2011 m. sausio 28 d.

Pažadai

Šiemet labai sąžiningai metų pradžioje susirašiau savo metų pažadus-tikslus, apie kurių rašymą priminė kolegė Raimonda vienam savo blogo įraše… Vienas iš mano sugalvotų – per mėnesį parašyti ne mažiau kaip 15 blogo įrašų. Smarkiai atsilieku nuo savo plano, nors iki sausio pabaigos dar trys dienos. O gal… :)

2011 m. sausio 26 d.

Kelionė su vaikais. Egiptas

Apie kelionės paieškas jau trumpai rašiau, tai čia apie pačią kelionę. Šį kartą ekspromtu sugalvojom, planavom dar vieną kartą ištrūkti, kol vaikams dar nėra 2 m., bet galvojom kokį kovo-balandžio mėn. O gavosi taip, kad iškart po Kalėdų ir ėmėmės paieškų… Atrodė, kad beviltiška, jau nieko nerasim, o tik šast ir pasiūlymas… Iš Varšuvos :)  Labiausiai dėl to ir krimtausi, kaip vaikai kelionę ištvers iki Varšuvos ir atgal ir dėl to, kad abu skrydžiai naktiniai.  Nors iš tikrųjų nebuvo ko jaudintis – vaikai tiek kelionę automobiliu, tiek skrydį ištvėrė puikiai! Susiviliojom kelione iš Varšuvos dėl to, kad buvo dvigubai pigiau nei imti panašų pasiūlymą iš Lietuvėlės.

Tiesa, skridom ne į turistų pamėgtą Hurgadą ar Šarm’ą, o į Marsa Alam’ą – piečiau į apačią Egipto. Oras ten, žinoma, šiltesnis, vandens temperatūra taip pat. Ramybė ten visiška, tai kas nori papramogaut, vykti ten nerekomenduočiau… Viešbučiai maži, vos dviejų aukštų visi, linksmybių nėra, tik jūra ir dykuma. Aišku, norintiems papramogauti – tai visuomet galima vykti į dykumą arba panardyti.

Apsistojome viešbutyje Blue reef resort. Na, niekuomet prieš kelionę neturėdavau išankstinės nuomonės apie viešbutį, bet šį kartą buvau nusistačius “bus pats geriausias kiek esu buvusi”. O atsitiko atvirkščiai. Ne, nieko ten blogo nebuvo, viskas normaliai ir netgi rekomenduočiau tiems, kurie be mažų vaikų ar lekia ten nardyt su kompanija, bet su mažiukais, su vežimukais tai nelabai – maisto pasirinkimas, užkandžių įvairovė praktiškai jokia (nors AI), ne visur užvažiavimai/nuvažiavimai yra, teritorija tokiais akmenim išgrįsta, vaikams sunku vaikščiot, aikštelė skirta didesniems vaikučiams ir panašiai. Ankščiau gal nebuvo tokių poreikių susijusių su vaikais, kurie atsirado šį kartą ir apie tai nebuvom pagalvoję. Na, bet visumoj tai nebuvo labai ir blogai, kaip tik, man tai vienos geriausių atostogų. Ko gero dėl to, kad vaikai jau pakankamai aiškiai parodo ar pasako ko nori… Nors vėl gi, jei klaustų su kokiu vaiku geriausia keliaut – tai atsakyčiau nesupirksėjus “su vaiku iki 6 mėn””. Mūsų kelionės draugai Simona ir Nerijus važiavo su dviem kleckiukėm – Smilte (1,6 mėn.) ir Auguste (3 mėn.), tai su mažiausia buvo ir mažiausia problemų bei reikalų :) Viešbutyje, beje, kokie 85 % gyventojų vien italai, likę – lenkai ir keli rusai… Taip neįprasta, net ne visur buvo angliški užrašai :)

Atvažiavom į viešbutį apie 5 val ryto, Nusiprausėm ir kritom miegot. Kambarys – didžiulis, jame didelė mano ir Tomo lova, plius vaikams pastatytos ne vaikiškos lovelės, o normalios dvi. Susistūmus gavosi kokie 5-6 metrai vien lovų kambaryje! O ir vietos dėl to nepritrūko – normaliai ir vežimas tilpo, ir dar šokt būtumėm galėję, jei norėję :) Vakaris, kuris namuose iki šiol miegojo tik prisiglaudęs prie manęs arba Tomo savo noru atsigulė į “savo” lovą. Nors lovos ir sustumtos, realiai dėl lovos dydžio jis nuo mūsų buvo taip toli, kad lyg ir gulėtų savojoj :)

IMG_4639 Pirmas keletą dienų buvo stiprokas vėjas. Na, ne toks stiprus, kaip papuolė pernai, bet vis tiek nelabai malonus. Bet taip sako nėra prasto oro, yra prasta apranga, o ir po kelių dienų vėjas nurimo. Aprangos turėjom daug, pernai buvo gera pamoka, kai atsivežėm praktiškai vien plonus drabužėlius, tai šiemet jau 50/50. Tiesą pasakius vėjas nesutrukdė vaikams smagiai kapstytis smėlyje: 

Vakaris su Smilte:

IMG_4643

Tiesa, kambarių tvarkytojas nerealus – pirmą kartą papuolė į viešbutį, kur kiekvieną dieną rasdavom po siurprizą (kitaip nepavadinsi) padarytą iš rankšluosčių. Pirmą dieną radom gulbę su širdele, Vakaris tik pamatęs pribėgo, čiupo ir GAGAGAGA. Visų atostogų himnu praktiškai tapo jo GAGAGAGA.  Su ta gulbe antrą naktį ir miegojo :) Nufotografuot nespėjau :)

IMG_4668Kitas dienas radom – gėles, vėžliuką (kuris iškart buvo išmyluotas), zuikį, žmogeliuką

 IMG_4671 IMG_4845 IMG_4874 IMG_4919 IMG_4926Atrodo tokia smulkmena, bet taip taip miela! 

Tiesa, antrą naktį Vasarytę sukandžiojo uodai – Tomas suskaičiavo, kad vien veidukas buvo įkastas 29 kartus, o dar rankytė… Nemalonus reikalas. Kitą dieną pamačius viena ten dirbanti italė užsakė mūsų kambario išpurškimą nuo uodų, tai daugiau problemų neturėjom.

Aj, galvoju, gal tęsinio laukite ryt poryt, šiandien jau jaučiuosi pavargusi :) Labanaktis!

Žaidimai

Paprastai kai vaikai žaidžia susikaupę nelendu jiems į akis ir leidžiu žaisti kaip jau jie nori. Pasižiūriu šiandien – išsitraukę bulvių pintinę dėlioja – ant rankšluostėlio, paskui perdeda ant kito, tuomet sudeda į puodus, tada vėl ant rankšluostėlio, tada jį suvynioja, tada vėl į puodus. Ir tylu… O aš ir dėmesio nebekreipiu. Kol pamačiau, kad gražuoliukai žiurkėnui ramiai mirt neleidžia (skaičiuoja paskutines dieneles mūsų augintinis) – sukrovė visą pintinę bulvių į narvelį, o kraiką krauna į puodus :) Ir tokie užsiėmę, susikaupę…

IMG_5042 IMG_5043

2011 m. sausio 24 d.

Spektaklis “Interviu su šlykštukais”

Vakar su vaikais buvom Keistuolių spektaklyje “Interviu su šlykštukais”. Pirkau bilietus prieš Kalėdas, deja, nei vienas teatras neturėjo savo repertuaro arba turėjo tik po vieną spektaklį, kad pasirinkimo neturėjau, tik Keistuolius. Paskambinau į Keistuolių kasą, paprašiau, kad pakonsultuotų, tai miglotai numykė kažką į mano klausimus… Likau nesupratus, ar tai muzikinis spektaklis ar ne ir nuo kokio amžiaus tinkamas. Na, tai ir įspūdžiai atitinkami – spektaklis ne mažesniems nei 3-4 m. vaikams, muzikos labai mažai, tarpai tarp dainelių ilgi. Nepasakyčiau, kad mūsų zuikiams nepatiko, nezyzė, išsėdėjo normaliai (tik Vasarė paskutines 10 minučių “kadrino” berniuką ir į spektaklį kreipė dėmesį tik per muzikinius intarpus). Tačiau palyginti su “Mano batai buvo du”, buvo akivaizdu, kad anas jiems žymiai žymiai labiau patiko (mums irgi).

Kitą savaitgalį einam į “Mano senelis buvo vyšnia”, tik kažkodėl abejoju Keistuolių tinkamumu mažiems vaikučiams.

Kitą mėnesį planuoju pirkti bilietus į  “Stalo teatrą” - girdėjau nepaprastai gerus atsiliepimus, gal kas norite prisijungti?

Peliukas gitaroje – vasario 19 d. 12 val.

Gandro dovana - vasario 26 d. 12 val.

Avinėlio kelionė – kovo vasario 19 d. 12 val.

2011 m. sausio 21 d.

Apie muilą

Atėjo šis laiškas man į meilą “spamu”, dalinuosi, nes labai tikiu šia teorija. Pirmus metus mūsų vaikai nesirgo visai, įtariu, ir dėl to, kad kruopščiau plaudavom savo ir svečių rankas :) Na dėl to nosies plovimo gal ir perlenkta, bet nosį praplaut profilaktiškai su jūros vandeniu dar irgi niekam nepakenkė…

Nuo gripo padeda apsisaugoti paprasčiausias muilas, tvirtina mokslininko Petro Burgasovo pasekėjai ir žymus Maskvos terapeutas Leonidas Lazebnikas. Užsikrėsti virusais galima visur: darbe, parduotuvėje, gatvėje, visuomeniniame transporte, sveikinantis. Šis apsisaugojimo metodas nuo gripo ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kaip tikina rusų medikai, ne tik labai paprastas, bet ir efektyvus bei patikimas. Šis būdas apsisaugoti nuo bakterijų labai paprastas: grįžę namo, gerai nusiplaukite rankas su muilu (banalu, tačiau įprotis po bet kokių kontaktų su žmonėmis, iš vienos patalpos atėjus į kitą plauti rankas - puiki prevencinė priemonė, sauganti nuo bakterijų atakų), po to dar kartą išmuiluokite rankas ir muiluotais pirštais išvalykite nosies landas (kitaip tariant, išmuiluokite nosį), galiausiai tekančiu šiltu vandeniu išplaukite muilą iš nosies.Metodo šalininkai tikina: kuo paprastesnis muilas - tuo geriau. Jis turėtų būti be kvapiklių, dažiklių, kuo natūralesnis. Virusus sukeliančios bakterijos, kurių, beje, daug kaupiasi nosyje, bijo muilo. Šį prevencijos būdą išbandė ir pats akademikas, garsus rusų gydytojas P. Burgasovas. Skalauti nosį muiluotu vandeniu jis pradėjo tarnaudamas armijoje, ir nuo to laiko ne tik nepripažino jokios kitos prevencinės priemonės nuo gripo ir peršalimo ligų, bet ir nėra nė karto sirgęs - profesorius sulaukė 90-mečio taip ir nesusirgęs nei sloga, nei peršalimu, ką jau kalbėti apie gripą! Apie muilo naudą saugantis nuo peršalimo ligų ir gripo (ypač – šaltais žiemiškais orais, kai padažnėja kvėpavimo takų uždegimų, peršalimo ligų ir gripo atvejų) kalbėjo ir garsus rusų terapeutas Leonidas Lazebnikas. Jis pataria kasdien ryte ir vakare plauti nosį muiluotu vandeniu. Tai turėtų tapti tokiu pat įpročiu, kaip kasdien valytis dantis. Tuomet tikrai nesirgsime gripu ir virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Daktaras L. Lazebnikas tai garantuoja šimtu procentų!

2011 m. sausio 20 d.

Pamaiva puodžius

Per visą naktį skridę lėktuvu Varšuvoj nusprendėm, kad jei jau čia esam, tai kaip nesustot IKEA’oj. Žinot kuo viskas baigėsi – vietoj planuoto pusvalandžio beveik trys valandos, išsidūkę žaislų skyriuj vaikai, išleista krūva pinigų… Šiaip žaislų vaikams perkam mažai ir labai mažai, bet  tą kartą neatsilaikiau ir Tomą įkalbėjau nupirkti vaikišką puodų rinkinį. Vakartis (o kartais ir Vasarė) neatsitraukia nuo mūsų puodų, o čia radom beveik tokius pačius, kokius mes patys naudojam! Nežinau, kiek entuziazmas truks, iš pradžių žaidė, o dabar žiūriu, kad vis tik grįžta prie didesnių. Tik Vasarei šie mielesni atrodo… Nufotkinsiu puodus prie progos.

O mūsų mažasis pradėjo žiauriai maivytis. Ypač jei paprašau nufotografuoti, tai iškart visokias mimikas “mėto”. Viskas prasidėjo nuo to laiko, kai išmoko “pamirksėt". Mirksėjo mirksėjo, kol atsibodo, tai kai paprašau pamirksėt, tai vaikas atsidūsta, pamirksi ir visokias mimikas pradeda rodyt :D Tas pats kai pasakau “papozuk man, nufotografuosiu” – atsidūsta kaip senukas ir tada prasideda maivymaisi :)

IMG_5034 IMG_5035Čia fotkinta Marsa Alam’o oro uoste maždaug antrą val. nakties :)

2011 m. sausio 18 d.

Prieškelioniniai košmarai

Vis planavom kelionę kol vaikams dar nesuėjo du metukai. Derinom derinom ir vis tik sumąstėm išvykti dabar. Prasidėjo kelionės paieškos… Pradžia buvo labai nesėkminga – iš Lietuvos skristi į Egiptą kainos KOSMINĖS, bilietai išpirkti, vietų negavom. Palaidojau šią mintį ir pradėjau ieškoti poilsio Druskininkuose. Ir ką sau manot – nuo Kalėdų iki sausio 10 dienos VISI kambariai VISUOSE viešbučiuose, kuriuos apskambinau buvo UŽIMTI. Kitaip tariant, krizė baigiasi… Gavom pasiūlymą skristi iš Varšuvos. Svarstėm dieną skirst iš ten ar ne, kol vietų lėktuve nebebeliko :) Na, bet fortūna buvo sėkminga, ir sėkmė nusišypsojo – bilietai į Egiptą, Marsa Alam’ą.

Tiesa, Tomas visą tą savaitę stipriai prasirgo, bet jau liga ėjo į pabaigą.  Džiaugsmas truko keletą dienų, o pirmąjį naujų metų vakarą mūsų sūnus iškrito iš antro aukšto… Kaip intuicijos vedama būčiau, Tomui vis burbėjau, kad palieka antram aukšte duris atidarytas išeidamas “trumpam”, vis prašiau, kad laiptus kokia virve aprištų, nes Vakaris mūsų nelaukia – žingsniuoja progai pasitaikius nuo laiptų savarankiškai. Tiesa, prieš keletą dienų perstūmiau nebenaudojamą vežimą, kuris ko gero Vakarį ir išgelbėjo nuo rimtos traumos – nukrito tiesiai ant jo. Dabar viskas kaip filmas atrodo, bet tuo metu atrodė, kad gyvenimas sustojo. Vėl. vežiau į ligoninę raudodama, baisiai slidu, negaliu “paspausti”, vaikas vos prakvėpuoja… Košmaras. Ligoninėj aprimo, pasėdėjo prisiglaudęs ir ką jūs galvojat – ant kojų ir lekia sau. Gydytojai stebėję jį keletą dienų žodį “stebuklas” ištardavo kaskart kai tik užsukdavo į palatą, nes skrydis buvęs neprastas – maždaug iš trijų-keturių metrų.

Vienas košmaras pasibaigė, prasidėjo antras– Vakariui pakilo temperatūra iki 39. Tyrimus padarė ir gydytojai apžiūrėjo dar ligoninėj – prasidedanti angina, ausų uždegimas, o tyrimai rodė virusą panašų į tą, kuriuo sirgo Tomas. Antibiotikai ir namo. Temperatūra nukrito. Praėjo para.

Košmaras Nr.3. Antradienio naktis. Vasarei pakyla temperatūra iki 40. Ryte gydytojai skambinu, rekomenduoja kaip numušt karštį. Temperatūra krenta, bet laikosi apie 38.

Košmaras Nr. 4. Ketvirtadienį susiprantam, kad skrydis ne sekmadienį vakare, kaip galvojom, o šeštadienį. Daiktai nekrauti, nesupirkta niekas. Vasarė vis dar serga. Į kelionę jau nelabai ir noriu.

Košmaras Nr. 5. Ketvirtadienį atšaukiamas autobusiukas, su kuriuo turėjom nusigauti iki Varšuvos (su draugais Simona Nerijum ir jų mažosiom). Dilema – į Tomo mašiną vaikų vežimas netelpa, o mano keistai barška. Kažkoks neramumas. Tomo paprašau, kad mano mašina būtų apžiūrėta servise. Vakare diagnozė – tas, anas, trečias, ketvirtas, penktas, šeštas, bla bla bla bla bla bla su mašina važiuot nebegalima, kaip minimum užsidegs laidai ir nukris bent vienas ratas. Vežimą Tomas gabena į stotį, kad autobusu pervežtų į Kauną kur paims į savo mašiną Nerijus, tikimės, kad jis bus ryte jau vietoj, nes atiduodam apie 8 val vakaro. Nieko panašaus. Siuntų tarnyba stoties sako, kad geriausiu atveju vežimas pasieks Kauną šeštadienį apie 12 val. Netinka. Tokiu metu jau turėtumėm pajudėti link Varšuvos iš Alytaus. Tik man į galvą šauna mintis – “jei sugrūdo vežimą į mašiną ir nuvežė iki stoties, kaip nors tilpsim ir su kėdutėm ir vaikais.” Tomas sako - “be šansų”. Aš: “bandyk, nieko neprarandam, iki Alytaus nuvažiuosim susispaudę, o ten permesim į Nerijaus mašiną”. Bingo. Telpam šiaip taip. Penktadienį Vasarei temperatūra praeina. Košmaras į pabaigą. Šeštadienį – jau kelį ir visą savaitę be didelių nuotykių ir be ligų.

2011 m. sausio 1 d.

Nauji metai

Šventimas praėjo ramiai – vaikai sumigo, mes prisigaminom saldžiarūgštės kinų sriubos didžiausią puodą, aš atsidariau mėgstamiausio savo vyno butelį ir žiūrėjom dviese Heartbraker’į (pavadinimas banalokas, bet filmas patiko mums abiems). Na, o šiandien – jau sėdžiu prie knygų, reik mokytis mokytis mokytis ir visiem greičiau pasveikt, nes po savaitėlės trauksim atostogų kur piečiau. Nesinori į kelionę temptis visų 15 ar kiek tai knygų, tai skaityt pradedu jau šiandien. Pirmas puslapis, kurį atsiverčiau iš knygos “Lietuvos vaikų darželis: praeitis ir dabartis” – kaip tik pirmajai naujų metų dienai! Negaliu nepasidalinti vieno darželio rytine vaikų priesaika:

Tegul mano akys mato tik gera,

Tegul mano ausys girdi tik gera,

Tegul mano lūpos taria tik gerus žodžius,

Tegul mano rankos dirba tik gerus darbus,

Tegul mano kojos vaikšto tik gerais takais,

Tegul mano širdis myli visa, kas gyva.

Tai jums ir linkiu to, ką pati ką tik perskaičiau… Su naujais! Išmintingesniais, kūrybiškesniais, sotesniais, įdomesniais, įspūdingesniais!