apie gyvenimą Džiaugsmo gatvėj ir mūsų dvynukus

Darbelis: pingvinai iš popieriaus likučių

2012-02-07T00:28:00.000-08:00

Sušiai

2012-02-06T12:28:00.001-08:00

Ir toliau vaikus pratinam prie gurmaniško maisto. Tiesa, dažniau entuziazmo būna daugiau kai gaminam, nei kai reikia valgyti Bet paragaut dažniausiai neatsisako.

Darbelis pingvinukas

2012-02-06T08:36:00.001-08:00

Panadotas ritinėlis nuo WC popieriaus. Darė Vasarė.

Visa galybė tualetinio popieriaus panaudojimo būdų čia: http://www.artistshelpingchildren.org/toiletpaperrollspapertowelrollsartscraftsideaskids.html

O kaip žinia šios “medžiagos darbeliams” kiekvienuose namuose galima aptikti.

Šnekos

2012-02-05T11:58:00.000-08:00

Pokalbis vyksta mašinoje:

Aš: Vasare, tu mano draugė?
Vasarė: Taip, daugė.

Aš: Vakari, tu mano draugas?
Vakaris: Ne!
Aš: O kas tu mano esi?
Vakaris: Sūnus!

Šnekos

2012-02-05T11:09:00.001-08:00

Mes kol kas dar visi miegam viename, vaikų, kambaryje. Ateinu tvarkytis, Vakaris:

-Mama, netlukdyk, mūsų cia kambalys!

Naktį Vakaris iškrito iš lovos, įsikėlėm pas save. Gulim trise, Vakaris:

-Man tlukdo!

Klausiu kas trukdo.

-Tlukdo tėčio pilvas…

Dūksta šeimyna, Tomas sako:

-Jūs mano dievukai.

-Ne, tu mūsų dievukas.

Toliau seka trijų minučių ginčas kas kieno dievukas. Kitą vakarą vaikai stovi prie lango ir kažką kalba. Aš klausau klausau, abu:

-Neatažiuoja dievukas, dal nėla dievuko, dievukas neatažiuoja…

Vakaris – mažybinių ir malonybinių žodžių meistras. Iš geresnių:

kitas = “kitokiukas”

čiulpinukas = “čiulpinėlis”

sesytė: “seselytė”

500-asis įrašas

2012-02-01T12:51:00.001-08:00

Vauč. 500 įrašas yra ČIA. Pastebėjau visai netikėtai. Nemažai, sakyčiau, kaip baisiai užsiėmusiai dvynukų mamai, kuri ir dirba, ir studijuoja, ir dar visokios veiklos turi, o vyras, kuris lyg ir rašydavo kartais prapuolė su savo įrašais kaip į vandenį.

Labanaktis….

2012-01-31T12:51:00.001-08:00

Pasikartosiu (jau buvo medinisarkliukas.lt FB sienoj), bet man… labai labai gražu

Nuotraukos iš theberry.com

Kremas

2012-01-30T00:48:00.000-08:00

Šita mergina laaabai mėgsta gražintis – nesvarbu ar nagus lakuotis (leidžiam tik kai nuvažiuojam į svečius pas jos krikšto mamą), ar persirenginėti tris kartus per dieną, ar šukuoseną darytis, ar kremu teptis. Visai ne į mane

Vaikų darbeliai

2012-01-30T00:04:00.000-08:00

Šio mėnesio keletas darbelių, kuriuos darė su aukle:

saulytė ir mėnulis:

aštuonkojai:

sniego seniai:

voriukai (galima prisegti):

Kinų naujieji metai

2012-01-29T13:39:00.001-08:00

Šiemet paminėjom Kinų naujuosius metus. Na, šventimu to nepavadinsi, bet pačių pagamintas kinų maistas (oh, čia mums buvo iššūkis), skani ir soti vakarienė, keletas burtų – taip ir paminėjome visi keturi namuose ugninio drakono metus. Žinoma, ant stalo degė žvakės, padėjome mandarinų ir apelsinų, kalnas traškios kalakuto krūtinėlės ir baklažano su saldžiarūgščiu padažu, salotų bei ryžiai su kiaušiniu. Skanumėlis, bet kiek vargom!

Beje, vaikams padėjom šakutes, o sau – pagaliukus, bet iškart buvo išprašyta valgyti su pagaliukais. Pirmas kartas nebuvo jau visai prisvilęs, vis tik vaikai už mus šimtus kartų imlesni (kas kad pagaliukai naudojami “aukštyn kojomis”, o maistas į juos įdedamas pirščiukais ).

Bandymai bandymais, bet šakute, bent jau kol kas – kur kas patogiau (ir elegantiškiau, kas be ko, bent jau kol kas):

Tiesa, skani vakarienė turėjo savo kainą – po gamybos itin netvarkinga virtuvė ir visur pritaškyta aliejaus. Taip jau ko gero būna nepatyrusiems kinų maisto gamintojams:

Mūsų Kalėdos

2012-01-23T00:28:00.001-08:00

Praėjo lygiai mėnuo nuo gražiausių metų švenčių, bet štai, tik dabar, kai už pusantros valandos laukia egzaminas, o po jos penkios paskaitos, o vakare – kiniška vakarienė namuose (šiandien Kinų naujieji metai!), ėmiausi aprašyti ką nuveikėme.

Kūčias tradiciškai šventėme namuose. Na, mums yra patogiau, kai visi artimiausi suvažiuoja į vieną vietą, o ne mums, kaip čigonams, tenka keliauti nuo vienų durų prie kitų…

Tradicinė kūčių vakarienė (šįkart ruošiau beveik viską aš), o po jos sulaukėme ir Kalėdų senelio. Galiu patvirtinti, kad teorija, kad 2-3 m. paranojiškai bijo Kalėdų senelio, mums nepasitvirtino. Visiems skeptikams šiuo klausimu galiu pasakyti – vaiką reikia tam ruošti. Kasdien, visą mėnesį apie tai kalbėtis, rodyti nuotraukas, deklamuoti eilėraščius, sekti pasakas ir viskas bus gerai, o įspūdžiai vaikui neišdildomi ilgam… Vakaris jau per pora minučių nuo Kalėdų senelio atėjimo užsiropštė ant kelių, prašė, kad leistų paliesti barzdą ir pan. Vasarė nebuvo tokia drąsi ir geriausiai jautėsi man ant kelių. Bet galiausiai abu net eilėraštį “Eglutė skarota” padeklamavo

Vaikiškas spektaklis: “Princesė ir kiauliaganys”

2012-01-22T01:54:00.001-08:00

Žiūrėjom šį spektaklį sausio pradžioje, “Lėlės” teatre (tai šio sezono mūsų dažniausiai lankomas teatras). Kad labai mums visiems patiko – negaliu pasakyti, kita vertus mes padarėm klaidą atsivesdami vaikus į spektaklį, apie kurį jie nieko nežino – nei personažų, nei skaitė pieš tai knygos, nei matė spektaklio ištraukų internete, nei klausė dainelių. Entuziastingiausias žiūrėtojas iš mūsų keturių buvo Vakaris. Vasarė turėjo didelių lūkesčių, nes spektaklis apie PRINCESES (kaip bebūtų, Vasarę valdo princesės ir rožiniai dalykėliai ), tačiau nusivylė, kad princesė buvo ne su rožine suknele, tad jai labiau patiko dvaro dama, kuri vilkėjo būtent rožinės spalvos suknelę… Apart suknelių Vasarės spektaklis nelabai užkabino, todėl maždaug du trečdalius laiko ji sėdosi, stojosi, ėjo nuo Tomo kelių ant mano kelių ir t.t. Būtų nepamaišius užkandėlė, bet, kaip tyčia, tąkart nieko nebuvom įsidėję.

Kas gerai spektaklyje? Dainelės, vienareikšmiškai. Apskritai visuose spektakliuose būtent jos daro vaidinimus šiltus, jaukius ir įsimintinus (žinoma, kai nedainuoja pagal fonogramą). Kostiumai ir dekoracijos.

Nesakau, kad spektaklis buvo blogas, tiesiog mes jam nebuvom pasiruošę, o ir vaikai gal truputį per maži (kita vertus pernai VMT žiūrėjom spektaklį apie krabą, kur panaši tema gvildenama, pasiruošę jam taip pat nebuvom, bet visi smagiai pažiūrėjom). Kita vertus labai dvejojau ar pirkti bilietus į šį spektaklį, bet patikėjau kasininkės žodžiais, kad vedasi ir mažiukus ir visiem labai patinka Kad vedasi mažiukus tai sutinku, bet šį spektaklį kaip niekad daug girdėjosi kėdžių daužymo ir šnabždėjimosi.

Nuotrauka iš ČIA.

Spektaklis vaikams: “Grybų karas”

2012-01-17T23:12:00.001-08:00

Šį spektaklį “Lėlės” teatre taip pat žiūrėjom gruodžio mėnesį. Spektaklis pastatytas pagal Justino Marcinkevičiaus eilėraštį “Grybų karas”, daugiau informacijos apie jį čia http://www.teatraslele.lt/lt/spektakliai/vaikams/grybu_karas.

Vakaris jau laukė ko nors nemalonaus, iškart atsisėdo nugara į sceną ir stipriai mane apkabino. Bet lėlės teatre dirba gudresni matyt žmonės, suprantantys, kad vaiko dėmesį pradžioje reikia patraukti neišjungta šviesa ir dainele. Jau po pirmosios Vakaris pasakė “Šitas man patinka!”, su tuo ir baigėsi ano spektaklio emocinis “palikimas”. Vasarytė šiemet yra didžiausia spektaklių fanatikė, tad abu po jo draugiškai linksėjo “Norim dar žiūrėt. Dabar!”.

Tikrai, spektaklis ir man patiko, daug muzikos, aktoriai reaguoja į žiūrovus, įtraukia juos į vaidinimą. Tokio lygio spektakliuose nebūna palikusių salę (nors nepatenkintų ko gero visuomet būna…). Po šito spektaklio tapom praktiškai “Lėlės” teatro fanai, nors nepasakysiu, kad vėliau žiūrėti spektakliai buvo geresni už šį, pirmąjį. Vaikai šį spektaklį labai paprastai ir lengvai integravo į savo žaidimų dienotvarkę, va, ir vakar nusileidau po darbų į apačią, jie sėdi ant laiptų šalia vienas kito ir sako: “Mama, netugdyk, mes spetaklį gybų kalą žiūim.”

Rekomenduočiau ir su mažesniais vaikučiais, maždaug nuo 2 metukų, bet prieš tai siūlau kartu su vaiku paskaityti knygelę – vaikams visuomet įdomiau, kai jie istoriją jau žino.

Nuotraukos – teatro “Lėlė”.

Žaislai berniukams ir žaislai mergaitėms–ar tikrai?

2012-01-16T23:46:00.001-08:00

Atrodo, kad XXI amžiuj, kai visi tik ir šneka apie lyčių lygybę ir tikrai daugelyje sričių visi pasistūmėjo pirmyn, yra viena vieta, kur, rodos, iš vietos nė per sprindį. Tai žaislai. Taip, taip, kažkodėl vis dar berniukams perkam mašinas, konstruktorius, o mergaitėms ką nors rožinio. Nelabai svarbu ką, bet vis tiek dažniausiai tai bus rožiniais drabužėliais aprengta lėlytė, rožinis vežimėlis, rožiniai žaisliniai namų apyvokos prietaisai ir daiktai, taip, taip, kartais perkamos net ir mašinytės, bet jos dažniausiai būna rožinės… Ir čia žaislų gamintojai, ypač didieji mane stebina. Dauguma (nors ir ne visi). Na, pavyzdžiui, toks grandas kaip LEGO. Šiomis dienomis (!) susigrizbo, kad jų kaldėlėmis žaidžia ir mergaitės, todėl sukūrė naują LEGO žaislą LEGO Friends (= draugai. Negaliu patikėti tuo). Dominuoja, žinoma, rožinė, purpurinė ir kitos pastelinės spalvos. Čia turėčiau patikslinti, stereotipiškai mąstoma, kad konstruktoriai ir kaladėlės yra “berniukiškas” žaislas. Bet ar tai tiesa? Ar mergaitės negali jais žaisti? O ar berniukai negali žaisti “moteriškais” žaislais, tarkim, kepti ir virti valgį virtuvėlėje? O mašinos – kam skirtos? Berniukams? O jūs ar jūsų žmona vairuojate? Taip? Tai kodėl jūsų duktė dar neturi nė vienos mašinytės? Žinau, kad šiai temai reikia laiko, kad situacija pasikeistų, bet…

Labai sutinku su šia citata:

"Some girls like superheroes, some girls like princesses, some boys like superheroes, some boys like princesses. So why do all the girls have to buy pink stuff and all the boys have to buy different color stuff?"

Ir su visu šiuo straipsniu, būtinai paskaitykite!

http://www.huffingtonpost.com/2012/01/15/lego-friends-girls-gender-toy-marketing_n_1206293.html

Žinot, žaislais dabar gyvenu, su tuo dažnai susiduriu ir manęs nepaliauja stebinti ši tema ir tiesą pasakius jaudinti. Gal prisimenate kaip atrodo žaislų parduotuvės? Aš prieš Kalėdas vienam dideliam prekybos centre net sustingau, bet gerai pagalvojus būtent taip arba labai panašiai atrodo dauguma žaislų parduotuvių:

Tiesa, mes irgi savo verslo pradžioje padarėme tą pačią klaidą, suskirstę žaislus į “berniukiškus” ir “mergaitiškus”, bet labai labai greitai susivokėm, kad tokiame skirstyme tiesos nėra… Taip rūšiuodami žaislus galime nepastebėti tikrųjų vaiko pomėgių ir vaike taip ir neliks atskleisti jo sugebėjimai.

Straipsnis iš: http://www.medinisarkliukas.lt/straipsniai-apie-medinius-zaislus/zaislai-berniukams-ir-zaislai-mergaitemsar-tikrai

O čia rasite mano pokalbį su žurnaliste ta pačia tema:

http://www.mamyciuklubas.lt/%C5%BEaislai/l%C4%97l%C4%97--berniukui-masina-mergaitei/

Neišnešioti naujagimiai

2012-01-16T07:00:00.001-08:00

Žiūrėčiau ir žiūrėčiau, kaip maži stebuklėliai, gimę bejėgiai ir turėję begalę sveikatos problemų stiebiasi ir auga. Čia rasite įkvepiančią nuotraukų galerija – tik gimęs neišnešiotukai (14vaikučių) ir kaip jie atrodo po kelerių metų: http://www.babycentre.co.uk/photo_galleries/prembaby/

Spektakliai vaikams: “Ėduoniukas ir bakteriukas”

2012-01-15T23:43:00.001-08:00

Šį sezoną mūsų spektaklių repertuaras itin intensyvus. Visą rudenį ir gruodį labai daug dirbę ir mažai laiko skyrę vaikams dabar jo skiriam daugiau… O kadangi buvom nusprendę, kad vietoj būrelių šiemet lankysimės intensyviai teatre ir muziejuose, tai taip ir darom.

Sezoną atidarėm gruodžio pradžioj apsilankę “Avilio” teatre. Tąkart taip išpuolė, kad netikėtai turėjom laisvadienį (beveik visą gruodį dirbom be jų), o kadangi bilietų niekur nebuvom nusipirkę, tai ėjom ten, kur buvo vietų. O vietų buvo tik tame teatre, žiūrėjom spektaklį “Ėduoniukas ir bakteriukas”.

Net nežinau nuo ko pradėti Na, tiesą pasakysiu – meninė vertė jo maža. Tikrai. Dainavo pagal fonogramą (pirmas spektaklis kuriame teko su šiuo faktu susidurti), o tai daug ką pasako, ar ne? Ir visa kita… Tiesa, spektaklio metu išlindo daug detalių, apie kurias kuriant spektaklį vaikams reiktų apgalvoti – tarkim, netikėti garsūs trinktelėjimai ten kur jų nesitiki ne vieną vaiką išviliojo iš salės, nes jie tiesiog pradėjo… bijoti. Bijojo ir mūsų Vakaris. Sėdėjo visą spektaklį nugarą atsukęs, užsidengęs galvą ir laikėsi tik dėl to, kad sesei patiko (o jai patiko spektaklis net labai). Bet kaip spektaklio gale supratom, bijojo jis ne trankymų, o tai, kas te vyko – visų kirmėlyčių atsiradusių dantukuose, grybų ir dar velniai žino ko. Kurį laiką prieš šį spektaklį turėjom problemyčių dėl dantukų valymosi, ko gero jį tas labiausiai ir paveikė, kad taip gali atsitikti ir jam, jei nesivalys! Pamatytumėte, kaip jis džiaugėsi, kai Šepetukas išvalė visus dantukus, o gydytojas juos sutvarkė – pats pirmas lėkė pas šepetuką spausti rankos Galima sakyti, kad iš edukacinės pusės savo tikslą spektaklis pasiekė, nes po spektaklio daug (DAUG) kartų lengviau su juo susitarti ir žymiai mažiau prieštarauja dantų valymuisi. Na, kai reikia, mes prisimenam šį spektaklį taip sakant panaudojam geram tikslui. Gaila, kad tokių spektaklių nėra sukurta aukštesnio lygio teatruose, nes šio šiaip ar taip rekomenduoti negaliu. Ne tik dėl meninės vertės, bet ir dėl vietos, aplinkos. Spektaklis vyksta naktinio klubo patalpose. Įsivaizduokite, jaunimas gerai naktį paošia, o ryte jau renkasi vaikučiai. Jei neklystu, tai jautėsi ir rūkalų kvapas… Patalpos, tiesa, nešildomos, tik prieš spektaklį pakaitinamos kilnojamu šildytuvu. Na, esmę supratote

Nuotraukos: teatro “Avilys”

Mama, netrukdyk!

2012-01-15T12:55:00.001-08:00

Susipyko brolis su sese, Vakaris taikosi įkąsti Vasarei, aš pamatau, bandau ranka sulaikyti. Vakaris man išrėžė:

-Mama, netlukdyk, aš noliu kąsti sesei.

Fotosesija

2012-01-12T22:42:00.000-08:00

Mažylio žurnalo straipsnio fotosesijai ruošėmės atsakingai – apšilimas pavyko puikiai, tačiau atvykus fotografui reikėjo labai labai labai parodyt viską ką moka

Čia keletas mano darytų nuotraukyčių (labai tikiuosi, kad pavyks gauti ir fotografo darytų):

Piratai

2012-01-12T10:45:00.000-08:00

Kartu su tetulyte Vika didelę dėžę pavertė laivu, vietoj šluotos – vėliavos kotas, o vėliava – iš pakavimo medžiagos… Žaidimų buvo gerai valandai, investicija – 0 Lt, idėja – Viktorijos

Draugai

2012-01-11T23:20:00.000-08:00

Nusileidžiu po darbų į apačią, pasitinka mane Vakaris:

-Mamyte, as į teatą (=teatrą) nesiuosi visus savo dlaugus (=draugus).

O draugų turi daug – kiškį, dinozauriuką, meškiną. Auklė juokiasi, kad lovoj tuoj pačiam vietos nebeliks, nes visi su juo turi ir miegoti. Negana to, į lovą atsineša ir kelias mašinytes, kokias tris knygas, kartais kokį pripūstą balioną ar kamuolį

Mūsų eglutė. Darbeliai

2012-01-11T13:40:00.001-08:00

Kadangi eglutės šiemet dar nenupuošėm, tai taip išeina, kad dar nevėlu apie ją ir papasakoti, ar ne? Na, praėjęs mėnuo, švelniai tariant, buvo lenktyniavimas su laiku – aš vis bandžiau jį apgauti, kad dar yra ankstesnė diena nei buvo iš tikrųjų Darbai, vaikai, sesija, apdovanojimas, šventės… Po maratono norėjosi tik… NIEKO. Ir tą nieką radom –Druskininkuose (na, ne apie tai aš šį kartą). Lygiai taip pačiai sunku įsivažiuoti ir po švenčių (bet aš labai stengiuosi, eglutę, pažadu, nupuošim šį savaitgalį).

O vat eglutė šiemet buvo labai mano manymu įspūdinga. Vien dėl to, kad puošta buvo vien vaikų darytais žaisliukais (na, gerai, pakabinom ir kelis nuo pernai ir užpernai metų darytus mano ir Tomo žaisliukus). Daugiausiai, žinoma, papuošimai – auklės nuopelnas, aš prisidėjau labai jau minimaliai…

Dalinuosi akiai ir širdžiai mielais

Žaisliukai iš modilino:

Žaisliukai iš spalvoto popieriaus:

Žaisliukai iš kiaušinių dėžutės (aš taip gerai nebūčiau sugalvojus – atrodo kaip tikri maži varpeliai):

Žaisliukai iš gyvūnų apgraužtų kankorėžių (gi gyvenam praktiškai miške – jis tiesiai mums už tvoros). Prie šito reikalo ir aš prikišau rankas – idėja mano, Vasarės įgyvendinimas:

Ir čia tikrai ne visi grožiai, šiemet puošę mūsų eglę!

Darbelis-dėlionė: dėdė ir teta

2012-01-11T08:37:00.001-08:00

Tereikia nuotraukos iš seno žurnalo…

Paskubėję per anksti… mūsų vaikai

2012-01-04T10:28:00.001-08:00

Prieš pora mėnesių teko susipažinti su žurnalo ”Mažylis” redaktore. Įsikalbėjome apie šį bei tą, radom bendrų taškų ir štai, šio mėnesio numeryje galite paskaityti straipsnį apie mus, apie mūsų mažiukus, apie jų gimimą. Kalbėti nebuvo sunku, buvo sunkiau perskaityti ką žurnalistė parašė. Pamenu, kai mūsiškiai paskubėjo į šį pasaulį buvo labai sunku gauti informacijos, palaikymo visiškai nebuvo, siurbdavau pati visą informaciją ką tik pavyko gauti tiek lietuvių tiek anglų kalbomis. Šiandien informacijos jau daugiau, bet vis tiek, didžiausias palaikymas yra tuomet, kada gali pamatyti tokius coliukus, kada gali matyti, kaip jie auga… Aš vis galvoju, reikia apie tai kalbėti ar ne, nes vis tik nuomonė neišnešiotukų klausimu Lietuvoje yra labai dviprasmiša (paskaitykite komentarus čia), bet apsispręsti nebuvo labai sunku…

Žinoma, daug kas pasimiršę, atrodo, kad ne prieš tris metus visa tai įvyko, o prieš kokius penkis, bet vis dar kai kurie įspūdžiai labai ryškūs…

Straipsnį patalpinome čia: http://www.kupeciai.lt/Kupeciai.pdf

Pusbroliukai

2011-12-29T12:49:00.001-08:00

Persikėlinėju rudens nuotraukas… Su Majum, keletą mėnesių atgal.

Vaikai žaidė boboutes…

2011-12-29T12:23:00.001-08:00

Na, visko jie prisigalvoja, gerai, kad auklė irgi per daug nestabdo ir padeda jiems pasiversti visokiais personažais. Šį kartą – mūsų vaikai tapo bobutėmis. Oj, kiek juoko buvo

Saulutė

2011-12-29T07:36:00.001-08:00

Vasarė prieina ir sako:

-Mama saulūūtė.

-Kieno aš saulutė?

-Tėtės. Il aš saulūūtė tėcio.

Vitaminukas

2011-12-29T06:41:00.001-08:00

Vakaris verkia. Aš klausiu, ką jam įdėt į burnytę, kad iš ten tyla būtų, Vakaris:

-Vitaminuką… (Labai mėgsta vitamino C žirnelius).

Citata

2011-12-29T03:39:00.001-08:00

Labai noriu, kad vaikus suaugusieji laikytų , tuo kuo jie yra – žmonėmis. Kad nevežiotų jų į mokyklas. Kad neprimintų, jog reikia valgyti. Kad su mažiukais nekalbėtų, kaip kalbama su viščiukais. Kad nesakytų, jog vaikai nieko nesupranta. Kad pasiimtų vaikus prie mirštančios močiutės lovos. Kad kalbėtų su jais apie meilę ir tėvynę. Kad kalbėtų su jais apskritai.
Dar norėčiau, kad vaikai galėtų nusipirkti visas knygas, kurios jiems patinka. Kad vaikų niekas neskriaustų. Kad neliktų vaikus ginančių organizacijų, nes nieko nereikėtų ginti.
Kad vaikui papasakojus švenčiausią jam dalyką , mama nesakytų Tu „malačius“. Kad suaugusieji, neturintys ką pasakyti vaikams, nebijotų tylėti.
Sakote , daug noriu? Gal ... Bet man atrodo, kad vaikai-pati beteisiškiausia žmonijos dalis. Egipto faraonų ir Kubos cukranendrių plantacijų vergai turėjo daugiau teisių, negu jų dabar turi vaikai. Kartais galvoju: iš kur tokia begalinė vaikų kantrybė? Juos žemina, už juos galvoja, renkasi ir myli, jiems nurodinėja ką valgyti ir kaip čiaudėti, o jie šypsosi ir taikingai bando daryti, kas liepiama.
Savo knygoje aš rašau apie mažyčius meilės grūdelius, kuriuos gimdamas gauna kiekvienas vaikas, ir todėl jie myli savo tėvus. Nuostabus dalykas tie grūdeliai, tačiau anksčiau ar vėliau jų atsargos vaikui baigiasi. Norėčiau, kad tų grūdelių užtektų kuo ilgiau. Bet tada , ir mes, suaugusieji vaikus turime mylėti. Mylėti padoriai, o ne kažkokiomis meilės išėdomis.

Gendrutis Morkūnas „Švęsti kosmose ir tvarte“

Valdorfo lėlytė

2011-12-22T09:45:00.001-08:00

Vakar gavom Valdorfinių lėlyčių, tų tikrųjų – be veidukų. Vasarytė pamačius jas labai susigraudino, emocijos liejosi per kraštus:

-Akytės! Kul akytės! Leikia piesti akytes! Mamyte, lėlytei nėla akycių! Piesk akytes!

Ašarėlė

2011-12-22T09:38:00.001-08:00

Vakaris verkia, jam rieda ašarėlė, aš pirštu rodau į ją, sakau:

-Kas čia?

Vasarė pradeda juoktis:

-Snalglys cia bloliui bėga.

Puslapis

2011-12-12T01:26:00.001-08:00

Šiandienos puslapis – atradimas

http://eilerastukaivaikams.blogspot.com/

ne tik eilėraštukai, bet ir pasakos, žaidimai ir t.t. Ir visi tokie mieli, atrinkti…

Kalėdiniai darbeliai

2011-12-08T11:03:00.001-08:00

Nykštukas:

Eglutė – atvirutė:

Eglutė su žaisliukais:

Angeliukai (vaikams darbeliai, kuriuose naudojama rankyčių forma patinka labai!):

Besmegeniai:

Šiuos visus darbelius darė su aukle, su manim daryti toliau esantys:

Žaisliukas ant eglutės:

Eglutės su sagomis:

Beje, jei pastebėjot, su aukle daryti darbeliai pasikeitė šiek tiek nuo ankstesnių – paprašiau, kad jiems duotų daugiau laisvės tiek renkantis spalvas, tiek aplikuojant darbelius. Vaikui parodant viską – kur ką dėti, klijuoti ir tepti lavėja tik motorika. O kai vaikai patys ne tik daro, bet ir sugalvoja kur ką dėti, lavėja ir kūrybiškumas, mąstymas, tik iš tokių darbelių galima matyti vaiko raidą ir jos pokyčius. Žinau, tėveliai dažnai nori matyti “gražius” darbelius, bet man gražiau, kai vaikas pats padaro, o ne įvykdo kažkieno užduotį. Užduotims daryti yra pratybos, kurias, pasakysiu, maniškiai tikrai mėgsta…

Nepyk

2011-12-08T09:49:00.001-08:00

Prieina Vasarė prie manęs:

-Mama, apyk (=nepyk), apyk mama.

Atsakau, kad nepykstu. Apsisuka ir abu laiptais bėgte į antrą aukštą, kas man labai nepatinka, kad jie ten vieni eina, nes ten mano darbo kambarys arba mėgsta dūkti ant laiptų. Vienu žodžiu mergina apsidraudė iš anksto, kad nesupykčiau

??? (bliamba)

2011-12-08T09:41:00.001-08:00

vakaris eina ir:

-Bliamba, bliamba, bliamba. Ir žiūri į mane.

A reikšmingai ištempia,m gaunasi toks bliaaaamba.

Nu ok, galvoju, nieko. Už valandos pradėjo Vasarė zysti, aš supykau, liepiu eit į savo kambarį. Vakaris:

-Nu, bialmba. Bliamba, bliamba, bliamba bliamba, bliamba.

Praeina 10 minučių:

-Bliamba cia, bliamba cia, ir cia bliamba.

Nu gi turėjo ateit toks laikas, dabar svarbiausia nereaguot.

Advento kalendorius

2011-12-05T22:40:00.001-08:00

Advento kalendorių šiemet sąžiningai padariau, nors ir keletą dienų vėluodama Vaikams sukurtas mitas, kad kalendorių padarė nykštukai, labai rimtai tiki, kaip ir tuo, kad kas vakarą siurprizą irgi atneša nykštukas. Vokelius nukabinam, vietoj jų kabinam Kalėdinius darbelius. Man pačiai šis variantas labai patiko!

O kas gi čia?

Va iš vieno vokelio ką ištraukė:

Daugiau: http://www.ekodiena.lt/zaismingas-advento-kalendorius/

Labai labai labai laukiu sniego ir Kalėdų!

Balsavimas

2011-12-04T23:38:00.001-08:00

Na čia šį kartą rašau su tokiu prašymu. Taip jau nutiko, kad mūsų trečią vaiką (na va tą www.medinisarkliukas.lt) pastebėjo Ūkio ministerija ir pakvietė dalyvauti konkurse. Aš ir neatsisakiau, o po kelių savaičių paaiškėjo, kad esame nominuoti tarp trijų geriausių 2010 m. startavusių projektų, nominacija “Verslo pirmokas”. Sudėta tiek jėgų ir laiko, kad būtų dabar kvaila imti ir nepaprašyti prabalsuoti už mus… Spręs ne tik komisija, bet ir balsuotojai, o balsuoti galima čia:

http://verslas.delfi.lt/business/article.php?id=52468077

Iš anksto didelis ačiū

“Žaislų muziejaus” paroda

2011-11-29T00:29:00.001-08:00

Dalinuosi gražius renginiu – Aušros vartų galerijoje prasidėjo “Žaislų muziejaus” parodėlė “Žaislų istorijos”. Mes šiek tiek irgi nagus prie to prikišome, tad labai labai visus kviečiame apsilankyti

Gimtadienis

2011-11-24T00:08:00.001-08:00

Šiandien mūsų trečiajam kūdikiui – parduotuvei medinisarkliukas.lt vieneri! Džiaugiamės neišpasakytai ir keliaujam iš kūdikystės į vaikystę

Virtuvėlė

2011-11-22T21:43:00.001-08:00

Kūrybingiem būt labai nereikia, kad tokią virtuvę pasigamint, bet darbštiems – būtina!

Idėja iš nattymichelle.blogspot.com

Rudeniniai darbeliai

2011-11-19T01:19:00.000-08:00

Dar radau keletą nuotraukyčių:

Karnavaliniai akiniai:

Obuoliukai:"

Gėlytės iš lapų:

Paveikslas iš sėklų:

Ežiukai ir grybukai:

Picos:

Gėlytės:

Darbeliai

2011-11-18T02:59:00.001-08:00

Darbelių prisikaupė devynios galybės… Visus čia kur sudėjau vaikai darė su aukle, aš pastaruoju metu esu giliai panirusi į darbus, gėda prisipažinti, bet su manim veikla jokia nevyksta

Gėlytės:

Akiniai:

Paveikslas su drugeliais (turim nemažai tapetų atliekų )

Kiškis:

Varlytės:

Žuvytės

Žmogeliukai iš kankorėžių ir dažyti akmenukai:

Vasarės darbelis

2011-11-18T01:03:00.001-08:00

Paprastai labai judri mūsų mažiausioji dievina daryti…. darbelius. gali net po 3 ar daugiau per dieną. O ir susikaupimas jos būna… nenusakomas. Pastaruoju metu darbelių darymui neretai pradeda diriguoti ji, ir auklei tik susako ką jai reikia padėti, ką paduoti, ką gražiai iškirpti, ką nupiešti

Vienas pirmesnių jos “laisvų” darbelių: žvaigždutės, jos pačios pėdutės ir pinigėliai

Beje, neišsigąskit – pinigais darbelių nedekoruojam, čia iš kažkokios reklamos. tik jai taip palikę įspūdį, kad kokią kupiūrą visuomet nešiojasi kišenėj ("batukams pirkti”).

Šiandienos įkvėpimo šaltinis

2011-11-17T23:41:00.001-08:00

Filmukas apie “kitokius”, apie stereotipus, apie tai, kaip ir kodėl mes šioje žemėje atsidūrėm ir apie tai, kad mes visi skirtingi. Tai filmukas netgi apie kūrybiškumą (iki šiol mane trikdo kai vaikas kaladėlę įvardina, kad čia telefonas, o suaugęs jam atsako “kvailuti, čia gi kaladėlė” ir dar juokiasi…). Man patiko labai labai!

http://www.youtube.com/watch?v=f6Zqpf0FELM&feature=grec_index

Mūsų Helovyniškos linksmybės

2011-11-17T23:36:00.001-08:00

Ech, seniai jau tai buvo… Bet prieškalėdinis laikotarpis mums itin intensyvus, sukamės kaip vijurkai pastaruoju metu, ir tai pusė darbų nebespėjam… Jau beveik trys savaitės praėjo nuo Helovyno, o nuotraukas keliu tik dabar Bet taip sakant geriau vėliau, negu niekada…

“Baisusis” moliūgas. Pjaustėm Pasakos kino teatre per dirbtuves, po to priėjo vienas vaikas ir sako: “Aš namuose irgi pjaustysiu moliūgą, tik žymiai baisesnį. Žymiai.”

Pusryčiams – vorai su pėdutėmis:

Užkandžiai: baisuokliai mandarinai, vaiduokliai bananai, želė su dantų protezais, spurgos su vaiduokliais.

Dėkoracijos: voras (ir musė ten kampe ):

Moliūgėliai ir vaiduokliukai:

Balionėliai-baisuoklėliai:

Miegoti? Fuu….

2011-11-17T00:53:00.001-08:00

Pastaruoju metu einu anksti miegoti (bet anksti ir keliuosi), guluosi kartu su vaikais. Vakar gulim su vaikas lovoj, sakau:

-Kaip man patinka kartu su jumis lovoj gulėti, jūs tokie šiltučiai….

Vaikai duetu:

-Fuu, fuu, fuu, fuu!

Klausiu:

-Kas fuu?

-Miegoti yra fuuu…

Kompiuterinis žaidimas…

2011-11-16T03:29:00.001-08:00

…sukurtas “Lietuvos liaudies buities muziejaus”. Džiugu, kad ir muziejininkai neužsisėdi vietoje. Skirtas ne tik vyresniems vaikams, bet ir tėvams. Pabandžiau ir aš – iš 10 klausimų trys klaidos. Reiks pasistengti kitą kartą

http://www.llbm.lt/zaidimas/

Mušti ar nemušti?

2011-11-13T22:26:00.001-08:00

Perskaičiau strapisnį apie vaikų mušimą. Daugiau mažiau man viskas buvo aišku, žinoma, bet labiausiai mane šokiravo… komentarai.

http://www.15min.lt/naujiena/zmones/santykiai/kada-vaiku-musimas-tampa-smurtavimu-13-179491

Įkvėpė

2011-11-07T07:14:00.001-08:00

Kai nepasidalinu gerais dalykais, tai paskui ir pati juos užmirštu…

Pradėjom su Tomu lankyti “Šeimų universitetą”, čia straipsnis su lektoriais iš Ispanijos. Apie šeimą, meilę sutuoktiniui, vaikams, darbui ir dar vieną kitą gerą dalykėlį:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-08-seimu-universitetas-tevyste-sudetinga-ir-nepaprastai-svarbi-profesija/71779

Mėgstantiems gražius daiktus:

http://babiekinsmag.com/main

Dar apie tai, kaip Silicio slėnyje (visi pakvaišę dėl naujovių IT srityje žino šią vietą) gyvenantys tėvai vaikus veda į Valdorfo mokyklą ir iki 8 klasės neleidžia naudotis kompiuteriu:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-10-28-valdorfo-mokykloje-silicio-slenyje-kompiuteriu-nerasta/71293#.Tq0vAmAWHZ9.facebook

Mūsų idėjos Helovynui

2011-10-29T01:23:00.001-07:00

Savaitgalis dar tik prasideda, čia mūsų idėjos Helovynui (ar Helovinui?).

Baisieji moliūgėliai, moliūgas-mumija, stalo žaidimai, vaiduokliukas… Kiekvienam pagal amžių, poreikius, norus, galimybes.

Visą aprašymą ir nuotraukas rasite čia: http://www.ekodiena.lt/c/v/zaislu-dirbtuves-ekovaikyste/

Kino teatre “Pasaka”–žaislų dirbtuvės

2011-10-28T01:25:00.001-07:00

Rytoj 15 val. susitinkam kino teatre “Pasaka” žaislų meistro dirbtuvėse! Taip jau sutapo, kad šis savaitgalis – dar ir šventinis savaitgalis, tad su vaikais gaminsimės vaiduokliukus, piešime ant veido, smaguriausime raganiškais skanėstais ir dar vieni velniai žino ko prisigalvosime! Mūsų dirbtuvės tinka ir mažesniems vaikučiams, ir vyresniems, tad laukiame visų!!!!

Naktiniai pasikalbėjimai

2011-10-24T23:05:00.001-07:00

Vakaris naktimis vis dar keliasi, nors tam priežasties ir nebūna – tik nori pasitikslinti, ar miega kambaryje ne vienas Tik kas kart tampa vis originalesnis:

-Aš noriu mieeeegooooo.

-Tai miegok.

-Noriu užsiklooootiiii.

-Užsiklok.

-Mamaaaa, užkloooook.

Arba tą pačią naktį:

-Aš noriu miegooooo.

-Tai miegok.

-Neeeeee, paaaagalvė nukritoooooooo

Privertė susimąstyti…

2011-10-23T04:28:00.001-07:00

Ši istorija – viena iš daugelio “plaukiojančių” interneto platybės, bet tikrai privertė susimąstyti. Nežinau nei kas ją sukūrė, net ar tai tikrai, bet argi tai svarbu?

“Vaikštinėjau po prekybos centrą, kai mano akys užkliuvo už pardavėjos, grąžinančios pinigus mažam, kokių 5-6 metų berniukui. Sakydama „atsiprašau, bet šita lėlė kainuoja daugiau“, ji sužėrė jam į delniuką saują monetų. Berniukas pasisuko į pagyvenusią moterį, stovėjusią šalia jo: - Močiute, ar tikrai neužtenka mano pinigėlių? - Tu žinai, kad neturi užtektinai pinigų šiai lėlei, - ramiu balsu pasakė ji, ir, paprašiusi jo palaukti kelias minutes, dingo tarp prekystalių. Berniukas tebelaikė lėlę rankose. Neištvėrusi priėjau ir paklausiau, kam jis nori padovanoti šią lėlę. - Tai lėlytė, kurios labai norėjo mano sesutė. Ji tikėjo, kad Kalėdų Senelis ją atneš per Kalėdas, - nuleidęs galvą ištarė jis. Pasakiau jam, kad Kalėdų Senelis greičiausiai taip ir padarys ir kad nėra jokio reikalo dėl to liūdėti. Bet jis liūdnai atsakė: - Ne, Kalėdų Senelis negali jai nunešti ten, kur ji yra dabar. Aš turiu ją paduoti mamytei, kad ji perduotų sesutei, kai išvyks pas ją, – jo liūdnose akutėse sužibo ašaros. – Mano sesutė iškeliavo pas Dievulį. Tėvelis sako, kad mamytė irgi greitai turės ten išvykti, todėl pamaniau, kad ji galėtų perduoti šitą lėlytę sesutei. Aš sustingau vietoje. Berniukas pažvelgė man į akis ir tarė: - Aš paprašiau tėvelio, kad jis neleistų mamytei išeiti dabar. Kad jis paprašytų jos palaukti, kol grįšiu iš parduotuvės,- tada jis iš kišenėlės ištraukė gražią savo nuotrauką ir parodė ją man. Nuotraukoje jis meiliai šypsojosi. Aš noriu, kad mamytė pasiimtų šitą nuotrauką su savimi, ir nepamirštų manęs. Aš myliu mamytę ir nenoriu, kad ji išeitų, bet tėvelis sako, kad ji turi keliauti pas mūsų mažąją sesutę. –Tardamas šiuos žodžius, jis liūdnai žiūrėjo į lėlytę. Aš paskubomis susiradau savo piniginę ir pasakiau berniukui: - Patikrinkim dar kartą. Galbūt užteks pinigėlių nupirkti šitą lėlytę? – jam nematant, aš pridėjau keletą banknotų ir mes pradėjome skaičiuoti. Berniuko nuostabai, pinigų užteko ir netgi šiek tiek liko! - Dievuli, ačiū tau, kad mano pinigėlių užtenka! – tada jis pasisuko į mane ir pridūrė: - Vakar vakare prieš miegą aš prašiau Dievulio, kad mano pinigėlių užtektų šiai lėlytei, ir mamytė galėtų ją perduoti sesutei. Jis išgirdo mane. Aš norėjau paprašyti ir pinigėlių nupirkti baltą rožę mamytei, bet nedrįsau prašyti tiek daug. Bet jis man davė pakankamai, kad galėčiau nupirkti ir lėlę, ir rožę. Mano mamytei labai patinka baltos rožės. Netrukus grįžo berniuko močiutė, ir aš pasišalinau. Šįkart apsipirkinėjimas buvo visai kitoks nei įprastai. Vaikštinėdama po maisto prekių skyrius, niekaip negalėjau pamiršti to mažo berniuko. Tada prisiminiau, kad prieš dvi dienas vietiniam laikraštyje buvo nedidelis straipsnis apie girtą sunkvežimio vairuotoją, kliudžiusį lengvąjį automobilį, kuriame buvo moteris su maža mergyte. Straipsnyje rašė, kad mergaitė žuvo vietoje, o sunkios būklės moteris paguldyta į reanimaciją. Nejau tai ir buvo šio mažo berniuko šeima? Po poros dienų tame pačiame laikraštyje perskaičiau žinutę, kad moteris taip ir nebeprabudo iš komos... Negalėjau susivaldyti, ir, nupirkusi didelę baltų rožių puokštę, nuvykau į laidojimo namus. Jauna graži moteris gulėjo karste. Rankose jai buvo įsprausta mažo berniuko nuotrauka, o ant krūtinės buvo gulėjo jau mano matyta lėlė. .. Nei vienas nežinome, kiek gyvenimo mums yra duota. Mūsų gyvenimas gali pasikeisti per milisekundę, per kurią girtas vairuotojas nesuvaldė sunkvežimio... Vertinkime tai, ką turime brangiausio šiame gyvenime. Pasakykime jiems, kaip juos mylime. Nes rytojaus gali ir nebūti...”

Auskarai ar saldainiai?

2011-10-21T05:11:00.001-07:00

Vakaris rodo į mano ausis, sako:

-Kas čia?

-Auskarai.

Vakaris:

-Atrodo saldainiai.

Halloween is on my mind

2011-10-19T11:43:00.001-07:00

Idėjų sąrašas Helovynui ilgėja, jei ne mano pastaruoju metu atrasti užsienio mamyčių blogai gal ir nebūčiau užsikrėtus šita manija, bet niekur nuo šitos įtakos dabar nepabėgsiu O kur idėjų semiatės jūs?

Keletas idėjų Helovynui

2011-10-19T00:17:00.000-07:00

Šiomis dienomis esu paskendusi Heloweeno idėjų ieškojimuose (o gal jie suranda mane), keletas čia: http://pinterest.com/search/?q=halloween

Naujas sezonas–zoologijos muziejuje

2011-10-18T11:59:00.001-07:00

Šį sezoną nusprendėme jokių pamokėlių – nei dailės, nei muzikos nelankyti, o kartą per savaitę susiorganizuoti intelektualinę pramogą su vaikais – filmuką pabandėm ir daugiau neisim, bet į tai ir nesiorientuojam. Šio sezono tikslas – užkariauti teatrą ir muziejus. Spektaklių repertuarą dar tik nagrinėjamės, o vat keliones į muziejus pradėjome nuo Kaune esančio Tado Ivanausko zoo muziejaus. Patiko, net gi labai! Net Tomas, visiškas muziejų skeptikas pripažino, kad ir jam ten pasižvalgyti buvo įdomu Tiesa, mano akimis pritrūko informacijos – kartais visai įdomu būna paskaitinėti apie tai, ką matai, o čia dažniausiai kabodavo tik pavadinimas. Kai kur, tiesa, buvo minimalūs aprašymai lietuvių kalba, deja, į užsieniečius muziejus visai neorientuotas, nors keletas jų kaip tik kartu ir vaikščiojo…

Vakariui labiausiai patiko prie liūtų ir tigrų, grįžo po kelis kartus prie jų (tiesa, jam labai paliko įspūdį ir paukščių kiaušiniai, bet tikriausiai jis galvojo kiek gardžios kiaušinienės iš jų būtų galima iškepti)

Tuo metu kaip tik vyko ir žaislų – gyvūnų paroda, keletas man patikusių idėjų darbeliams.

Voratinklis – kaip tik tinkamas Heloweenui, reiks pabandyti patiems pasidaryti

Katinas iš akmenukų

Žirafa iš senų pėdkelnių:

Darbeliai: kiaušinienė

2011-10-18T01:17:00.000-07:00

Darbelių nuo to laiko kai vaikai nebeeina į darželį namuose prisikaupė devynios galybės – ir su manim daryti, ir su aukle. Vasarė prašo po daugybę kartų daryti darbelį, Vakaris visuomet prisijungia tik po to kai pamato sesės susidomėjimą (iki to laiko “kepa” arba “verda”).

Šis darbelis – paprastutis. Iš popieriaus iškerpam lėkštę, kiaušinio baltymą ir trynį. Viską paeiliui suklijuojam. “Kepėjui” šis darbelis kaip tik

Piešiniai ant veido 4

2011-10-17T23:54:00.000-07:00

Nesibaigia piešimo ant veido manija – vos atsikelia ir reikalauja piešinio. Vakaris, tiesa, kasdien nori būti tik tigriuku, tad auklė improvizuoja ta tema

Didelis

2011-10-17T12:54:00.001-07:00

Guli Vakaris lovoj. Staiga sako:

-Kai “issimegosiu” būsiu didelis.

Darbelis: gėlytės

2011-10-17T12:53:00.001-07:00

Šis darbelis reikalauja piešimo ir klijavimo įgūdžių, o jei vaikutis pats gėlytės žiedelį “susisuks”, tai prie viso smagu dar ir lavės vaiko smulkioji motorika.

Darbelį darė su aukle.

Šiandien mane įkvėpė “5 priežastys nustoti sakyti šaunuolis”

2011-10-16T23:48:00.000-07:00

Tikrai, geras straipsnis, sudėlioti visi taškai ant i. Šią tiesą žinojau jau seniai, bet, kaip sakant, gerai kartais ir atsinaujinti žinias:

http://www.adleris.lt/_upl/349.pdf

Straipsnį atsispausdinau ir prisikabinau ant šaldytuvo.

Pajūryje

2011-10-16T22:07:00.001-07:00

Sunku patikėti, kad praėjo jau mėnuo nuo to laiko, kai aš su mama ir vaikais buvome išvykę į pajūrį. Žiūrėk, tuoj ir kalėdos ateis!

Smagu buvo tai, kad oras mus iš tiesų lepino. Prie pat jūros, tiesa, buvo vėjuota, bet kopose net ir pasideginom. Vaikai tiesiogine to žodžio prasme kaifavo. Mama maudėsi per dieną po kelis kartu, aš neišdrįsau, bet kojas įmerkiau irgi.

Beje, Palanga tokiu metų laiku atrodo nuostabiai, kur kas geriau, nei sezono įkarštyje. Ramu, tylu, žmonių mažai…

Įkvėpė

2011-10-14T09:25:00.001-07:00

Neretai randu įvairių reportažų, nuorodų, straipsnių kurie mane labai sudomina, laikas pasidalinti su visais. Šios dienos filmas – apie demokratines alternatyvaus ugdymo mokyklas. Ypatingai kėlė šypseną animaciniai intarpai Pirmas 5,5 minutes prasukit, nes yra tik titrai, filmas prasideda 5,40. Gero žiūrėjimo!

http://www.youtube.com/watch?v=EUZU-NHxa9c

Virėjas

2011-10-14T07:58:00.000-07:00

Neperdedu – Vakaris gali padaryti kavos (jei jums tinka 2 šaukšteliai kavos ir vienas cukraus), gali pasakyti kokių produktų reikia omletui ir blynams. Labai susinervuoja, jei jam neleidžiama padėti virtuvėje ir krykščia iš laimės, jei leidžiama prisidėti prie šio proceso.

Piešiniai ant veido nr 3

2011-10-14T00:36:00.001-07:00

Šiandien Vakaris šuniukas, o Vasarė – gėlytė (nu kas gi daugiau, nebent dar drugelis…)

Dar šiek tiek rudens mūsų namuose

2011-10-14T00:26:00.000-07:00

Reik džiaugtis tuo, kas yra gamtoje, o šiuo metu – tikras stebuklų laukas: gilės, kankorėžiai, kaštonai, lapai, sraigių tušti “namukai”, nukritusios medžių šakos… Tik spėk rinkti ką gamta mums dovanoja!

Rudeninis paveikslas

2011-10-13T12:20:00.001-07:00

“Žaislų dirbtuvių” ir Eglės įkvėpti norėjome pasidaryti rudens vainiką, bet nepavyko nusipirkti vainiko rėmo (užtat dabar sužinojau kaip neprastą pasigaminti patiems, tad Kalėdoms vainikas bus!). Namuose turėjom keletą nenaudojamų tuščių dėžučių, tad vainiko idėją šiek tiek pakoregavau ir pasidarėme paveikslus iš rudens gėrybių, kurie dabar puošia mūsų namų sieną.

Prireikė PVA klijų, dėžutės dugno pastorintais kraštais (dažniausiai pastorintais kraštais būna dėžutės nuo saldainių), gilių, kaštonų, kankorėžių, samanų, šakų, staigių kiautų ir pan.

Klijus šiek tiek atskiedžiau vandeniu, bet nedideliu santykiu. Skiestų klijų pripyliau ant dėžės dugno, vaikai tepė ant savo “eksponatų” dar klijų, viską dėjom, prispaudėm ir palikom džiūti. Nebijokit, kad bus nuo klijų baltų dėmių likę – šie klijai turi savybę džiūstant “išnykti".

Piešiniai ant veido nr 2

2011-10-13T11:35:00.001-07:00

Eidami miegelio veidukus nusiplovė, bet su vienintele sąlyga – kad atsikėlę vėl bus išpiešti. Vakaris norėjo būti toks pats kaip ir prieš miegą, o Vasarė tapo drugeliu bei pati išpiešė lėlytės veidą.

Piešiniai ant veido nr 1

2011-10-13T00:05:00.001-07:00

Istoriją apie mūsų “keliones” po darželius parašysiu, tikrai, kada nors, o dabar auklė namuose – net širdis džiaugiasi! Ateinu į apačią, o man mojuoja, sako: “Mama, eik tu, eik iš čia”, arba “Netrukdyk!”. Tai ir netrukdau.

Rūkymas

2011-10-04T23:20:00.000-07:00

Vasarė ima ksilofono pagaliuką nuo žemės (toks kaip metalofonas, tik medinis) ir sako:

-Mano sigaretė ant zemės.

Po kurio laiko Vakaris pasiima pagaliuką, įsideda į burną, vaidina, kad pučia:

-As rūkau.

Tomai, gal mesk jau rūkyti!

Pieš tris metus…

2011-10-04T05:08:00.001-07:00

Lygiai prieš tris metus, 15 val. (tiesą pasakius aš šiek tiek vėlavau, taigi - lygiai tą pačią kada bus paskelbtas šis įrašas) mes susituokėme. Trys metai – daug ar mažai? Filosofinis klausimas, nes jausmas, kad esam kartu bent kokius 10 m. sekioja man iš paskos. Kartais neapleidžia mintis, kad trys – be protiškai daug, ypač šiuo metu, kai mūsų draugų tarpe vyksta daugiau skyrybų nei vestuvių. Trys metai pažinimo, ieškojimo… Šiandien mama man palinkėjo, kad atšvęstumėm 30 kartu, ko gero to paties palinkėsiu ir aš. Mums. Sau. Tomui.

Fotografė

2011-10-04T02:20:00.001-07:00

Atradome fotografę Brigitą, kurią mielai galime rekomenduoti, jei mėgstate spalvas, detales, šilumą, vaikišką džiaugsmą ir kontrastus Jau tris fotosesijas darė mūsų medinių žaislų parduotuvei, ir likome labai patenkinti. Pasižvalgykite:

Modeliukai: Amelija, Bernardas ir Evija. Daugiau nuotraukų – mūsų FB puslapyje: www.facebook.com/medinisarkliukas.lt

Knygelė vaikams–gaminam patys

2011-10-03T23:28:00.001-07:00

“Žaislų dirbtuvėms” gaminomės paveikslėlių knygelę. Nebloga idėja, gaila, kad anksčiau to nesugalvojau, būtumėm pataupę pinigų

Pirmoji gaminta - apie gyvūnus, bet tikiuosi, kad tikrai ne paskutinė.

Pūkuotukas

2011-10-03T23:13:00.001-07:00

“Mikės Pūkuotuko” banga ritasi per Lietuvą. Neatsispyrėm ir mes aplankyti kino teatro su vaikais, nes filmo trukmė – tinkama net ir dvimečiams.

Na, iš esmės tai tas pats senasis pūkuotukas, aš nelabai supratau kam reikalingas intro apie Lochaneso ežero pabaisą, bet tebūnie, galima sakyti gauni du filmukus už vieno kainą. Viskas būtų gerai, tik yra keletas BET: jei eisit į “Forum cinemas”, vėluokite 10-15 minučių, nes nepaisant kad į filmą ateina ir labai maži vaikai, reklamų niekas dėl to netrumpina. O kaip tik tų 10-15 minučių vaikams ir pritrūko, kad ramiai išsėdėtų visą filmą. Taip pat mane glumina tai, kad net už mažus vaikučius reikia pakloti pinigų sumą, tiesa, pusė bilieto kainos, bet iki šiol tai pirma vieta kur už vaikus teko susimokėti. Šiaip rinkčiausi kitą kino teatrą, kiek žinau “Multikino” reklamų nerodo arba rodo jų mažai, taip pat neišjungia visų šviesų. Greitai šį filmuką rodys ir “Pasaka”.

Vasarė “Pukutukas”

Vakaris “Mutukas”

Prieš filmą kalbam, kad gal po to nueisim į kavinę. Rengiamės, Vasarė sako:

-Noriu į kavinę.

Tomas klausia:

-O pinigų kavinei ar turi?

-Teip, turiu.

-O kiek turi pinigų?

Vasarė stovi, tyli, atsisuka ir perbraukia per kalą pirštu (suprask – milijonierė)

Figūros iš gilių

2011-09-30T12:23:00.000-07:00

Šitą darbelį iš gilių vaikai darė su aukle (šią savaitę apsirgo), tikriausiai žymiai daugiau jos darbo čia ir įdėta, bet nepaisant to vaikai labai jais džiaugėsi ir vis dar džiaugiasi – susidėjo viską į lentynas, sako “paroda” (gerai, kad dar per maži pinigų už parodas prašyti).

Namelis Jūros ežys (taip, ne bet koks!)

Žirafa O čia, nepatikėsit, dramblys!

Gaminam namuose

2011-09-30T10:39:00.001-07:00

Gaminam namuose beveik kasdien. Nežinau kodėl, bet vaikams, ypač Vakariui valgio gaminimas yra viena didžiausių aistrų – gali valandų valandas kepti, virti. Šitą rašiau ne kartą ir ne kartą ko gero dar rašysiu, nes jo susidomėjimas valgio gaminimu yra itin didelis. Puodai mūsų namuose būna dažniau naudojami negu žaislai tai jau tikrai. Niekada per daug nedraudėm, o nedažnai netgi ir skatinom prisidėti prie stalo padengimo, maisto atnešimo, nukraustymo, jau senokai duodam lengvesnius ir paprastesnius darbelius – atnešti bulves, morkas, nulupti kiaušinį, svogūną ir t.t.

Kepam picas:

Savo keptą valgyti žymiai skaniau

Pyragėlius:

Vaikų balius

2011-09-30T10:01:00.001-07:00

Kaimynės Luknės gimtadienyje – šventė tik vaikams.

Būsimas virėjas

2011-09-30T00:38:00.001-07:00

Vakaris man atrodo turi pašaukimą būti virėju. Gal genai (mano mama ir močiutė – kulinarės). Jis nepraeina parduotuvėse pro indų skyrių, žaislai, su kuriais galima kepti, virti ir pan. jam silpnumą kelia, darželyje galėdavo per dienas kepti, virti ir visus vaišinti, o mėgiamiausia vieta namuose – virtuvėj ant darbastalio. Vakar sako:

-As būsiu “viėjas”.

-Kai užaugsi būsi virėjas?

-Taip.

-O virsi kavinėj ar namuose?

-Cia “visiu”, namuose.

Tikiuosi, kad taip ir bus

Verta susimąstyti

2011-09-28T23:18:00.001-07:00

Šiandien šitie žodžiai privertė prisiminti, kad mums dar yra kur tobulėti…

1. STABTELĖK su savo vaiku – kai kiti aplink šitaip skuba.
2. VAIKŠČIOK su savo vaiku – kai kiti vien tik bėga.
3. KALBĖK su savo vaiku – kai kiti geriau šaukia.
4. KLAUSYKIS vaiko – kai kiti apsimeta užsiėmę.
5. JUOKIS su savo vaiku – kai kiti žiūri piktai.
6. ŽAISK su vaiku kiti patys nori būti linksminami.
7. PAGIRK savo vaiką – kai kiti mato tik prasižengimus.
8. MOKYKIS iš savo vaiko – kai kiti yra praradę žinių poreikį.
9. SVAJOK su savo vaiku – kai kiti tapo labai ciniški.
10. SKAITYK su savo vaiku – kai kiti pirmenybę teikia televizoriui.
11. MELSKIS su savo vaiku – kai kiti yra praradę tikėjimą.
12. ATSIPRAŠYK savo vaiko – kai kiti apsimeta neklystančiais.
13. DRAUSMINK savo vaiką – kai kiti nesugeba nustatyti apribojimų.
14. APKABINK savo vaiką – kai kiti neįvertina prisilietimo jėgos.

Teisingi žodžiai, nors tu ką.

Savaitgalis su Pasaka

2011-09-28T12:24:00.001-07:00

Na, negaliu nepasidalinti, juk kartu su “Mediniu arkliuku” uodegą į šį projektą merkiu ir aš Atkreipkite dėmesį į tą žalią “žaislų meistrą”dešiniam kampe – panašus į mane, ką?

Vakarinis pasikalbėjimas

2011-09-26T22:52:00.001-07:00

Vakaris kiekvieną vakarą, kad tik nereiktų miegoti prisigalvoja visokių reikalų. Vakar sako:

-Noriu niamu. Mama, noriu niamu!

-Vakari, tavo dantukai jau išvalyti, rytoj ryte valgysim.

-Duonytės! Duok duonytės!

Aš tyliu.

-Mama, geeeert.

Paduodu vandens puoduką:

-Aš šito nenoriu, aš noriu sriubytės.

Bando mano kantrybę kasvakarą…

Upetytienė ir Upetytė

2011-09-22T22:20:00.001-07:00

Važiuojam mašina. Vasarė sako:

-Aš Upetienė.

-Vasaryte, aš Kupetienė, o tu Kupetytė.

-Ne. Aš Upetienė, mama – Upetytė.

Mini zoo ir Vingio parkas

2011-09-20T12:44:00.001-07:00

Apsilankyti Vingio parke buvo vienas iš tų dalykų, ką planavom jau seniai. Labai seniai. Tiesą pasakius, kai gyveni tokioj vietoj, kai aplink parkas tai ir neprisiruoši važiuoti iš vieno parko pasivaikščioti į kitą, o jei išsiruoši, tai tas vyksta nedažnai. Bet šį kartą mūsų apsisprendimą ten praleisti pusdienį mus paskatino tai, kad Vingio parke yra įsikūręs mini zoo sodelis. O vaikai, kaip žinia, pamišę dėl gyvūnų.

Nors ir labai mažas, bet zoo sodas mūsų nenuvylė. Vienintelis kas man užkliuvo – tai šiokia tokia netvarka aplink tvorą bei viduje, kurios galėtų ir nebūti Na, ir kaina už tiek nedaug – suaugusiam 4 Lt, vaikams – nemokamai. Bet dėl kainos galite derėtis – mums, trims suaugusiems reikėjo sumokėti 10 Lt, kas maloniai nustebino. Pliusai – gyvūnėlius galima maitinti - įėjus duoda saują kopūsto lapų; gyvūnėlius galima paliesti, paglostyti, paimti į rankas; be to labai šaunus personalas… Atvirkščiai nei Lietuvos zoologijos sode Kaune, čia nebuvo šimtų įspėjamų ženklų – NELIESTI, NEIMTI, NEŠERTI, NEGLOSTYTI, NELIPTI, DRAUDŽIAMA< NEGALIMA kas mane Kaune šiek tiek glumino

Beje, mane VIngio parke nustebuno paslaugų gausa – visas parkas virto tiesiog pinigų plovimo mašina. Šiaip tai gal ir gerai, anksčiau užsienyje stebėdavausi, kaip jie moka išnaudoti viską ir iš visur uždirbti, kita vertus kai pagalvoji, jei čia atvyktumėm į mėnesį pora kartų ar dažniau, kiek “pasivaikščiojimas” po parką kainuotų

Tiesa, jei oras ir galimybės leis, planuojam prieš važiuojant į Vilnių aplankyti mini zoologijos sodą šalia Klaipėdos ir tikiuosi, kad trečio zoo sodo per tris savaites vaikams nebus per daug

Pajūris

2011-09-20T12:10:00.001-07:00

Žmonės, žiūrėkit ir pavydėkit! Atsidūrėm čia visai netikėtai ir neplanuotai – visišku ekspromtu, oras mus tfu tfu tfu lepina, vandens temperatūrą kokie +18. Žinoma, aš ir iš čia dirbu, su vaikais daugiausiai būna mano mama, bet vis tiek turiu galimybę pusdienį prabūti kopose ar vaikščiojant po tuščią pajūrį

Juk nerealu juk, ar ne – ruduo beveik įpusėjo!

P.s. daugiau nuotraukų – kai grįšim

Pirmasis nuoširdus “myliu”

2011-09-19T06:33:00.000-07:00

Jei paklausiam, ar myli mus, vaikai sako “taip”, jei paklausiam, ką myli, išvardina “mamą, tėtę, sesę, brolį”. Bet pirmasis nuoširdus “myliu” buvo skirtas ne mums, o seneliui… Žiūrėjom su vaikais nuotraukas iš Emilijos krikštynų, buvo viena, antra, trečia nuotrauka su mano tėčiu, vaikai net klykė iš laimės jį matydami, o ties kokia penkta nuotrauka Vakaris sušuko “Aš myliu šitą!” ir dūrė pirštu į senelio nuotrauką

Nėra nė dienos, kai vaikai neprisimintų savo senelių (vienas “su lazda”, kitas “su ūsais”) ir močiučių, visuomet labai laukia kada susitiks. Tik mano mamą buvo primiršę, nes ji keturis mėnesius buvo išvykusi į Vokietiją, tačiau dabar grįžo ir su kaupu atsigriebs iki kito karto…

Dundulis

2011-09-19T00:30:00.000-07:00

Pirmasis ilgesnis nei 3-4 ž. sakinys ir aiškiai suprantamas Vakario monologas praeitą savaitę, kai griaustinis lauke griaudėjo:

-As dundulio nebiau. Dundulis lauke. Namuose tėtis, mama, sesė. Dundulis neateis. Dundulis lauke. As dundulio nebiau, neateis dundulis šia.

Zoologijos sode

2011-09-18T12:09:00.001-07:00

Vaikų susidomėjimas gyvūnais trunka jau gerus metus, todėl į zoologijos sodą planavom nuvažiuoti jau seniai. Tik ne viskas vyksta taip, kaip suplanuoji, bet galiausiai tai įgyvendinom – ten apsilankėme praeitą savaitgalį. Atrodo, nors ir nedidelis zoo sodas, bet jame praleidom beveik visą dieną – geras 7 valandas… Aplankėme visus gyvūnus, kai kuriuos ir ne po vieną ar du kartus, neabejotinai, iš visų didžiausią įspūdį vaikams paliko ruonis. Nesukrėtė manęs maži narvai, senokai esu ten buvusi, bet kiek prisimenu, tai vaizdas zoo sode dabar kur kas geresnis nei buvo.

Ruonis! Vieną kartą atėjom per ruonio maitinimą, tai vaikams teko laimė ir pamaitinti – žuvytes pamėtyti jam.

Vakaris visus gyvūnus stebėjo su dideliu užsidegimu ir susidomėjimu. Tik paukščių terariume sako “Čia bijau. Einam pas ruonį”

Tuo tarpu Vasarei buvo viskas įdomu, bet labai trumpai ir mus tikrai labai gelbėjo paspirtukas

Neabejotinai, jei būtumėm vietiniai, pirktumėm nuolatinį lankymosi bilietą pusmečiui –laiką praleidom gerai.

Piknikas

2011-09-18T11:20:00.001-07:00

Prastėjant orams, alternatyva piknikams lauke tampa… piknikai namuose! Tereikia pleduko, užkandžių ir “piknikautojų” Ir nei lietus, nei vėjas nebaisus. Pastaruoju metu taip “piknikaujam” tikrai neretai, o ir vaikams tas labai patinka!

Žaislų dirbtuvės–žmogeliukai iš šaukštelių

2011-09-14T04:18:00.001-07:00

Buvom padarę pertraukėlę su žaislų dirbtuvėmis, tad grįžtam pailsėję ir su naujomis idėjomis.

Šios savaitės žaisliukas – žmogeliukas/lėlytė iš medinio šaukštelio ir siūlų likučių. Tiesa, mūsų mažieji “žaidėjai” protestuoja fotografuodami arba per daug ir per greitai maivosi, tad nufotografuoti darosi itin komplikuota

Beje, žmonės, nesiskųskit, kad mažai rašau – laiko nėėėėra!!!!

Metų pasaka

2011-09-01T08:56:00.001-07:00

Tik vakar atrastas eilėraštukas. Apie rugsėjį ir rudenį gražių/lengvų/trumpų eilėraščių mūsų knygelėse rasti nepavyko, bet šis irgi neprastas ta proga. Labiausiai patiko pirmas ir antras posmelis – Vasarė visą laiką pritariamai linksėjo galva ir sakė “Taip, taip”

Autorius: A. Matutis, iš knygos “Vaivorykštė ežerą semia” (beje, vaikams labai patinka šios knygos iliustracijos).

Pavasaris- broliukas,

Paukšteliai jo draugai,

Ir pumpurėlis trūkęs

Jiems šypsosi smagiai.

Sesutė vasarėlė

Gėlyčių suknele.

Laukai, miškai ir gėlės

Dainuoja- tra-lia-lia!..

Ant rudenio kepurės

Geltoni riešutai,

Ir obuoliukas žiūri,

Užlipęs ten aukštai.

Žiemužė su rogutėm

Ir ledo žvakute,

Su pirštinėm baltutėm

ir ledine skraiste.

Žuvys

2011-08-30T11:58:00.001-07:00

Dar vienas mėgiamiausių eilėraščių – tas, kurį apskaičius reikia kartoti dar. Ir dar, ir dar, ir dar Man rodos bus vienas pirmesnių eilėraščių, kurį išmoks mintinai vien dėl dažno jo skaitymo bei trumpumo. Autorius – A. Matutis.

Prie namuko

Teka upė,

Ant lieptuko

Tėtis tupi.

Meškerytė

Jo ilga,

Kaip katytės

Uodega.

Į plūdelę

Žvalgos vis,

Traukia iš vandens

Žuvis.

Pabraukiau žodį “tėtis”, nes truputį pakeitėm – vietoj “tėtis” originaliam variante yra “Vytas”, bet mums “tėtis” labiau tinka

Švietimo evoliucija

2011-08-30T03:03:00.001-07:00

O gal ne švietimo, bet mūsų? Labai norėčiau, kad mūsų vaikai mokytųsi tokioje mokykloje… Tikiuosi, kad Lietuvoje rasis kas nors panašaus… Žiūrėjau ir vietomis šiurpuliukai ėjo, kai supanti, kad tokia šiandien realybė… Mokytojai ir tėvai paskui vaikus nebespėja.

Trumpa istorija apie Vakarį: buvom sodyboj su draugais, stovėjo įjungtas kompiuteris, kuriam buvo screensaver’is su krentančiais burbulais. Vakaris prieina ir pirštu bando juos sprogdinti! “Touch screeno” vaikas! Bet realybė yra realybė, nemanau, kad realu tai sustabdyti, geriau prisitaikyti…

http://www.youtube.com/watch?v=lWXwziQEa8w&NR=1

Ieškome senų medinių arkliukų

2011-08-29T23:51:00.001-07:00

Toks klausimas prašymas – visais įmanomais kanalais ieškome kas galėtų paskolinti seną medinį arkliuką parodai. Jei galėtumėte pasidalinti šia žinute per savo draugus, būčiau oj kokia dėkinga!

Dėmesio! Labai ieškome senų, dar iš mūsų ar mūsų tėvų vaikystės išlikusių medinių arkliukų (supamų, ant pagalio ir kitokių). Arkliukas turėtų būti ne naujesnis nei 15 m. Jei kas turite ir galėtumėte paskolinti keletui savaičių - būtumėm beprotiškai dėkingi ir dar labiau laimingi. Pažadam gražinti tokį, kokį paėmėm. O kiekvienam, paskolinusiam mums arkliuką padovanotumėme 30 Lt dovanų čekį parduotuvėje www.medinisarkliukas.lt. Pasiūlymų lauksime el paštu klausk@medinisarkliukas.lt

Kas turite galimybę – pasidalinkite savo bloguose, FB ar prasiųskite draugams meilu, ačiūūūū!

Foto konkursas

2011-08-29T23:30:00.001-07:00

Vėl! Ruošiamės fotografuoti žaislus ir ieškom CHARAKTERINGŲ vaikučių mūsų reklamoms.

Visus reikalavimus ir prizus rasite čia:

http://www.medinisarkliukas.lt/apie-mus/konkursai

Jei manot, kad jūsų vaikutis išskirtinis, įsimenamo veiduko, yra 0-4 m. amžiaus, nuotraukų lauksime klausk@medinisarkliukas.lt.

Cha cha cha

2011-08-29T04:42:00.000-07:00

Neabejotinai vienas mėgiamiausių vaikų eilėraščių yra M. Vainilaičio “Cha cha cha” iš knygos “Juokų maišelis”. Ši knygutė likus dar nuo tada, kai aš mažytė buvau ir tikrai, atsimenu iš prisiminim ją pakankamai gerai. Knyga “gyvena” pas mano tėtį Alytuj, kiekvieną kartą kai atvažiuojam senelis arba mes paskaitinėjam ją prieš miegą (stovi visuomet prie lovos, kurioj mes miegam). Šeštadienį ruošiamės gult, atsisėdam lovoj, o Vakaris sako:

-O chą?

Taigi:

Vaikštinėjo vienas Cha.
Susitiko antrą Cha.
Į namus jį pavadino,
-Liūdna,Cha?
-Liūdnoka,Cha.
Trūksta mudviem trečio Cha.
Jei ateitų trečias Cha -
Suskambėtų cha cha cha!

Į duris pabeldė svečias.
-Kas ten?
-Cha-bičiulis trečias .
Svečiui durys atsidarė.
-Prašom,-Cha ir Cha jam tarė.
-Prašom,Cha!
-Sėskis,Cha!
Be tavęs,bičiuli Cha,
Neskambėjo cha cha cha!

Paskutinis vasaros savaitgalis…

2011-08-28T13:11:00.001-07:00

Neįtikėtinai greitai baigėsi ši vasara – atrodo, nespėjom nė mirktelėti. Ne viską, ką buvom suplanavę padarėm, na, bet nuveikėm irgi nemažai. Labai tikiuosi, kad laukia ilgas, šiltas, saulėtas ir labai gražus ruduo – nesibaigianti bobų vasara…

Paskutinį savaitgalį praleidom puikiai – atsikėlėm šeštadienį, pakavomės daiktus į Alytų, laukėm, kol Tomui paaiškės ar jis skris sklandytuvu tądien, ar ne. Kai paaiškėjo, kad neskris, nusprendėm į Alytų nevažiuoti – šiaip ar taip buvo nedėkingas laikas – dar ne vaikų pietų miegas, bet jau beveik. Valandžiukę nusprendėm praleisti Sereikiškių parke. Lesinom antis (kai laukiausi eidavom su Tomu kiekvieną savaitgalį palesinti šių paukščių, dabar tai darom ne itin dažnai), papriešpiečiavom parke (o vaikai sužinojo dar vieną žodį – piknikas), pasisupo mažieji vaikų žaidimų aikštelėje. Smagumėlis! Gaila, kad tokių valandų būna ne tiek ir daug – vis skubam, lekiam, nieko nespėjam, dirbam…

Šeriam antytes. Pirmą kartą jie tai darė visai be pagalbos – patys.

Piknikas (nebuvom jam pasiruošę – tik parduotuvėj nupirkau bandelių ir šaltos arbatos. Bet vis tiek labai skaniai papriešpiečiavom

Ant sūpynių – suposi ir vaikai, ir mes buvom užsikabaroję

Žinoma, viskas tuo nesibaigė – juk Sereikiškių parke prie vartų yra mašinėlės. Įeinant Tomas lengviau atsikvėpė, sako “praslydom”, kaip žinodama, jam sakiau nesidžiaugti kol neišėjom Kol važinėjo nufotografuot nepavyko, nes Tomas “ganė” vieną vaiką, o aš kitą, tačiau po pasivažinėjimo vaikai mielai pozavo (nors dar mieliau būtų ilgiau pasivažinėję mašina).

Vasarės mašinos pasirinkimas (OMG!)

Savaitgalis, žinoma, tuo nesibaigė – lėkėm į Alytų pas senelį (stengiamės ilgesnį kelią važiuoti kai vaikai miega). Visus senelius vaikai baisiai myli, būna labai gera motyvacija, kai pasakom, kad važiuojam pas senelius

Šiandien buvom pas mano močiutę – buvo giminės pasisėdėjimas (20 m. kai mirė mano diedulis). Vaikai tokiuose pasisėdėjimuose kategoriškai atsisako valgyt (nežinau ar dėl žmonių gausos, ar dėl maisto gausos) ir nebūna labai patenkinti (žinoma, tik tol, kol kas nors jų neužima – dažniausiai tai būna mano pusseserės ar tetos). Vaikams kaime labiausiai patinka tvartas (o, taip!), net krykščia iš laimės kai mato žąsis, kiaules, kalakutus, vištas, karves ir kitus ūkio gyvūnus

Koks kieno vardas?

2011-08-28T11:55:00.001-07:00

Vaikai kuo toliau tuo geriau ir daugiau kalba. Dabar jie – 2-3 žodžių sakinių stadijoj, t.y. paskutinė stadija prieš tikrą kalbėjimą. Kartais kalba ir ilgais sakiniais, bet tuomet nelabai ką eina suprasti (na, aš dar iššifruoju, bet reik gerai įsiklausyti). Naudoja šias kalbos dalis: daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, skaitvardžius, įvardžius. Vakaris šiuo metu sukalbėjimu lenkia sesę, nors ir ne itin daug. Kartais jau “priskaldo bajeriukų”. Kalbam praeitą savaitę, klausiam koks kieno vardas (žino visų mūsų vardus – Tomas, Simuona, Asarė, Akaris).Vakaris dėsto:

-Mama – Sūis (sūris), tėtė – Sūis, sesė – Sūis, as – Sūis, o zuikis – Lapė.

Pasakė ir juokiasi

Beje, zuikis – jo mėgstamiausias žaisliukas, “miego brolis”.

Mažas bet labai judrus kleckas

2011-08-24T03:12:00.000-07:00

Mūsų Vasarė tokia – labai smulkutė, bet itin greita, judri ir nenustygstanti vietoje. Prie viso to dar ir labai lanksti – jai juoko darbas padaryti špagatą, įlipti į vonią, išlipt iš aukštos maitinimo kėdutės pačiai, užsikart ant pianino viršaus ar dar velniai žino ką. Kaip ir prieš keletą dienų – pasakoju Tomui, kaip prieš valandžiukę Vasarę radau stovinčią mažoje kriauklėje. Pakalbam ir abu staiga suvokiam, kad namuose tyla (o tyla mūsų namuose reiškias nelabai gera byla – jau kažkas kažką daro…). Įlekiu į vonią – o Vasarė “sėdi” kriauklėj ir prausiasi (“pausiasi”), visa laiminga laiminga

Tapu tapu į darželį :)

2011-08-23T01:31:00.000-07:00

Pastaruoju metu vaikai labai draugauja ir vaikšto susikabinę rankomis :)

Mūsų vasara

2011-08-22T14:05:00.001-07:00

Šią vasarą ilgesnių atostogų neturime – tiesiog tokios aplinkybės ir galimybės šiuo metu. Man tai sakyčiau itin sudėtingas laikotarpis – pripratus gyventi taip, kad vos lagaminą išsikrauni, reikia vėl susikrauti… Na, bet yra kaip yra, reik pakentėti ir tikiuosi, kad greit vėl galėsiu prisiminti ką reiškia pakuotis lagaminą, skristi lėktuvu, pajusti tą kelionės pažinimo džiaugsmą. Kita vertus nebuvo vasaros tokios kaip ši – jei nevažiuojam į kokį renginį su mūsų parduotuve, tai pakuojamės krepšius ir lekiam kur nors prie ežero… Na, tas “kur nors” labai apsiriboja giminaičių bei draugų sodybomis, todėl labai džiaugiamės, kad tokių yra mūsų tarpe, nes su palapinėm ir vaikais lėkti nesiryžtam, o jei pasiryžtam, tai vakare kraunamės daiktus ir lekiam namo Keletas akimirkų iš mūsų darbingos, bet tuo pačiu ir smagios vasaros:

Mūsų abu vaikai auga tikrais gyvūnų mylėtojais/žvejais/gamtininkais. Tikiuosi kad kažkada ir mes turėsime trobelę miške ant ežero kranto…