Perliukai

Klausiam sūnaus ko jis nori dovanų nuo Kalėdų senelio:
-Tik tikros burtų lazdelės. Daugiau man nieko nereikia.
****
Pasiimam vaikus iš gimtadienio, Vasarei veidas išpieštas zuikiu, Vakaris be piešinio. Paprastai tai vienas mėgiamiausių gimtadienių dalykų. Klausiu, kodėl tu be piešinio:
-Nes aš norėjau būti Dievuliu, bet piešėja sakė nemoka jo piešti…
Va toks tas mūsų vaikas – ypatingas ir išskirtinis.

Apie meilę ir kaštonus

Kažkokia kaštonų rinkimo manija vaikams užėjus - kaštonai reiškia laimę, reik pririnkt jų daug :) klausiu ką jūs au tiek dqug kaštonų darysit. Abu samrotauja:
-plausim. Ir po to mylėsim. Nors ne, galima iškart mylėt. Juk meilės vandeniu nenuplausi...

Laiškas tėčiui nuo Vakario

Lsiškas rašytas, kai tėtis buvo ilgoje komandiruotėje Indijoje.

p.s. Vakaris: - Mama, nu ir pas tave toj klaviatūroj daug raidžių.

Antroji diena sanatorijoje

Antroji diena buvo pirma "normali pilna" diena čia nuo ryto iki vakaro su procedūrom.
Šią savaitę daug procedūrų neturėjom, turėjom laiko kas diena ir parke, ir prie jūros pabūt. Atradom mėlynių miške, pasikapstėm smėlyje, vanduo šaltokas, jūra banguota, gelbėtojai atbežė ir pastatė raudoną vėliavą.
Valgyt pakanka visiems (nors man priklauso tik pietūs), tą dieną buvo burokų sriuba, Vakaris tris lėkštes išvalgė.
Po apsilankymo vakare Basanavičiaus gatvėj nusprendžiau dažniau nei kartą per savaitę ten neit - nori ir to, ir ano, ir visko kartu, tartis sunku, bet pavyko.
Iš dienos perliukų:
-Mama, Palangoj irgi Onos bažnyčia yra. (Vakaris)
-Norėčiau šitą akmenį tėčiui parvežt. (Vasarė)

Vasarė

Renku išmėtytus drabužius po visą vonią, burbu kaip taip galima tiek kojinių panaudot ir drabužių. Vasarė:

-O tai mama nereikėjo tau tada pagimdyt tokią dukrelę kuri taip mėgsta puoštis žinok. Bet jau kokią pagimdei, tokią turi.

****

-Mama, žinok mano gimtadienis 19 dieną.

-O iš kur tu žinai?

-Taigi turiu aš biškį proto. Ir net ne biškį, o biškį daug.

Kalbos

Vasarė:

-Mama, norim paklausyt pasakos, bet ne iš lūpų, o per kompiuterį.

Mano kompiuteris išsikrovęs.

-Nu tai gerai jau, iš lūpų tada.

****

Vakaris nukrito nuo laiptų.

-Mama, gal galim susitart, kad kai kas nors susimuša mūsų šeimoj, tas gali veikti ką nori, kad neskaudėtų.

-O ką pavyzdžiui veikti galėtų susimušęs?

-Nu ką nori – arba su planšetiniu pažaisti, arba su kompiuteriu, arba su tavo telefonu… Susitariam, gerai?

Įsimylėjėliai

Važiuojam, sustojam prie šviesoforo. Šalia automobilyje sėdi porq be vaikų. Vakaris sako:
-jie neįsimylėję.
Klausiu kodėl.
-nes jie neturi vaikų. Matai, mašinoj tik dviese važiuoja.
Vasarė:
-o gal jų vaikai namie pasiliko arba darželyje?
-aj, gali būti....

Skaitymas

Vakaris jau kuris laikas pats skaito. Skaito šiandieną knygutę ir sako:
- mama, koks čia žodis? Aš galiu suprakaituot jį skaitydamas.

Šnekos

-Mamyte, išvalyk man dantis “Motinos dinenos” proga. –Vakaris.
***
-Vaikai, žiūrėkit, lėktuvas skrenda.
Vasarė:
-Mama, neįdomu man tie tavo lėktuvai. Man dabar tik Angry Birds įdomu.

Apie mamytę

Mamyte tu tokia miela, tu graži kaip ežiukas, “gudra” kaip lapė ir greita kaip pasiutęs vėjas. Vasarė, greit 5 metai.

Klientų aptarnavimas pagal Vasarę

Nežinau, ar čia įgimta, ar iš aplinkos atėję, nes mano ir Tomo darbai visuomet buvo susiję su klientų aptarnavimu – pardavimais, bet praeitą savaitę mano mintis įgarsino Vasarė, kai išėjome iš kavinės papietavę:

-Mamyte, o šitoj kavinėj pasakyti “Gero apetito” padavėjoms nereikia? Ar ji pamiršo? O gal ji tiesiog NEMANDAGI?

Lietiniai ir treileris

Ar žinojote, kad lietiniai - lėtai kalbantys žmonės (Vasarės Kupetytės (4,5 m.) išmintis).

Vakaris paprašytas papasakoti mamytei pasaką labai spyriojosi ir galiausiai priėjome kompromisą, kad jis pasakos ne visą pasaką, o pasakos treilerį.

Pinokis

Vasarė:

-Mamyte, ar mano nosis paaugo?

-Paaugo.

-O tavo?

-Ne.

-O paaugs?

-Nemanau.

-Mamyte, o kaip tu manai, mano nosis auga dėl to, kad aš visa augu, ar dėl to, kad kartais pameluoju?

Kiek turėti vaikų?

Važiuojam iš darželio. Vasarė:

-Mamyte, o kodėl tu norėjai turėtu DU vaikus?

-Hmm, o kodėl tu galvoji, kad aš norėjau DVIEJŲ vaikų? (išmušė iš vėžių )

-Man tai žinok vieno užtektų. (dar kartą išmušė iš vėžių)

-O kodėl tau vieno užtektų?

-Tai vienos mergaitės būtų man gana.

Po 5 minučių:

-Mano vaiko pavardė būtų Šuniukas, o vardas Katytė.

-Vasaryte, o tu norėtum, kad mes tave būtumėme pavadinę ne Vasaryte, o Katyte?

-Taaaip, būčiau Katytė dabar.

Po 5 minučių:

-Mamyte, aš galvoju, kad kai užaugsiu man vaikų nereiks. Užteks kačiuko ir šuniuko.

-O kodėl vaiko nereiks?

-Nu mama, TU APSISPRĘSK, AR aš užaugus turėsiu kačiuką ir šuniuką, AR vaiką.

-O kodėl man apsispręst? Juk tau reiks auginti.

-Nu gerai jau, turėsiu vaiką, kačiuką ir šuniuką.

Krepšinis, sirgaliai ir pleistras

Vakaris įdėmiai žiūri krepšinį. Pasipila klausimų lavina, po jų seka išmąstymai:

-O visi sirgaliai serga? (=logiška, kad sirgaliai turi sirgti).

****

-O, prasižengė Pleistras. (=Jonas Valančiūnas)

****

Kalba, kad prasižengė Mantas.

-O visi balti yra MANTAI?

****

-Kai gauna baudą ar neskauda?

Apie medinį telefoną ir draugus

Aha, yra toks daiktas – žaislinis medinis telefonas. Bet aš ne apie jį. Apie vaikus. Kad nežaidžia su tokiu – visiškai netiesa, rankinuke – privalomas reikalas.Į rankas paima beveik kasdien. Vakar grįžo iš lauko ir Vasarė sako:

-Mama, Meda irgi norėtų medinio telefono.

Klausiu aš, ką man reikia daryt dabar, kad ji nori to telefono.

-Tai parvežk iš “Medinio arkliuko” parduotuvės, ten jų yra labai daug. Gerai?

Aiškinu, kad aš negaliu tiesiog imti žaislų iš parduotuvės, net jei ji ir mūsų.

-Tai nupirk tada.

Sakau, kad negaliu visiems vaikams visko nupirkti.

-Tai aš tada pasakysiu, kad nuvažiuotų nusipirkt. Bet tu turėsi pasakyt, kaip nuvažiuot, nes jie gali nerast, o aš paaiškint nemoku, – konstatuoja Vasarė.

***************************

Paskutiniu metu vaikai tokioj stadijoj, kai labai mėgsta atsivesti svečių. Į terasą arba į namus. O čia linksmoji dalis, nes atsivedus – reikia būtinai aprodyti namus, matyt nužiūrėta nuo mūsų:

-Čia virtuvė, čia tualetas, čia miega mamytė su tėveliu, o čia drabužinė.

Šitoj vietoj uždaro drabužinės duris ir sako:

-Uždarau duris, čia labai didelis “bordakas”, truputį man gėda, kad nesusitvarkėm.

Apie…

Vasarė apie troškintas voveraites (grybus):

-Troškinys su voveraitėmis? Noriu, kad tėtis ir kiškučių ir lapių į troškinį įdėtų.

***

Vakaris apie mineralinį vandenį “Vytautas”:

-Mama, čia gi alkoGolinis vanduo. Noriu paprasto vandenuko.

***

Vakaris apie savo planus (labai įtikėjęs, kad visa tai gali būti tiesa, kalbėjo ir dėstė planą visą vakarą):

-Mama, mes su Ernestu darželyje susitarėm važiuot į kiną. Tik mes patys vieni – aš, Ernestas, Rūta ir sesė. Mes paprašysim greitosios, kad mus nuvežtų, o pasiimt turėsit jūs. Mums reiks telefono jūsų – arba tavo, arba tėčio, kad mes galėtumėm jums paskambint ir pasakyt kad viskas mums gerai. Ir pinigų. VISŲ. Dar mums reikia susikrauti šiandien kurpines, nuplauk mums obuolių. Ar dar turim kokio apvalaus ir sveiko maisto? Ernestas sakė, kad Akropolyje gerus filmus rodo, tai mes ten važiuosim.

Apie dvynukus

Važiuojam į darželį. Vaikai mėgsta prieš važiuojant dar kažką užvalgyt (o darželyje valgo vėl iškart – pažiūrėjus į juos neįtartum apie jų skrandžio galimybes), šiandien liko be pusryčių. Tik įsėdę į automobilį pareikalavo baronkyčių ir avižinių sausainių. Teko grįžt namo. Valgo. Vasarė:

-Broli, tu nevalgai sausainio, o baranką, todėl tu nesi dvynukas. Aš valgau sausainį, todėl aš dvynukė.

Praeina minutė:

-O, tu jau dvynukas, valgai sausainį.

Jaučiu, kad buvimas dvynukais juos daro išskirtinius ir jie tą jaučia. Ir mieste labai atidžiai ir su pasigėrėjimu apžiūri kitus dvynukus.

Penktadieniavimas

Vasarė penktadienį dėl pakilusios temperatūros pasiliko namuose, o ta temperatūra ėmė ir dingo dar pirmoje dienos pusėje. Taigi, penktadieniavom – Vasarė atidarė maudynių sezoną baseine. “Man mamyte su tavim patinka daryti viską” – sako man jau keturmetė. “Mama, su šita kepure aš panaši į baravyką”. “Mama, terasoj apsigyveno va toooookiooooo dydžio voras” – atlekia spiegdama ir rankomis rodydama kokio dydžio tas voras (rankom neapglėbiamas).

Šiek tiek apie darželį

Šiandien vaikai buvo darželyje beveik po trijų mėnesių pertraukos. Klausiu kaip sekėsi, Vasarė pasakoja:

-Mama, žinok, aš rytoj būsiu tokia liūdnutė kaip šiandien, jei reiks eit į darželį. Nes ten nebuvo nei žaisliukų, nei maisto, nei vaikų, nei auklėtojų… Tai žinok, jei eisiu ir ryt į darželį, būsiu labai liūdna vėl, tai gal aš geriau liksiu namie.

Va toks tas darželis – be maisto, žaislų, draugų ir auklėtojų