2011 m. spalio 29 d.

Mūsų idėjos Helovynui

Savaitgalis dar tik prasideda, čia mūsų idėjos Helovynui (ar Helovinui?).

Baisieji moliūgėliai, moliūgas-mumija, stalo žaidimai, vaiduokliukas… Kiekvienam pagal amžių, poreikius, norus, galimybes.

Visą aprašymą ir nuotraukas rasite čia: http://www.ekodiena.lt/c/v/zaislu-dirbtuves-ekovaikyste/

21

3___6

IMG_8263IMG_8354

IMG_83634

2011 m. spalio 28 d.

Kino teatre “Pasaka”–žaislų dirbtuvės

Rytoj 15 val. susitinkam kino teatre “Pasaka” žaislų meistro dirbtuvėse! Taip jau sutapo, kad šis savaitgalis – dar ir šventinis savaitgalis, tad su vaikais gaminsimės vaiduokliukus, piešime ant veido, smaguriausime raganiškais skanėstais ir dar vieni velniai žino ko prisigalvosime! Mūsų dirbtuvės tinka ir mažesniems vaikučiams, ir vyresniems, tad laukiame visų!!!!

zaislu meistras

2011 m. spalio 24 d.

Naktiniai pasikalbėjimai

Vakaris naktimis vis dar keliasi, nors tam priežasties ir nebūna – tik nori pasitikslinti, ar miega kambaryje ne vienas Šypsena Tik kas kart tampa vis originalesnis:

-Aš noriu mieeeegooooo.

-Tai miegok.

-Noriu užsiklooootiiii.

-Užsiklok.

-Mamaaaa, užkloooook.

Arba tą pačią naktį:

-Aš noriu miegooooo.

-Tai miegok.

-Neeeeee, paaaagalvė nukritoooooooo

Šypsena

2011 m. spalio 23 d.

Privertė susimąstyti…

Ši istorija – viena iš daugelio “plaukiojančių” interneto platybės, bet tikrai privertė susimąstyti. Nežinau nei kas ją sukūrė, net ar tai tikrai, bet argi tai svarbu?

“Vaikštinėjau po prekybos centrą, kai mano akys užkliuvo už pardavėjos, grąžinančios pinigus mažam, kokių 5-6 metų berniukui. Sakydama „atsiprašau, bet šita lėlė kainuoja daugiau“, ji sužėrė jam į delniuką saują monetų. Berniukas pasisuko į pagyvenusią moterį, stovėjusią šalia jo: - Močiute, ar tikrai neužtenka mano pinigėlių? - Tu žinai, kad neturi užtektinai pinigų šiai lėlei, - ramiu balsu pasakė ji, ir, paprašiusi jo palaukti kelias minutes, dingo tarp prekystalių. Berniukas tebelaikė lėlę rankose. Neištvėrusi priėjau ir paklausiau, kam jis nori padovanoti šią lėlę. - Tai lėlytė, kurios labai norėjo mano sesutė. Ji tikėjo, kad Kalėdų Senelis ją atneš per Kalėdas, - nuleidęs galvą ištarė jis. Pasakiau jam, kad Kalėdų Senelis greičiausiai taip ir padarys ir kad nėra jokio reikalo dėl to liūdėti. Bet jis liūdnai atsakė: - Ne, Kalėdų Senelis negali jai nunešti ten, kur ji yra dabar. Aš turiu ją paduoti mamytei, kad ji perduotų sesutei, kai išvyks pas ją, – jo liūdnose akutėse sužibo ašaros. – Mano sesutė iškeliavo pas Dievulį. Tėvelis sako, kad mamytė irgi greitai turės ten išvykti, todėl pamaniau, kad ji galėtų perduoti šitą lėlytę sesutei. Aš sustingau vietoje. Berniukas pažvelgė man į akis ir tarė: - Aš paprašiau tėvelio, kad jis neleistų mamytei išeiti dabar. Kad jis paprašytų jos palaukti, kol grįšiu iš parduotuvės,- tada jis iš kišenėlės ištraukė gražią savo nuotrauką ir parodė ją man. Nuotraukoje jis meiliai šypsojosi. Aš noriu, kad mamytė pasiimtų šitą nuotrauką su savimi, ir nepamirštų manęs. Aš myliu mamytę ir nenoriu, kad ji išeitų, bet tėvelis sako, kad ji turi keliauti pas mūsų mažąją sesutę. –Tardamas šiuos žodžius, jis liūdnai žiūrėjo į lėlytę. Aš paskubomis susiradau savo piniginę ir pasakiau berniukui: - Patikrinkim dar kartą. Galbūt užteks pinigėlių nupirkti šitą lėlytę? – jam nematant, aš pridėjau keletą banknotų ir mes pradėjome skaičiuoti. Berniuko nuostabai, pinigų užteko ir netgi šiek tiek liko! - Dievuli, ačiū tau, kad mano pinigėlių užtenka! – tada jis pasisuko į mane ir pridūrė: - Vakar vakare prieš miegą aš prašiau Dievulio, kad mano pinigėlių užtektų šiai lėlytei, ir mamytė galėtų ją perduoti sesutei. Jis išgirdo mane. Aš norėjau paprašyti ir pinigėlių nupirkti baltą rožę mamytei, bet nedrįsau prašyti tiek daug. Bet jis man davė pakankamai, kad galėčiau nupirkti ir lėlę, ir rožę. Mano mamytei labai patinka baltos rožės. Netrukus grįžo berniuko močiutė, ir aš pasišalinau. Šįkart apsipirkinėjimas buvo visai kitoks nei įprastai. Vaikštinėdama po maisto prekių skyrius, niekaip negalėjau pamiršti to mažo berniuko. Tada prisiminiau, kad prieš dvi dienas vietiniam laikraštyje buvo nedidelis straipsnis apie girtą sunkvežimio vairuotoją, kliudžiusį lengvąjį automobilį, kuriame buvo moteris su maža mergyte. Straipsnyje rašė, kad mergaitė žuvo vietoje, o sunkios būklės moteris paguldyta į reanimaciją. Nejau tai ir buvo šio mažo berniuko šeima? Po poros dienų tame pačiame laikraštyje perskaičiau žinutę, kad moteris taip ir nebeprabudo iš komos... Negalėjau susivaldyti, ir, nupirkusi didelę baltų rožių puokštę, nuvykau į laidojimo namus. Jauna graži moteris gulėjo karste. Rankose jai buvo įsprausta mažo berniuko nuotrauka, o ant krūtinės buvo gulėjo jau mano matyta lėlė. .. Nei vienas nežinome, kiek gyvenimo mums yra duota. Mūsų gyvenimas gali pasikeisti per milisekundę, per kurią girtas vairuotojas nesuvaldė sunkvežimio... Vertinkime tai, ką turime brangiausio šiame gyvenime. Pasakykime jiems, kaip juos mylime. Nes rytojaus gali ir nebūti...”

2011 m. spalio 21 d.

2011 m. spalio 19 d.

Halloween is on my mind

318872_10150297532701555_653191554_8620147_1182426208_n

Idėjų sąrašas Helovynui ilgėja, jei ne mano pastaruoju metu atrasti užsienio mamyčių blogai gal ir nebūčiau užsikrėtus šita manija, bet niekur nuo šitos įtakos dabar nepabėgsiu Šypsena O kur idėjų semiatės jūs?

Keletas idėjų Helovynui

Šiomis dienomis esu paskendusi Heloweeno idėjų ieškojimuose (o gal jie suranda mane), keletas čia: http://pinterest.com/search/?q=halloween

2011 m. spalio 18 d.

Naujas sezonas–zoologijos muziejuje

Šį sezoną nusprendėme jokių pamokėlių – nei dailės, nei muzikos nelankyti, o kartą per savaitę susiorganizuoti intelektualinę pramogą su vaikais – filmuką pabandėm ir daugiau neisim, bet į tai ir nesiorientuojam. Šio sezono tikslas – užkariauti teatrą ir muziejus. Spektaklių repertuarą dar tik nagrinėjamės, o vat keliones į muziejus pradėjome nuo Kaune esančio Tado Ivanausko zoo muziejaus. Patiko, net gi labai! Net Tomas, visiškas muziejų skeptikas pripažino, kad ir jam ten pasižvalgyti buvo įdomu Šypsena Tiesa, mano akimis pritrūko informacijos – kartais visai įdomu būna paskaitinėti apie tai, ką matai, o čia dažniausiai kabodavo tik pavadinimas. Kai kur, tiesa, buvo minimalūs aprašymai lietuvių kalba, deja, į užsieniečius muziejus visai neorientuotas, nors keletas jų kaip tik kartu ir vaikščiojo…

 IMG_8215IMG_8216

IMG_8220IMG_8223

IMG_8227IMG_8230

Vakariui labiausiai patiko prie liūtų ir tigrų, grįžo po kelis kartus prie jų (tiesa, jam labai paliko įspūdį ir paukščių kiaušiniai, bet tikriausiai jis galvojo kiek gardžios kiaušinienės iš jų būtų galima iškepti)

IMG_8225

IMG_8229

Tuo metu kaip tik vyko ir žaislų – gyvūnų paroda, keletas man patikusių idėjų darbeliams.

Voratinklis – kaip tik tinkamas Heloweenui, reiks pabandyti patiems pasidaryti

IMG_8213

Katinas iš akmenukų

IMG_8212

Žirafa iš senų pėdkelnių:

IMG_8209

Darbeliai: kiaušinienė

Darbelių nuo to laiko kai vaikai nebeeina į darželį namuose prisikaupė devynios galybės – ir su manim daryti, ir su aukle. Vasarė prašo po daugybę kartų daryti darbelį, Vakaris visuomet prisijungia tik po to kai pamato sesės susidomėjimą (iki to laiko “kepa” arba “verda”).

Šis darbelis – paprastutis. Iš popieriaus iškerpam lėkštę, kiaušinio baltymą ir trynį. Viską paeiliui suklijuojam. “Kepėjui” šis darbelis kaip tik Šypsena

IMG_8247

2011 m. spalio 17 d.

Piešiniai ant veido 4

Nesibaigia piešimo ant veido manija – vos atsikelia ir reikalauja piešinio. Vakaris, tiesa, kasdien nori būti tik tigriuku, tad auklė improvizuoja ta tema Šypsena

IMG_8243IMG_8245

Didelis

Guli Vakaris lovoj. Staiga sako:

-Kai “issimegosiu” būsiu didelis.

Darbelis: gėlytės

Šis darbelis reikalauja piešimo ir klijavimo įgūdžių, o jei vaikutis pats gėlytės žiedelį “susisuks”, tai prie viso smagu dar ir lavės vaiko smulkioji motorika.

IMG_8246

Darbelį darė su aukle.

2011 m. spalio 16 d.

Šiandien mane įkvėpė “5 priežastys nustoti sakyti šaunuolis”

Tikrai, geras straipsnis, sudėlioti visi taškai ant i. Šią tiesą žinojau jau seniai, bet, kaip sakant, gerai kartais ir atsinaujinti žinias:

http://www.adleris.lt/_upl/349.pdf

Straipsnį atsispausdinau ir prisikabinau ant šaldytuvo.

Pajūryje

Sunku patikėti, kad praėjo jau mėnuo nuo to laiko, kai aš su mama ir vaikais buvome išvykę į pajūrį. Žiūrėk, tuoj ir kalėdos ateis!

Smagu buvo tai, kad oras mus iš tiesų lepino. Prie pat jūros, tiesa, buvo vėjuota, bet kopose net ir pasideginom. Vaikai tiesiogine to žodžio prasme kaifavo. Mama maudėsi per dieną po kelis kartu, aš neišdrįsau, bet kojas įmerkiau irgi.

IMG_7936

IMG_7910

IMG_7917

IMG_7934

IMG_7938

Beje, Palanga tokiu metų laiku atrodo nuostabiai, kur kas geriau, nei sezono įkarštyje. Ramu, tylu, žmonių mažai…

IMG_7923

IMG_7925

2011 m. spalio 14 d.

Įkvėpė

Neretai randu įvairių reportažų, nuorodų, straipsnių kurie mane labai sudomina, laikas pasidalinti su visais. Šios dienos filmas – apie demokratines alternatyvaus ugdymo mokyklas. Ypatingai kėlė šypseną animaciniai intarpai ŠypsenaPirmas 5,5 minutes prasukit, nes yra tik titrai, filmas prasideda 5,40. Gero žiūrėjimo!

http://www.youtube.com/watch?v=EUZU-NHxa9c

Virėjas

Neperdedu – Vakaris gali padaryti kavos (jei jums tinka 2 šaukšteliai kavos ir vienas cukraus), gali pasakyti kokių produktų reikia omletui ir blynams. Labai susinervuoja, jei jam neleidžiama padėti virtuvėje ir krykščia iš laimės, jei leidžiama prisidėti prie šio proceso.

IMG_8164IMG_8169

Piešiniai ant veido nr 3

Šiandien Vakaris šuniukas, o Vasarė – gėlytė (nu kas gi daugiau, nebent dar drugelis…)

IMG_8182IMG_8183

Dar šiek tiek rudens mūsų namuose

Reik džiaugtis tuo, kas yra gamtoje, o šiuo metu – tikras stebuklų laukas: gilės, kankorėžiai, kaštonai, lapai, sraigių tušti “namukai”, nukritusios medžių šakos… Tik spėk rinkti ką gamta mums dovanoja!

IMG_8112

IMG_8109

IMG_8117

2011 m. spalio 13 d.

Rudeninis paveikslas

“Žaislų dirbtuvių” ir Eglės įkvėpti norėjome pasidaryti rudens vainiką, bet nepavyko nusipirkti vainiko rėmo (užtat dabar sužinojau kaip neprastą pasigaminti patiems, tad Kalėdoms vainikas bus!). Namuose turėjom keletą nenaudojamų tuščių dėžučių, tad vainiko idėją šiek tiek pakoregavau ir pasidarėme paveikslus iš rudens gėrybių, kurie dabar puošia mūsų namų sieną.

IMG_8104

Prireikė PVA klijų, dėžutės dugno pastorintais kraštais (dažniausiai pastorintais kraštais būna dėžutės nuo saldainių), gilių, kaštonų, kankorėžių, samanų, šakų, staigių kiautų ir pan.

Klijus šiek tiek atskiedžiau vandeniu, bet nedideliu santykiu. Skiestų klijų pripyliau ant dėžės dugno, vaikai tepė ant savo “eksponatų” dar klijų, viską dėjom, prispaudėm ir palikom džiūti. Nebijokit, kad bus nuo klijų baltų dėmių likę – šie klijai turi savybę džiūstant “išnykti".

IMG_8092IMG_8095

IMG_8096IMG_8102

IMG_8105IMG_8106