2011 m. rugpjūčio 30 d.

Žuvys

Dar vienas mėgiamiausių eilėraščių – tas, kurį apskaičius reikia kartoti dar. Ir dar, ir dar, ir dar ŠypsenaMan rodos bus vienas pirmesnių eilėraščių, kurį išmoks mintinai vien dėl dažno jo skaitymo bei trumpumo. Autorius – A. Matutis.

Prie namuko

Teka upė,

Ant lieptuko

Tėtis  tupi.

 

Meškerytė

Jo ilga,

Kaip katytės

Uodega.

 

Į plūdelę

Žvalgos vis,

Traukia iš vandens

Žuvis.

 

Pabraukiau žodį “tėtis”, nes truputį pakeitėm – vietoj “tėtis” originaliam variante yra “Vytas”, bet mums “tėtis” labiau tinka Šypsena

IMG_7057

Švietimo evoliucija

O gal ne švietimo, bet mūsų? Labai norėčiau, kad mūsų vaikai mokytųsi tokioje mokykloje… Tikiuosi, kad Lietuvoje rasis kas nors panašaus… Žiūrėjau ir vietomis šiurpuliukai ėjo, kai supanti, kad tokia šiandien realybė…  Mokytojai ir tėvai paskui vaikus nebespėja.

Trumpa istorija apie Vakarį: buvom sodyboj su draugais, stovėjo įjungtas kompiuteris, kuriam buvo screensaver’is su krentančiais burbulais. Vakaris prieina ir pirštu bando juos sprogdinti! “Touch screeno” vaikas! Bet realybė yra realybė, nemanau, kad realu tai sustabdyti, geriau prisitaikyti…

http://www.youtube.com/watch?v=lWXwziQEa8w&NR=1

2011 m. rugpjūčio 29 d.

Ieškome senų medinių arkliukų

Toks klausimas prašymas – visais įmanomais kanalais ieškome kas galėtų paskolinti seną medinį arkliuką parodai. Jei galėtumėte pasidalinti šia žinute per savo draugus, būčiau oj kokia dėkinga!

Dėmesio! Labai ieškome senų, dar iš mūsų ar mūsų tėvų vaikystės išlikusių medinių arkliukų (supamų, ant pagalio ir kitokių). Arkliukas turėtų būti ne naujesnis nei 15 m. Jei kas turite ir galėtumėte paskolinti keletui savaičių - būtumėm beprotiškai dėkingi ir dar labiau laimingi. Pažadam gražinti tokį, kokį paėmėm. O kiekvienam, paskolinusiam mums arkliuką padovanotumėme 30 Lt dovanų čekį parduotuvėje www.medinisarkliukas.lt. Pasiūlymų lauksime el paštu klausk@medinisarkliukas.lt

Kas turite galimybę – pasidalinkite savo bloguose, FB ar prasiųskite draugams meilu, ačiūūūū!

00005064454350644543_z1 copy

Foto konkursas

Vėl! Ruošiamės fotografuoti žaislus ir ieškom CHARAKTERINGŲ vaikučių mūsų reklamoms.

Visus reikalavimus ir prizus rasite čia:

http://www.medinisarkliukas.lt/apie-mus/konkursai

Jei manot, kad jūsų vaikutis išskirtinis, įsimenamo veiduko, yra 0-4 m. amžiaus, nuotraukų lauksime klausk@medinisarkliukas.lt.

Cha cha cha

Neabejotinai vienas mėgiamiausių vaikų eilėraščių yra M. Vainilaičio “Cha cha cha” iš knygos “Juokų maišelis”. Ši knygutė likus dar nuo tada, kai aš mažytė buvau ir tikrai, atsimenu iš prisiminim ją pakankamai gerai. Knyga “gyvena” pas mano tėtį Alytuj, kiekvieną kartą kai atvažiuojam senelis arba mes paskaitinėjam ją prieš miegą (stovi visuomet prie lovos, kurioj mes miegam). Šeštadienį ruošiamės gult, atsisėdam lovoj, o Vakaris sako:

-O chą? Šypsena

Taigi:

Vaikštinėjo vienas Cha.
Susitiko antrą Cha.
Į namus jį pavadino,
-Liūdna,Cha?
-Liūdnoka,Cha.
Trūksta mudviem trečio Cha.
Jei ateitų trečias Cha -
Suskambėtų cha cha cha!


Į duris pabeldė svečias.
-Kas ten?
-Cha-bičiulis trečias .
Svečiui durys atsidarė.
-Prašom,-Cha ir Cha jam tarė.
-Prašom,Cha!
-Sėskis,Cha!
Be tavęs,bičiuli Cha,
Neskambėjo cha cha cha!

2011 m. rugpjūčio 28 d.

Paskutinis vasaros savaitgalis…

Neįtikėtinai greitai baigėsi ši vasara – atrodo, nespėjom nė mirktelėti. Ne viską, ką buvom suplanavę padarėm, na, bet nuveikėm irgi nemažai. Labai tikiuosi, kad laukia ilgas, šiltas, saulėtas  ir labai gražus ruduo – nesibaigianti bobų vasara…

Paskutinį savaitgalį praleidom puikiai – atsikėlėm šeštadienį, pakavomės daiktus į Alytų, laukėm, kol Tomui paaiškės ar jis skris sklandytuvu tądien, ar ne. Kai paaiškėjo, kad neskris, nusprendėm į Alytų nevažiuoti – šiaip ar taip buvo nedėkingas laikas – dar ne vaikų pietų miegas, bet jau beveik. Valandžiukę nusprendėm praleisti Sereikiškių parke. Lesinom antis (kai laukiausi eidavom su Tomu kiekvieną savaitgalį palesinti šių paukščių, dabar tai darom ne itin dažnai), papriešpiečiavom parke (o vaikai sužinojo dar vieną žodį – piknikas), pasisupo mažieji vaikų žaidimų aikštelėje. Smagumėlis! Gaila, kad tokių valandų būna ne tiek ir daug – vis skubam, lekiam, nieko nespėjam, dirbam…

Šeriam antytes. Pirmą kartą jie tai darė visai be pagalbos – patys.

IMG_7503

Piknikas (nebuvom jam pasiruošę – tik parduotuvėj nupirkau bandelių ir šaltos arbatos. Bet vis tiek labai skaniai papriešpiečiavom Šypsena

IMG_7506

Ant sūpynių – suposi ir vaikai, ir mes buvom užsikabaroję Šypsena

IMG_7516

Žinoma, viskas tuo nesibaigė – juk Sereikiškių parke prie vartų yra mašinėlės. Įeinant Tomas lengviau atsikvėpė, sako “praslydom”, kaip žinodama, jam sakiau nesidžiaugti kol neišėjom ŠypsenaKol važinėjo nufotografuot nepavyko, nes Tomas “ganė” vieną vaiką, o aš kitą, tačiau po pasivažinėjimo vaikai mielai pozavo (nors dar mieliau būtų ilgiau pasivažinėję mašina).

 

IMG_7518

Vasarės mašinos pasirinkimas (OMG!)

IMG_7521

Savaitgalis, žinoma, tuo nesibaigė – lėkėm į Alytų pas senelį (stengiamės ilgesnį kelią važiuoti kai vaikai miega). Visus senelius vaikai baisiai myli, būna labai gera motyvacija, kai pasakom, kad važiuojam pas senelius Šypsena

Šiandien buvom pas mano močiutę – buvo giminės pasisėdėjimas (20 m. kai mirė mano diedulis). Vaikai tokiuose pasisėdėjimuose kategoriškai atsisako valgyt (nežinau ar dėl žmonių gausos, ar dėl maisto gausos) ir nebūna labai patenkinti (žinoma, tik tol, kol kas nors jų neužima – dažniausiai tai būna mano pusseserės ar tetos). Vaikams kaime labiausiai patinka tvartas (o, taip!), net krykščia iš laimės kai mato žąsis, kiaules, kalakutus, vištas, karves ir kitus ūkio gyvūnus Šypsena

Koks kieno vardas?

Vaikai kuo toliau tuo geriau ir daugiau kalba. Dabar jie – 2-3 žodžių sakinių stadijoj, t.y. paskutinė stadija prieš tikrą kalbėjimą. Kartais kalba ir ilgais sakiniais, bet tuomet nelabai ką eina suprasti (na, aš dar iššifruoju, bet reik gerai įsiklausyti). Naudoja šias kalbos dalis: daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, skaitvardžius, įvardžius. Vakaris šiuo metu sukalbėjimu lenkia sesę, nors ir ne itin daug. Kartais jau “priskaldo bajeriukų”. Kalbam praeitą savaitę, klausiam koks kieno vardas (žino visų mūsų vardus – Tomas, Simuona, Asarė, Akaris).Vakaris dėsto:

-Mama – Sūis (sūris), tėtė – Sūis, sesė – Sūis, as – Sūis, o zuikis – Lapė.

Pasakė ir juokiasi Šypsena

Beje, zuikis – jo mėgstamiausias žaisliukas, “miego brolis”.

2011 m. rugpjūčio 24 d.

Mažas bet labai judrus kleckas

Mūsų Vasarė tokia – labai smulkutė, bet itin greita, judri ir nenustygstanti vietoje. Prie viso to dar ir labai lanksti – jai juoko darbas padaryti špagatą, įlipti į vonią, išlipt iš aukštos maitinimo kėdutės pačiai, užsikart ant pianino viršaus ar dar velniai žino ką. Kaip ir prieš keletą dienų – pasakoju Tomui, kaip prieš valandžiukę Vasarę radau stovinčią mažoje kriauklėje. Pakalbam ir abu staiga suvokiam, kad namuose tyla (o tyla mūsų namuose reiškias nelabai gera byla – jau kažkas kažką daro…). Įlekiu į vonią – o Vasarė “sėdi” kriauklėj ir prausiasi (“pausiasi”), visa laiminga laiminga Šypsena Liūdna šypsenaPasimetusi šypsena

IMG_7375

2011 m. rugpjūčio 22 d.

Mūsų vasara

Šią vasarą ilgesnių atostogų neturime – tiesiog tokios aplinkybės ir galimybės šiuo metu. Man tai sakyčiau itin sudėtingas laikotarpis – pripratus gyventi taip, kad vos lagaminą išsikrauni, reikia vėl susikrauti… Na, bet yra kaip yra, reik pakentėti ir tikiuosi, kad greit vėl galėsiu prisiminti ką reiškia pakuotis lagaminą, skristi lėktuvu, pajusti tą kelionės pažinimo džiaugsmą. Kita vertus nebuvo vasaros tokios kaip ši – jei nevažiuojam į kokį renginį su mūsų parduotuve, tai pakuojamės krepšius ir lekiam kur nors prie ežero… Na, tas “kur nors” labai apsiriboja giminaičių bei draugų sodybomis, todėl labai džiaugiamės, kad tokių yra mūsų tarpe, nes su palapinėm ir vaikais lėkti nesiryžtam, o jei pasiryžtam, tai vakare kraunamės daiktus ir lekiam namo ŠypsenaKeletas akimirkų iš mūsų darbingos, bet tuo pačiu ir smagios vasaros:

IMG_7234

IMG_7195

IMG_7183

Mūsų abu vaikai auga tikrais gyvūnų mylėtojais/žvejais/gamtininkais. Tikiuosi kad kažkada ir mes turėsime trobelę miške ant ežero kranto…

2011 m. rugpjūčio 16 d.

Darbelis arbūzas

Arbūzų sezonas jau eina į pabaigą, bet mes jų niekaip neatsivalgom – ko gero dabar valgom dažniau nei lietuviškas uogas…

Vakar kaip tik vieną sukapojom, vis rezgiau mintį kaip galima panaudoti arbūzų sėklas darbeliuose ir man šovė mintis padaryti tiesiog… arbūzą Šypsena

IMG_7376 

Prireikė – kartono, dažų, klijų, žirklių ir arbūzo sėklų.

Iš kartono iškerpam arbūzo skilteles, nupiešiam, palaukiam kol išdžius, tepam klijais ir klijuojam sėklytes. Viskas. Atrodo skaniai, ar ne? Šypsena

Darbymetis:

IMG_7361

IMG_7371

2011 m. rugpjūčio 15 d.

Emilijos krikštynų scenarijus

Emilijos krikštynų scenarijus buvo panašus kaip pernai Igno. Aišku, ne vienas prie vieno, bet šį bei tą pakopijavau. Ir laiko šiemet žymiai mažiau pasiruošti turėjau – mums pats darbymetis… Kai kurie momentai naudoti tradiciniai, kai kurie – pasiskolinti iš kitų scenarijų, kai kurie sukurti mano.

Namuose:

Emiliją rengiau aš su maža krikšto tėčio pagalba. Pagal tradiciją mergytę rengia krikšto mama, berniuką – krikšto tėtis.

Dar prieš išeinant mamai įteikėm krikšto kraitelį, kad bažnyčioje su savim turėtų, apie kurį vėliau šiek tiek.

Tradiciškai vaiką į krikštynas išleidžia močiutė paduodama vaiką per langą. Tiesa, veiksmas vyko daugiabučiam, tai perdavė tiesiog per duris.

IMG_7054

Po bažnyčios vykom prie ežero, kur buvom suplanavę šventę. Ten iš pat pradžių krikšto tėtis parodė visiems krikšto liudijimą ir įteikė tėveliui, kad saugotų. Paskaitėme krikšto maldelę.

Visi kartu peržiūrėjom krikšto kraitelį, kuriame buvo  sudėta: duonos gabaliukas (kad maisto nepritruktų), žydra juostelė (kad berniukų netruktų), česnako skiltelė (nuo blogos akies), šventojo paveikslėlis (kad šventasis saugotų), muilas (kad švari būtų), pieštukas (kad rašyt ir skaityt mokėtų), cukraus gabaliukas (kad saldumo gyvenime netruktų), pinigėlis (kad pinigų nestigtų).

Skaitėm senelių įsipareigojimus ir pasižadėjimus (aišku, apie kuriuos jie iš anksto nieko nežinojo).

Kiekvienas surašėm savo palinkėjimus Emilijai, juos sudėjom į butelį, uždarėm, užvaškavom ir įteikėm tėvam, kad saugotų iki Emilijos 16-ojo gimtadienio, o per 16-ąjį gimtadienį Emilija įpareigota jį sudaužyti ir perskaityti visus palinkėjimus.

Visi svečiai traukė savo pasižadėjimus – kas ką išmokys Emiliją ir kodėl (niekur neberandu to failiuko, tai ir pavyzdžių negaliu įdėti).

Krikšto mamos torto valgymas.

Įteikėm krikštynų laikraštuką (kurį baigėm su Tomu daryti krikštynų rytą, tad ir klaidų dėl to neišvengėm).

Kas liko suplanuota, bet pamiršta ir neįvykdyta – bažnyčioje uždegti visiems po žvakutę už Emiliją, bei dangaus žibintas, ant kurio svečiai turėjo užrašyti vieną žodį-palinkėjimą ir paleisti sutemus į dangų… Tiesa, mums ir oras būtų pamaišęs.

Dekoracijas (pvz tortas, butelis) rinkau pagal Emilijos suknelę – balta plius švelni violetinė.

Na, čia mano toks scenarijus buvo sugalvotas – sakyčiau neperkrautos krikštynos užduotimis ir veikla, bet ir ne visai tuščios…

Tiesa, galvą sukom dėl dovanų – man visokie šaukštai ir panašūs dalykai nepatinka, nes nematau jokios prasmės kišt pinigus į tai, kas turi savybę dulkėti, tad Emilijai dovanojom fotosesiją, kas bus didesnis atsiminimas nei kažkoks brangus dulkantis suvenyras, krikštynų visus reikmenis (žvakė, krikšto skraistę), na, aišku, tortas, ir vežimėlį-karutį (juk turi būti ir tieisoginio džiaugsmo bei naudos vaikui iš to Šypsena)

Savaitgalio prisiminimai–Emilijos krikštynos

Prieš tris savaites pakrikštijom mano brolio dukrytę Emiliją (10 mėn.). Krikštynos buvo gražios, oras pusiau geras, viskas nuostabu! Fotoreportažiukas čia, o scenarijų gal irgi kada įmesiu ir pasidalinsiu su jumis, krikšto mamai reikėjo pasukti galvą, bet kadangi patirties turėjau iš pernai metų, ilgai netrukau pasiruošti Šypsena

IMG_6973

Su krikšto tėveliais Šypsena

IMG_6975

Su tėveliais:

IMG_6978

Senelis su visais savo anūkais

IMG_7014

Pusbroliukai:

IMG_7031

Emilija:

IMG_7039

Na ir neformalioji dalis prie ežero. Tariam žodį:

IMG_7049

Ką myli?

Klausiam Vakario, ką jis myli. Atsakymas buvo ne itin tikėtas  Šypsena

-Tėtę, mamą, Indę (Indrę), Domą, sesę…

Domas ir Indrė – mūsų draugai, kuriuos vaikai matė kelis kartus,o paskutinį kartą – prieš savaitę sodyboj prie ežero Šypsena Indrė Vakarį apžavėjo iškart, o Domas matyt todėl, kad turi sodybą prie ežero Plati šypsena

Nu ok, klausimų daugiau nekilo…

2011 m. rugpjūčio 14 d.

Rūšiavimo žaidimas

www.ekodiena.lt rubrikai “Žaislų dirbtuvės” šį kartą darėm rūšiavimo žaidimą. Kaip bebūtų keista mano pagalbininkas buvo Vakaris, nors pastaruosius kelis kartus atsisakydavo ir padėt daryti, ir žaisti…

http://www.ekodiena.lt/rusiavimo-zaislas/

5___

2011 m. rugpjūčio 8 d.

Kūrybiškumui ribų nėra

Šiuo metu vaikų kūrybiškumas liejasi per kraštus (nors gerai pagalvojus ar kada buvo kitaip?). Va, kad ir pavyzdžiui į baseinuką su vandeniu sugalvojo sulipti su savo paspirtukais boružėle ir bitute Šypsena IMG_7166

2011 m. rugpjūčio 4 d.

Mažieji vaiduokliai su dviratukais

Figūrėlių dėlionė

Žaislų dirbtuvėms su Vasaryte (ji šiek tiek sirguliuoja, tad šią savaitę “darbuojamės” dviese namuose) darėm figūrėlių dėlionę. Paprasta, greita ir pigu, kas be ko, gamintis žaislus namuose.

http://www.ekodiena.lt/delione-su-figurelemis/

Po kiekvienos figūrėlės uždėjimo – ovacijos “ALIO!!!”

IMG_7153