Neinšešiotų naujagimių diena

Šiemet renginį organizuojam lėlės teatre, kviečiame visus neišnešiotukus ir jų tėvelius atvykti! Registracija būtina, vietų dar yra: https://docs.google.com/a/medinisarkliukas.lt/forms/d/1yW9lYaCL26qHLOvP-JqLlCziGzmNYdMZO2-4_2FJN7I/viewform

BURATINAS–operos ir baleto teatras

Lankėmės prieš pora savaičių operos ir baleto teatre. Vieną dieną buvo tėvelių vakaras, su tomu žiūrėjom “Vienos kraują”, kuris abiems labai patikom, kitą dieną buvo šeimos diena – žiūrėjom “Buratiną”. Na ką aš galiu pasakyti, jei jūs esate pradedantysis spektaklių lankytojas – gal ir OK, bet jei esate “su stažu”, tokie kaip mes, – kojos ten nekelkite. Pradedant tuo, kad mažoji salė atrodo kaip kokio kaimo kultūros namų salė, taip jaučiasi ir ten susirinkę – šviesios neišjungiamos, visi plepa balsu, vedėja vaikšto ir visus tildo, opera vaikams taip pat nėra lengvas žanras, nes labai sunku suprasti, ką dainuoja (bet šita problema yra ir suaugusiųjų operose bei didžiojoj salėj), blogas matomumas, nes visos kėdės yra viename aukštyje, ką jau kalbėti, kad spektaklis seniai praradęs savo įspūdingumą (ko gero su tuo pačiu kartu kai išsikėlė iš didžiosios scenos) - dekoracijos, kostiumai irgi neverti dėmesio. Ir apskritai, jei aš būčiau Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovė, neterščiau įspūdžių, kuriuos sukelia to teatro didingumas ir į tą salę “nenuleisčiau” jokio spektaklio.

Vienintelis kas patiko, kad po spektaklio buvo galima nueiti, pakalbėti, susipažinti ir nusifotografuoti su aktoriais. nors ten buvo toks chaosas, tad gerai pagalvojus – klausimas ar tai didelis pliusas.

1000 žiedų mamai

Tėveliai, seneliai, dėdės, tetos, auklėtojos, mokytojos – dar nevėlu suskubti ir sudalyvauti mamos dienos progai skirtame projekte 1000 žiedų mamai.

Mūsų darbeliai ten jau yra, prizai šaunūs ir jų labai daug!

Visi konkurso darbeliai čia: http://www.facebook.com/media/set/?set=a.518767591499117.1073741825.491739604201916&type=1 

Vasario 16-oji

Tradiciškai – mieste. Žmonių buvo kaip reta nedaug, bet aišku ir grandiozinių koncertų nebuvo. Man visai smagu praeiti per tuos 16 laužų pasišildyti… Tiesa, praeitą savaitę buvo vasario 16-osios minėjimas darželyje.

“Čipolinas” operos ir baleto teatre

Operos ir baleto teatre lankėmės pirmą kartą, bet tikrai ne paskutinį. Vaikams tikrai labai patiko. Mano nuomone, su dvimečiais nelabai ten reiktų eiti, tačiau keturmečiams – pats tas. Žinoma, pažiūrėti filmuką, paskaityti knygą prieš spektaklį – būtina, kitaip vaikas nelabai ką ten supras, dėl to išsėdėjimo laikas gali sutrumpėti. O jis tikrai ir taip netrumpas – su pertrauka dvi valandos! Pirmą kartą buvau su vaikais spektaklyje viena, galvojau man bus iššūkis (kas žinot mano vaikus suprantat kodėl), tačiau – viskas buvo super! Na ir privaloma – karštas šokoladas prieš spektaklį (puodelis 6 Lt), desertas – per pertrauką (irgi 6 – ten beveik viskas po 6 Lt )

Norit gražių nuotraukų iš operos ir balto teatro labai kultūringų vaikų? Prašom:

Spektaklis “Lėlės teatre”: “Bitė Maja”

Šeštadienį lankėmės lėlių teatre. Vyko mūsų partnerio “Žaliojo kodo” renginys, kurį vainikavo spektaklis vaikams  “Bitė Maja”. Tai buvo antras spektaklis kurį mes “Lėlių teatre” žiūrėjom, kur vaidina ne žmonės, o lėlės. Ir tiesą pasakius padariau išvadą, kad man vis tik smagiau žiūrėti į vaidinančius žmones, o ne lėles. Dėl vaikų irgi taip manau. Nors šio spektaklio blogiausia vieta buvo jo rodymo laikas – prasidėjo maždaug 14.30, o tai reiškė, kad vaikai tą dieną buvo be pietų miego, o tai nežadėjo ramaus pažiūrėjimo. Vakaris pakankamai ramiai “ištraukė” – na, mūsų sūnus turi labai daug pomėgių ir jį sudominti nėra sunku. Be to jam išbūti dieną be miegelio irgi nėra taip sudėtinga kaip Vasarytei – jai buvo sunkiau. Bet išbuvom. Gal dėl Vasarės malimosi, o gal dėl to kad pastaruoju metu pati labai prastai jaučiuosi ir visą savaitgalį buvo stipriai užgultos ausys papasakot daug apie spektaklį negaliu – garsas man buvo per mažas, tai ir ne viską girdėjau Kitaip tariant kaltos aplinkybės.

Bet kadangi spektaklis rodomas nuo 1984 m. (!!!!), turiu įtarimą kad jis geresnis, nei man tąkart pasirodė. Pati idėja – graži, bitė Maja skraido ir bando pažinti pasaulį – sutinka vikšrą, uodą, mėšlavabalį… Spektaklyje vaidino tik keli aktoriai, bet kiekvienas įkūnijo po daugybę personažų – nuostabu, kad įmanoma taip pakeisti balso toną, kad net neįtarsi, kad kalba vienas ir tas pats asmuo

 

Beje, kas dar nebuvot, būtinai užsukit į “Lėlės teatre” esantį “Lėlių muziejų” – tikrai yra kur akis paganyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. 

40-ies paukščių diena

Šiandien švenčiama 40 paukščių diena, trumpai apie šią šventę iš day.lt puslapio radau štai ką:

Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.

Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.

Na, o mums “savam lizde” pasėdėt nepavyks, laukiam visų žaislų dirbtuvėse kino teatre “Pasaka” 15 val. http://www.kinopasaka.lt/news/1941/43/Savaitgalis-su-Pasaka.-%C5%BDaisl%C5%B3-meistras/d,filmas/

Spektaklis vaikams: “Trys paršiukai”

Šį sezoną, nepameluosiu, daugiausiai lankomės “Lėlės” teatre. Pastarąjį kartą žiūrėjom “Tris paršiukus”. Šį kartą pasielgėm labai išmintingai ir spektakliui ruošėmės –kelis kartus klausėm pasaką apie tris paršiukus, daineles, daug apie tai kalbėjom. Todėl šis spektaklis įstrigęs vaikams kaip vienas mėgiamesnių (kartu su “Grybų karu” ir “Mamule mū”).

Nuotrauka iš ČIA.

Beje, nepatikėsit, bet ko gero dėl intensyvaus teatrų lankymo vienas populiariausių užsiėmimų namuose “eiti į teatrą”. Atsisėda abu ant laiptų, susisodina visus savo “draugus” – meškius, zuikius, lėles ir žiūri. Einu pro šalį – gaunu velnių: “Mama, netugdyk! Mes spektaklį ziūlim”. Ko gero sekantis etapas bus kai patys ims vaidinti… Dar vienas gražus dalykas, užfiksuotas mano akimis – vaikai pradėjo susipažinti su pinigais, turi savo taupykles, net po kelis litus susitaupę turi ir spėkit, kam taupo pinigus? O gi: “pilksim bilietą į teatlą” arba “uz pinigėlius pilksim į spektaklį bilietą”. Ne saldainiams, ne žaislams…

Vaikiškas spektaklis: “Princesė ir kiauliaganys”

Žiūrėjom šį spektaklį sausio pradžioje, “Lėlės” teatre (tai šio sezono mūsų dažniausiai lankomas teatras). Kad labai mums visiems patiko – negaliu pasakyti, kita vertus mes padarėm klaidą atsivesdami vaikus į spektaklį, apie kurį jie nieko nežino – nei personažų, nei skaitė pieš tai knygos, nei matė spektaklio ištraukų internete, nei klausė dainelių. Entuziastingiausias žiūrėtojas iš mūsų keturių buvo Vakaris. Vasarė turėjo didelių lūkesčių, nes spektaklis apie PRINCESES (kaip bebūtų, Vasarę valdo princesės ir rožiniai dalykėliai ), tačiau nusivylė, kad princesė buvo ne su rožine suknele, tad jai labiau patiko dvaro dama, kuri vilkėjo būtent rožinės spalvos suknelę… Apart suknelių Vasarės spektaklis nelabai užkabino, todėl maždaug du trečdalius laiko ji sėdosi, stojosi, ėjo nuo Tomo kelių ant mano kelių ir t.t. Būtų nepamaišius užkandėlė, bet, kaip tyčia, tąkart nieko nebuvom įsidėję.

Kas gerai spektaklyje? Dainelės, vienareikšmiškai. Apskritai visuose spektakliuose būtent jos daro vaidinimus šiltus, jaukius ir įsimintinus (žinoma, kai nedainuoja pagal fonogramą). Kostiumai ir dekoracijos.

Nesakau, kad spektaklis buvo blogas, tiesiog mes jam nebuvom pasiruošę, o ir vaikai gal truputį per maži (kita vertus pernai VMT žiūrėjom spektaklį apie krabą, kur panaši tema gvildenama, pasiruošę jam taip pat nebuvom, bet visi smagiai pažiūrėjom). Kita vertus labai dvejojau ar pirkti bilietus į šį spektaklį, bet patikėjau kasininkės žodžiais, kad vedasi ir mažiukus ir visiem labai patinka Kad vedasi mažiukus tai sutinku, bet šį spektaklį kaip niekad daug girdėjosi kėdžių daužymo ir šnabždėjimosi.

Nuotrauka iš ČIA.

 

Spektaklis vaikams: “Grybų karas”

Šį spektaklį “Lėlės” teatre taip pat žiūrėjom gruodžio mėnesį. Spektaklis pastatytas pagal Justino Marcinkevičiaus eilėraštį “Grybų karas”, daugiau informacijos apie jį čia http://www.teatraslele.lt/lt/spektakliai/vaikams/grybu_karas.

Vakaris jau laukė ko nors nemalonaus, iškart atsisėdo nugara į sceną ir stipriai mane apkabino. Bet lėlės teatre dirba gudresni matyt žmonės, suprantantys, kad vaiko dėmesį pradžioje reikia patraukti neišjungta šviesa ir dainele. Jau po pirmosios Vakaris pasakė “Šitas man patinka!”, su tuo ir baigėsi ano spektaklio emocinis “palikimas”. Vasarytė šiemet yra didžiausia spektaklių fanatikė, tad abu po jo draugiškai linksėjo “Norim dar žiūrėt. Dabar!”.

Tikrai, spektaklis ir man patiko, daug muzikos, aktoriai reaguoja į žiūrovus, įtraukia juos į vaidinimą. Tokio lygio spektakliuose nebūna palikusių salę (nors nepatenkintų ko gero visuomet būna…). Po šito spektaklio tapom praktiškai “Lėlės” teatro fanai, nors nepasakysiu, kad vėliau žiūrėti spektakliai buvo geresni už šį, pirmąjį. Vaikai šį spektaklį labai paprastai ir lengvai integravo į savo žaidimų dienotvarkę, va, ir vakar nusileidau po darbų į apačią, jie sėdi ant laiptų šalia vienas kito ir sako: “Mama, netugdyk, mes spetaklį gybų kalą žiūim.”

Rekomenduočiau ir su mažesniais vaikučiais, maždaug nuo 2 metukų, bet prieš tai siūlau kartu su vaiku paskaityti knygelę – vaikams visuomet įdomiau, kai jie istoriją jau žino.

Nuotraukos – teatro “Lėlė”.

Spektakliai vaikams: “Ėduoniukas ir bakteriukas”

Šį sezoną mūsų spektaklių repertuaras itin intensyvus. Visą rudenį ir gruodį labai daug dirbę ir mažai laiko skyrę vaikams dabar jo skiriam daugiau… O kadangi buvom nusprendę, kad vietoj būrelių šiemet lankysimės intensyviai teatre ir muziejuose, tai taip ir darom.

Sezoną atidarėm gruodžio pradžioj apsilankę “Avilio” teatre. Tąkart taip išpuolė, kad netikėtai turėjom laisvadienį (beveik visą gruodį dirbom be jų), o kadangi bilietų niekur nebuvom nusipirkę, tai ėjom ten, kur buvo vietų. O vietų buvo tik tame teatre, žiūrėjom spektaklį “Ėduoniukas ir bakteriukas”. 

Net nežinau nuo ko pradėti   Na, tiesą pasakysiu – meninė vertė jo maža. Tikrai. Dainavo pagal fonogramą (pirmas spektaklis kuriame teko su šiuo faktu susidurti), o tai daug ką pasako, ar ne? Ir visa kita… Tiesa, spektaklio metu išlindo daug detalių, apie kurias kuriant spektaklį vaikams reiktų apgalvoti – tarkim, netikėti garsūs trinktelėjimai ten kur jų nesitiki ne vieną vaiką išviliojo iš salės, nes jie tiesiog pradėjo… bijoti. Bijojo ir mūsų Vakaris. Sėdėjo visą spektaklį nugarą atsukęs, užsidengęs galvą ir laikėsi tik dėl to, kad sesei patiko (o jai patiko spektaklis net labai). Bet kaip spektaklio gale supratom, bijojo jis ne trankymų, o tai, kas te vyko – visų kirmėlyčių atsiradusių dantukuose, grybų ir dar velniai žino ko. Kurį laiką prieš šį spektaklį turėjom problemyčių dėl dantukų valymosi, ko gero jį tas labiausiai ir paveikė, kad taip gali atsitikti ir jam, jei nesivalys! Pamatytumėte, kaip jis džiaugėsi, kai Šepetukas išvalė visus dantukus, o gydytojas juos sutvarkė – pats pirmas lėkė pas šepetuką spausti rankos Galima sakyti, kad iš edukacinės pusės savo tikslą spektaklis pasiekė, nes po spektaklio daug (DAUG) kartų lengviau su juo susitarti ir žymiai mažiau prieštarauja dantų valymuisi. Na, kai reikia, mes prisimenam šį spektaklį taip sakant panaudojam geram tikslui. Gaila, kad tokių spektaklių nėra sukurta aukštesnio lygio teatruose, nes šio šiaip ar taip rekomenduoti negaliu. Ne tik dėl meninės vertės, bet ir dėl vietos, aplinkos. Spektaklis vyksta naktinio klubo patalpose. Įsivaizduokite, jaunimas gerai naktį paošia, o ryte jau renkasi vaikučiai. Jei neklystu, tai jautėsi ir rūkalų kvapas… Patalpos, tiesa, nešildomos, tik prieš spektaklį pakaitinamos kilnojamu šildytuvu. Na, esmę supratote

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuotraukos: teatro “Avilys”

“Žaislų muziejaus” paroda

Dalinuosi gražius renginiu – Aušros vartų galerijoje prasidėjo “Žaislų muziejaus” parodėlė “Žaislų istorijos”. Mes šiek tiek irgi nagus prie to prikišome, tad labai labai visus kviečiame apsilankyti

Kino teatre “Pasaka”–žaislų dirbtuvės

Rytoj 15 val. susitinkam kino teatre “Pasaka” žaislų meistro dirbtuvėse! Taip jau sutapo, kad šis savaitgalis – dar ir šventinis savaitgalis, tad su vaikais gaminsimės vaiduokliukus, piešime ant veido, smaguriausime raganiškais skanėstais ir dar vieni velniai žino ko prisigalvosime! Mūsų dirbtuvės tinka ir mažesniems vaikučiams, ir vyresniems, tad laukiame visų!!!!

Pūkuotukas

“Mikės Pūkuotuko” banga ritasi per Lietuvą. Neatsispyrėm ir mes aplankyti kino teatro su vaikais, nes filmo trukmė – tinkama net ir dvimečiams.

Na, iš esmės tai tas pats senasis pūkuotukas, aš nelabai supratau kam reikalingas intro apie Lochaneso ežero pabaisą, bet tebūnie, galima sakyti gauni du filmukus už vieno kainą. Viskas būtų gerai, tik yra keletas BET: jei eisit į “Forum cinemas”, vėluokite 10-15 minučių, nes nepaisant kad į filmą ateina ir labai maži vaikai, reklamų niekas dėl to netrumpina. O kaip tik tų 10-15 minučių vaikams ir pritrūko, kad ramiai išsėdėtų visą filmą.  Taip pat mane glumina tai, kad net už mažus vaikučius reikia pakloti pinigų sumą, tiesa, pusė bilieto kainos, bet iki šiol tai pirma vieta kur už vaikus teko susimokėti. Šiaip rinkčiausi kitą kino teatrą, kiek žinau “Multikino” reklamų nerodo arba rodo jų mažai, taip pat neišjungia visų šviesų. Greitai šį filmuką rodys ir “Pasaka”.

Vasarė “Pukutukas”

Vakaris “Mutukas”

Prieš filmą kalbam, kad gal po to nueisim į kavinę. Rengiamės, Vasarė sako:

-Noriu į kavinę.

Tomas klausia:

-O pinigų kavinei ar turi?

-Teip, turiu.

-O kiek turi pinigų?

Vasarė stovi, tyli, atsisuka ir perbraukia per kalą pirštu (suprask – milijonierė)

Savaitgalis su Pasaka

Na, negaliu nepasidalinti, juk kartu su “Mediniu arkliuku” uodegą į šį projektą merkiu ir aš Atkreipkite dėmesį į tą žalią “žaislų meistrą”dešiniam kampe – panašus į mane, ką?

Mamos ir… vienas tėtis :)

Vakar dalyvavom Bug 2 hug kolekcijos pristatyme. Žurnalistai, fotografai ir… va kas gavosi!

http://www.15min.lt/gallery/zmones/Zinomos-mamos-sutiko-vaikisku-rubeliu-kolekcija-19175?p=1

Žr. straipsnio pavadinimą ir nuotrauką

Į Tamstos festivalį - ir su vaikais

Šį savaitgalį Varėnoje vyks didžiausias muzikos festivalis. Renginio organizatoriau žada daugybę pramogų, mes irgi ten būsime. Vieną dieną bandysime atsivežti ir vaikus. Tiesa, vaikų namuose galite nepalikti ir jūs - bus pramogų mažyliams.
Medinio arkliuko muzikinių žaislų dirbtuvės vyks:
V 17.00
VI 12.00 ir 15.30 val.
VII 12.00 val.
Šalia palapinės bus vaikams žaidimų, užsukite pažaisti :)
Šeštadienį visi grosime gero oro orkestre, turėtų būti itin smagus reikalas:
http://www.youtube.com/watch?v=5J-np0swubw
Na, o renginio programą rasite čia:
http://tamstamuzika.lt/downloads/programa2011.pdf

Iki susitikimo!

Cirke

Prieš kokias tris savaites (jau!!!!) buvom cirke (Baltijos cirkas berods vadinasi). Na, mano įspūdžiai tikrai ne patys geriausi, tikrai neprimena tokio cirko, kokį ne kartą mačiau vaikystėje ir kuris pasąmonėj su nostalgija susijęs, labiau gal asocijuojasi su Irvingo “Cirko sūnum”. Kas skaitė, tas supranta apie ką aš čia. Auditorija susirinkusi irgi tai atspindėjo, be abejo. Negaliu sakyti, kad nebuvo gerų dalykų, aišku, kad buvo, o vaikams gal ir pats tas kaip pirmam kartui. Išskyrus trukmė – mes išvažiavom po 2 val., o dar buvo nesibaigę, tai dviejų metų vaikams galite įsivaizduoti kaip atsėdėti tokį renginuką.  Aišku, pertrauka buvo, ir atrakcionai, ir kukurūzai, saldi vata, žybsintys žaisliukai ir pan., kaip kitaip pragyvensi iš bilietų, juk tik 17 Lt (atrodo, nes mes nemokėjom) kainavo. Vaikų “topiniai” numeriai su gyvūnais, žinoma (mūsiškiai auga dideli gyvūnų mylėtojai), kai pamatė beždžionėlę tai klykė iš laimės per visą salę :)

Cirkas, tiesa jau išvažiavo, mačiau Alytuj dabar įsikūrė.

Grįžtant namo Vasarė labai stengėsi nemiegoti. Taip stengėsi, kad pašaukta pakeldavo akis, bet akių atmerkt nesugebėjo :)

Vystyklų turgus

Jau antrą kartą vyksta, sako, šaunus renginukas :) Mums jau neaktualu, nes jau senokai be sauskelnių, bet kitiems tėveliams rekomenduoju apsilankyti

Spektaklis “Gandro dovana”

Hmm, jau prieš pusantros savaitės jame buvom, o tik dabar ištaikiau minutėlę apie jį prašyt. Nelengvas laikas – parduotuvė, o ir sesija prasidėjo! Mokytis nesunku, patinka, tik kad tęsiasi kursinis darbas neužbaigtas, o šią savaitę pridavimas, tai uch, linksma.

Tai apie “Gandro dovana” (www.staloteatras.lt). Na nežinau, nežinau… Ne mano skoniui, ir ne Tomo. Vaikams, tiesa, visai patiko, nors Vasarytė pradžioje norėjo kitiems keliems vaikučiams palaikyti kompaniją ir eiti už durų, nes…. buvo šiek tiek jiems baisoka vienoj vietoj. Čia spektaklis, kai reikia labai įjungti vaizduotę, kartais, kai vaikas paklausia “Ka se” nežinai ką pasakyti, nes pats nesupranti :) Na, bet žiūrovų – pilna salė susirinko, o tai šį tą reiškia, ar ne? Beje, prieš spektaklį vaikai pirmą kartą ištarė žodį teatras (“į teatą”), tai vien dėl to buvo verta!