Josim josim į turgelį

Šį semestrą man buvo etnomuzikos kursas universitete. Teko prisiminti nemažai dainų-žaidimų iš savo vaikytės… Vienas tokių: “Josim, josim į turgelį” iš knygos “Bitė ritė baltaragė”:

Puslapis

Šiandienos puslapis – atradimas

http://eilerastukaivaikams.blogspot.com/

ne tik eilėraštukai, bet ir pasakos, žaidimai ir t.t. Ir visi tokie mieli, atrinkti…

Metų pasaka

Tik vakar atrastas eilėraštukas. Apie rugsėjį ir rudenį gražių/lengvų/trumpų eilėraščių mūsų knygelėse rasti nepavyko, bet šis irgi neprastas ta proga. Labiausiai patiko pirmas ir antras posmelis – Vasarė visą laiką pritariamai linksėjo galva ir sakė “Taip, taip”

Autorius: A. Matutis, iš knygos “Vaivorykštė ežerą semia” (beje, vaikams labai patinka šios knygos iliustracijos).

Pavasaris- broliukas,

Paukšteliai jo draugai,

Ir pumpurėlis trūkęs

Jiems šypsosi smagiai.

 

Sesutė vasarėlė

Gėlyčių suknele.

Laukai, miškai ir gėlės

Dainuoja- tra-lia-lia!..

 

Ant rudenio kepurės

Geltoni riešutai,

Ir obuoliukas žiūri,

Užlipęs ten aukštai.

 

Žiemužė su rogutėm

Ir ledo žvakute,

Su pirštinėm baltutėm

ir ledine skraiste.

Žuvys

Dar vienas mėgiamiausių eilėraščių – tas, kurį apskaičius reikia kartoti dar. Ir dar, ir dar, ir dar Man rodos bus vienas pirmesnių eilėraščių, kurį išmoks mintinai vien dėl dažno jo skaitymo bei trumpumo. Autorius – A. Matutis.

Prie namuko

Teka upė,

Ant lieptuko

Tėtis  tupi.

 

Meškerytė

Jo ilga,

Kaip katytės

Uodega.

 

Į plūdelę

Žvalgos vis,

Traukia iš vandens

Žuvis.

 

Pabraukiau žodį “tėtis”, nes truputį pakeitėm – vietoj “tėtis” originaliam variante yra “Vytas”, bet mums “tėtis” labiau tinka

Cha cha cha

Neabejotinai vienas mėgiamiausių vaikų eilėraščių yra M. Vainilaičio “Cha cha cha” iš knygos “Juokų maišelis”. Ši knygutė likus dar nuo tada, kai aš mažytė buvau ir tikrai, atsimenu iš prisiminim ją pakankamai gerai. Knyga “gyvena” pas mano tėtį Alytuj, kiekvieną kartą kai atvažiuojam senelis arba mes paskaitinėjam ją prieš miegą (stovi visuomet prie lovos, kurioj mes miegam). Šeštadienį ruošiamės gult, atsisėdam lovoj, o Vakaris sako:

-O chą?

Taigi:

Vaikštinėjo vienas Cha.
Susitiko antrą Cha.
Į namus jį pavadino,
-Liūdna,Cha?
-Liūdnoka,Cha.
Trūksta mudviem trečio Cha.
Jei ateitų trečias Cha -
Suskambėtų cha cha cha!

Į duris pabeldė svečias.
-Kas ten?
-Cha-bičiulis trečias .
Svečiui durys atsidarė.
-Prašom,-Cha ir Cha jam tarė.
-Prašom,Cha!
-Sėskis,Cha!
Be tavęs,bičiuli Cha,
Neskambėjo cha cha cha!

Šakar makar

Ar žinai, kas buvo vakar?

Vakar buvo šakar makar.

Šakar makar – tai toks laikas,

Kai nurimt negali vaikas.

Eina, bėga, kūliais virsta,

Įsipjauna kartais pirštą.

Imas darbo ir nebaigia,

Lenda ten, kur jam nereikia.

(J.Strielkūnas)

Šį eilėraštuką radau ieškodama medžiagos mokslams ir pagalvojau, kad pas mus “šakar makar” vyksta kasdien!