Kokį kartą per savaitę mano chebrytė žiūri filmukus. Mėgstamiausias – senasis “Mikė Pūkuotukas”, tačiau pastaruoju metu dažniau žiūri vaikai ir kitus filmukus rusų arba anglų kalba. Žiemos sezonu tokie vakarai dažniau vyksta (maždaug tris kartus per savaitę), bet dabar, kai saulė vis kviečia į lauką tą daro tikrai retai. Beje, televizoriaus mes neturime visai (tikiuosi protas nesuskystės ir nesugalvosim įsigyti tos protą bukinančios dėžės, mūsų poreikius pilnai patenkina internetas, kompiuteris, radijas ir spauda).
2012 m. balandžio 30 d.
2012 m. balandžio 25 d.
Kur aš su sese buvau?
Paskui kilo diskusija:
Vakaris: "O kur aš su sese?"
Aš: Tavęs ir sesės dar nebuvo.
Vakaris: Mes su kažkuo likome namuose?
Aš: Nebuvo dar jūsų, su niekuo nebuvote.
Vakaris: Tai mes vieni namuose buvome palikti (labai rimtai vaikas klausia susijaudinęs ir virpančia apatine lūpa).
Tai ir nesugebėjau vaikui paaiškinti, kad jų dar nebuvo :) Sunku vaikams suvokti, kaip gali taip būti, kad jų kažkada nebuvo. Jei nebuvo ten, tai kažkur gi vistiek buvo...
Derybos
Pastaruoju metu vaikai labai derasi, ypač Vakaris.
Susitariam, kad paims po du guminukus. Pasiima, Vakaris sako, aš noriu dar – duok keturis. Paaiškinu, kad sutarėm po du. Sako, gerai, tai duok dar du
Anksčiau mūsų triukas kai susitardavom, kad kažką veiksim ar gaus “paskutinį kartą” jau nebeveikia. Iškart pareiškia – ir su “pačiu paskutiniu” pasiūlytu nebesutinka: “dar du ir viskas” (o neretai ir keturis)
Apie dvi šeimas…
Gyveno kaimynystėje dvi šeimos. Vienoje visi gyveno taikiai, kitoje nuolat pykdavosi.
Pajutusi pavydą, žmona, iš besipykstančiųjų šeimos, sako vyrui:
- Nueik pas kaimynus, pažiūrėk, ką tokio jei daro, kad pas juos visad tokia taika ir ramybė.
Nuėjo kaimynas, pasislėpė ir stebi. Mato, kaip moteris plauna namie grindis, staiga jos dėmesį kažkas patraukė virtuvėje ir ji dingo. Tuo pat metu jos vyrui kažko skubiai prisireikė namuose. Vyras nepastebėjo kibiro su vandeniu ir jį užkabinęs išpylė.
Čia pat atėjo žmona ir pradėjo vyro atsiprašinėti:
- Atleisk brangusis, aš kalta.
- Ne, tu man atleisk, aš kaltas.
Susisielojęs kaimynas grįžo namo, o žmona jo klausia:
- Na kaip, matei?
- Taip!
- Ir?
- Viską supratau! Pas mus VISI TEISŪS, o pas juos VISI KALTI.
O KURI ŠEIMA TAVO?
Šaltinis: Psichologija.
2012 m. balandžio 23 d.
Sodinam gėlytes
Pats laikas apsitvarkyti terasą. Šiemet gėlių nesėjau – keli metai pasimokiau, kad vis tik pirktinės išdygsta greičiau ir auga vešliau, nei mano pačios sėtos. Taigi, tvarkomės. Tiesa, labai greitai supratau, kad jei noriu, kad vaikai netrukdytų – vienintelis būdas juos įdarbinti. Taip ir padariau. Ir tiesą pasakius padėjo tikrai nemažai – ir iš vazonų žemes išėmė, ir naujas krovė, ir žolių šaknis rinko, ir vazonus nešiojo.
Trečiasis gimtadienis su draugais
Gimtadienį su draugais šventėm šeštadienį – pavyko ištaikyti patį geriausią orą šiais metais – temperatūra apie 20 laipsnių, vieta – gamtininkų namai, esantys visai šalia mūsų namų (vaikai dabar per savaitę ten apsilanko bent kelis kartus). Svečių buvo nemažai, gaila, kad ne visi galėjo atvykti (kelis vaikus išguldė ligos).
Reportažiukas
Stalas paruoštas…
Kol laukia svečių…
Sveikinimai, dovanos…
Programa mūsų buvo paprasta, bet atrodo, kad pats tas trimečiams.
Aplankėm gyvūnus (gaila, kad šeštadienį ten uždarytas pagrindinis aptvaras ir po žiemos dar neišleisti visi gyvūnai, nors oras tam ir buvo labai palankus – kol kas dar nematėm asiliuko, naminių paukščių, ožkyčių):
Gyvūnus piešėm ant veido:
Pūtėm burbulus (deja, nuotraukų nėra).
Tiesa, buvo dar nemokami atrakcionai – viesulas (visus vaikus taip pasukti – yra ką veikti ):
Pūtėm žvakutes:
Ir dar kartą… Ir dar, ir dar, ir dar… Kol visi užpūtė bent po kartą
Tada reikėjo tortą nešti…
O tada dar ir atpjauti:
Gimtadienis buvo šaunus – oras geras, kompanija nuostabi, programa – neperkrauta užduotimis ir veikla, o veikla – tokia, kokia ir patinka trimečiams. Jei tik oras leistų, gimtadienį gamtininkų namuose švęstumėm kasmet – graži būtų tradicija…
2012 m. balandžio 22 d.
Trys tortai
Tiksliau trys dienos šventimo ir keturi tortai
Pirmasis: su Vilniaus seneliais ir krikšto tėveliais. Turėjo būti naminis medutis, bet trečiadienio įvykis sugriovė planus – grįžtant iš ligoninės parduotuvėje nusipirkom karamelinį tortą su lazdyno riešutais (mėgiamiausias mūsų pirktinis – karamelės jame iš tiesų gausu):
Antrasis šventimas ir antras bei trečias tortai – penktadienį su mano sese. Fantastiško skonio “Tų kepėjų” keksiukai – gražūs pažiūrėti, itin skanūs – jokio kičo tik rafinuotas stilius Kol vaikai valgė, aš sukau ratus aplink ir bandžiau atimti kąsnelį kitą…
Na ir paskutinis, trečiasis – naminis medutis. Tai mano pirmas keptas “rimtas” tortas. Gal ir nėra labai sudėtinga iškepti, bet laiko tai tikrai suryja…
Visi tikrai labai skanūs, kai kurie dar ir labai gražūs – vaikai turėjo nemažai progų užpūsti žvakutes Man pirktiniai vaikiški tortai varo neviltį – neaišku kas paslėpta po tuo sintetikos, baltymų ir cukraus sluoksniu, o ir paveiksliukai tai tiesą pasakius su skoniu neretai prasilenkia…
2012 m. balandžio 19 d.
Ligoninė
Kaip žinodami davėm auklei laisvą dieną, o Tomas pasiėmėm laisvadienį. Kūrėm planus ką veiksim vaikų gimimo dieną… Bet nereikėjo – kažkas iš viršaus suplanavo už mus. Viskas vyko žaibiškai – vaikai maudėsi, susipyko, pradėjo stipriai rėkti, Tomas iškėlė juos iš vonios, kad pats nepradėtų rėkti išėjo iš vonios, minutė nepraėjo – tylu, iškart nueina – atneša vieną vaiką man, kažką pasako (berods “dujos” ar kažką) ir suprantu kad vaikas be sąmonės, mėlynuoja, oro beveik neįkvepia… Tomas skambina greitajai, paliepia man išeit į lauką, pats pakviečia kaimynus, kad padėtų… kažkas vynioja nuogą ir šlapią vaiką į pledą, kažkas atiduoda savo striukę apklot. O aš visą laiką judinu, žadinu: “Kvėpuok, pasakyk ką nors, kvėpuok, aš tau sakau KVĖ-PUOK, NEMIRK” ir panašiai. Pamenu, Tomui liepiu Vasarės galvą iškelt kad būtų ne į petį atremta, o daugiau gautų oro. Vasarė visą laiką dejuoja, suprantu, kad jai lengviau, o Vakario kvėpavimas kartais net sustoja… Kaimynai pila vandenį Vakariui ant galvos. Greitoji atvažiavo žaibiškai. Prieš pat įvažiuojant greitajai, Vakaris visas dar be sąmonės sako “Mamyte…”. Suprantu, kad geriau. Galų gale atsiranda reguliarus kvėpavimas. Sėdam į greitąją, matau, kad vaikai nuo ryškių šviesų atsimerkia ir “grįžta į save”. Mes išvažiuojam, Tomas iš paskos. Pradeda abu kalbėti. Vakaris sako: “Greitoji pagalba” ir šypsosi (ogi vaikams tos mašinos tokios gi įdomios!). Deguonis. Suprantu, kad baisiausia – praėjo. Nuveža tiesiai į reanimaciją. Diagnozė – labai stiprus apsinuodijimas CO. Vaikai atsigavę visiškai, su personalu kalba apie knygeles ir filmukus. Mums ramiau, bet gydytoja neoptimistiškai praneša: “Neaišku kiek pažeistos smegenys. Gali būti, kad šis įvykis turės pasekmių”… Vasarei – didelis kalio trūkumas, trikdo širdies darbą. Mūsų nakvoti neleidžia, užmigdom vaikus ir išvažiuojam. Paskambinam ryte, nuramina, kad vaikams viskas OK, jie jau švenčia gimtadienį (personalas ir tuo pasirūpino ), leidžia mums atvykti po 10 valandos. Dar pusdienį praleidžiam ligoninėj, vaikai ten gerokai pasilinksmino ir palinksmino gydytojus, paguli į baro kameroj, ištiria akių dugną, ar neatsirado kraujosruvų po samonės netekimo. Neatsirado, reiškias smegenų pažeisti nespėja ir išleidžia namo. Vakare atšvenčiam gimtadienį su tėvais ir krikšto tėvais. Tokios patirties nelinkėčiau niekam. Didelis ačiū reanimacijos darbuotojams (ten dirba pačios maloniausios gydytojos ir seselės), bet dar kartą ten apsilankyti nenorėčiau…
Na, o čia jau po viso išgyventi košmaro – mūsų dovanos. Vakariui: prijuostė su morkomis ir kepėjo (ne virėjo!) kepurė, jo mėgiamiausių spalvų, specialiai pasiūta siuvėjos:
Vasarei – balerinos/šokėjos/boružėlės sijonas. Irgi specialiai jai siūtas (važiavom rinktis medžiagą, matuotis pas siuvėją – kiek laimės buvo!)
Apdarų, tiesa, nenusiima
Personalo dovanos:
Baro kameroj:
P.s. Važiuojam namo, Vakaris reiškia savo nepasitekinimą: “Ne su šita mašina noliu vaziuot, noliu vaziuot su ta kul atvaziavom!”.
2012 m. balandžio 15 d.
“Gamina” vaikai
Auklė juokauja, kad kokį žaislą vaikai begautų, pirmiausia ką padaro – “iškepa”. Tam ypatingai tinkami lavinamieji žaislai:
tuoj į “kepsnį” bus sudėtos ir kaladėlės
plaka, plaka, plaka – per dieną šimtus kartų
“tortas” iš žaidimo su burbulais
Aišku, iniciatyva – Vakario.