2010 m. sausio 29 d.

Nagų karpymas

Visi mano, kad nagų karpymas labai sudėtingas reikalas. Vieni karpo kai vaikelis miega, kiti - kai valgo, treti sugeba nukirpti "normaliuoju" būdu. O mes atradom savo būdą, ypač tinkantį mūsų nenustygstančiai Vasarytei - fotografavimąsi kerpimo metu ;) Nepatikėsit kaip veikia! Vaikai tiesiog sustingsta ir kaip tikri modeliukai pozuoja :) Fotografuotis labai mėgsta - net kai darėm pasui fotkes fotografė labai nustebo, kad nuotrauką abiems pavyko padaryti iš.... pirmo ir vienintelio karto :)

Vakariui tiesą pasakius labai retai tenka šį metodą naudot - jis kur kas ramesnis :)

2010 m. sausio 28 d.

Meškinų žiema

Turim tokią nuostabią žiemą - kaip iš atviruko... Tikėkimės ne paskutinė tokia, nes mano svajonė visuomet buvo, kad vaikai pamatytų tokį grožį. Šios, tikriausiai, neprisimins :) Aišku, aš, kaip ir kiekviena lietuvė turėčiau pabumbėti dėl oro (nes lietuviui joks oras nera geras - tai per šalta, tai per šlapia, tai per daug saulė šviečia ir t.t.) - ši žiema iš tikrųjų gal kiek šaltoka. Kita vertus nėra to blogo kas neišeitų į gera - sėdžiu sau namie su vaikais ir sąžinė negraužia, kad gal šiandien patingėjau susiruošt į lauką... O susiruošt mums nebėra taip paprasta - užtrunkam kartais virš valandos! Be to kiek pyragų, sausainių, tortų prikepta, kiek naujų receptų išbandyta ir atrasta! Reik mėgautis tuo, ką turim :)  Na, o kol šalta, mėgaujamės žiema pro langą. Vaikams tas, beje, labai patinka, ypač kai sniegelis krenta :)
Beje, Angelo mamos puslapyje nusižiūrėjom fantastišką lesyklėlę, pasigaminom ir pakabinom savo terasoj. Tikėkimės paukščiukai suras :)

Na, o mes laukiam kitos žiemos, kai vaikiukai bus kiek paugę - lėksim su rogutėm. O treniruotis galima ir namuose, ant žemės :) Spėkit, kam teks tempt mus tris? :)
Būtų tikra meškinų žiema, jei vaikai nesikeltų 7 ryto, dieną pamiegotų keletą kartų bent po dvi valandas, o dabar... Tokia tik pusiau meškinų ;)

Kas pasaulyje skaniausias?

Aišku, kad apelsinų skonio maisto papildas OSTEOCARE. Kai jo nebelieka, tenka griaužti tuščia šaukščiuką :)

Laikraščių skaitymas

Kadangi mama ir tėtis dirba laikraštyje "15min", vaikai žino ką reikia daryti su konkurentais :)

2010 m. sausio 26 d.

Prisišnekėjau

Praeitą savaitę prisigyriau, kad nesergam - o vat sekančią dieną ėmė ir užpuolė slogos abu vaikiukus... Po to atslinko kosulys... Ir be jokios priežasties - nei lauke sušalom, nei namie skersvėjų, nei sergančių svečių neturėjom. Na, bet ligos jau po truputį traukiasi, kartu su šalčiais!
Prisišnekėjau ir pasakius kad Vakaris nesivarto - vartosi, dar ir kaip vartosi, ir sėdi vienas pats savarankiškai, ir stovi pasirėmęs, ir baranką graužt pradėjo :) Taip ir būna - kai nieko tai nieko, o kai ką nors tai viską iškart :)
Na o vakar turėjom pirmą BUM - Vasarė miegojo miegojo ir... iškrito iš lovos :) Atrodo prieš kelias minutes tikrinau - buvo lovos viduryje, tik išėjau iš kambario ir... Gerai, kad rimtų pasekmių nėra (tik šiandien išryškėjęs guzas) ir dar gerai kad lova labai žema iš kurios krito - kokie 10-15 cm

Mezginukai

Nu turiu aš silpnybę megztiems rankų darbo drabužėliams, turiu... Bet jau geriau nei poliesteriniams (kitaip tariant pagamintiems iš naftos) šliaužtinukams, ar ne? Šitus mezgė mano mamos pusseserė - minkštučiai, merinosiniai ir labai mieli...

2010 m. sausio 25 d.

Dvynukų išdaigos

Prisimenu, kokia buvau naivi, kai kol laukiausi ir po vaikų gimimo galvojau, kad laikui bėgant plengvės - mažiukai užsiims vienas su kitu, o aš galėsiu knygas skaityt :) Na, jie pradėjo prieš gerus 3 mėnesius bendraut tarpusavyje, bet vienas kitam jie įdomūs tik kokią minutę. Na gerai, Vakariui Vasarė visai nebloga draugė būtų, bet Vasarei su Vakariui visai neįdomu - geriau su mamyte ar tėveliu :) Dar prisimenu, kai pries kokį gerą mėnesį prie manęs priėjo moteriškė ir užkalbino. Užkalbina mane labai dažnai - dvynukai, mat, kažkoks keistas reiškinys vis tik yra. Bet tą kartą bendrauti su manim panorusi moteris buvo itin emocinga - "vajezau, užjaučiu, vaje vaje vaje, dievulėliau dievulėliau" ir taip toliau. Užsimezgė tarp mūsų pokalbis... Pasirodo ji savo dvynukus (sūnų ir dukrą) jau užauginus... Pokalbis vyko maždaug taip:
-Nu tau ir sunku
-Nieko nieko, sunku tik dabar, tuoj paaugs, bus lengviau, vienas su kitu pradės žaisti
-Kas yau taip sakė?
-Ką sakė?
-Kad bus lengviau?
-Visi taip sako, ir aš pati taip galvoju
-O tie kiti irgi dvynukus augina?
-Nu ne....
-Tai vat aš tau pasakysiu - bus tik sunkiau ir sunkiau. Kas dieną vis sunkiau, kiekvienais metais vis sunkiau...
Tai vat pastaruoju metu pradėjau prisiminti jos žodžius, nes dabar kai jie vienas kitam įdomūs - ne tik kad nepalengvėjo, bet ir saugot vieną nuo kito reikia. Nes, žiūrėk, tuoj pirštą kito įsikąs, čiups už veiduko ir apdraskys ar su kojyte kitam į galvą įspirs :)
Na, bet augam toliau, žiūrėsim kaip čia bus

2010 m. sausio 24 d.

Milijonas žirafų

Nu nerealu - Angelo mamos puslapyje aptikau tokį dalyką - milijoną žirafų :) Tai vat - vienas bičiukas sugalvojo įrodyt draugui, kad iki 2011 metų surinks milijoną žirafų. Ir ne bet kokių, o rankomis pgamintų (kodėl būtent tokių paskaitykite jo puslapyje)! Aišku, su interneto pagalba. Ir jam puikiai sekasi! Šiuo metu jis jau turi surinkęs 526 839, trūksta 473 161. O idėja labai graži - palaikau, reiks ir mums prisijungti - gal kokį žirafų gaminimo vakarėlį, ar ką? :)
Čia tikra žirafa iš mūsų povestuvinės kelionės... Hmm, buvo taip gera, bet visi honeymoon'ai baigiasi!

2010 m. sausio 18 d.

101 įrašas

Planavau parašyti išskirtinį jubiliejinį 100-ąjį dienoraščio įrašą, bet, atsikėliau ir pamačiau, kad mano vyras jau padirbėjo šiuo klausimu :) 100-asis įrašas tikrai ypatingas - juk ne kiekvienas vyras sugalvotų rašyti apie maitinimo kambarius :) Na, o man tenka garbė sukurpti 101-ąjį. Tikėjausi, kad šis įrašas bus parašytas dar 2009-ais, per pat naujuosius metus, dėl to taip įnirtingai "kepiau" blog'us gruodį :) Bet nepavyko (gal dėl to kad niekas nežinojo apie mano užmačias ir neužspaudė į kampą :)). Bet pavyko dabar. Simboliška tai, kad rytoj mes švenčiam 9 mėn gimtadienį arba 6 mėn koreguotą. Per visą šitą laiką nutiko oi kiek daug - daug ašarų išlieta, daug šypsenų išspausta, daug kartų keltasi naktį, daug nerimo ir nežinios patirta...
Bet mes apie gerus dalykus čia :) Svarbiausia, kad mažiukams viskas OK, auga sveikučiai. Lendam į miestą ar einam (taip pat ir kviečiamės) svečius tik labai retai, vis dar saugomės svetimų bacilų. Ko gero tik dėl to ir nesergam. Praeitą savaitę lankėmės Santariškėse, gavom eilinį skiepą, apžiūrėjo neurologė. Ir toliau beldžiam į medį ir spjaunam tris kartus per kairį petį - visas augimas kaip ir turi būti, jokių blogų dalykų smegenėlėse nesiranda. O tai svarbiausia. Beje, mažiukai auga kaip ir dažnas 6 mėn kūdikis - tik valgo košių gal daugiau (vaisių tyrelės, daržovienės, neseniai pradėjo ragauti kruopų) ir sveria mažiau :) Aišku, moka ir visą burnos turinį paimti ir... išspjauti (spjauna taip, kad neretai tenka ir man, ir jiems drabužius keisti, kėdutės maitinimo net neplaunam - nėra prasmės) arba sučiaupti lūpas taip, kad net jėga nepražiodinsi :) Vasarytė vartosi nuo nugaros ant pilvo, šliaužia kaip vėžiukas atbula (nors ir 2 m/min, bet ir tai labai jau neblogai), Vakaris verstis dar tik mokosi, užtat gražiai sėdi ir stovi.  Abu daug kvatoja, o prajuokinti ypač moka tėtis (matyt pasitvirtina posakis, kad tėtis žaidimams, mama viskam kitam :))
Na, o visas naujienas mūsų kraunam į šį dienoraštį, kad po 10 metų (arba 20), nebūtų gėda vaikams prisipažint, kad neprisimenam, kada jie pradėjo sėdėti, vartytis ir kitų svarbiausių gyvenimo įvykių. Tai svarbiausia priežastis, dėl ko rašom šį dienoraštį. Taip pat kita svarbi priežastis ta, kad mūsų artimieji ir draugai žinotų, kaip mes gyvenam, juk dabar susitinkam ne taip ir dažnai :) Na ir dar dėl to, kad paįvairintumėm savo rutinišką kasdienybę. Taip pat dar sąžiningai pildom vaikų knygas "5 pirmieji metai" ir kraunam vaikų kraitelį - kiekvienas turi savo dėžę, kurioje sudėti primi drabužėliai, ligoninės išrašai ir kitos mielos smulkmenėlės. Tiesa, dar turi po nuotraukų albumą. Tai vat - auga vaikai su kraičiu :)
Na, o mūsų puslapį aplanko kasdien vidutiniškai apie 17 žmonių (kiek užsuka į blog'ą neskaičiavom, bet tikrai daugiau nei į puslapį) ;) Tik mūsų skaitytojai santūrūs ir mieliau savo komentarus palieka man skype, nei čia :P Tai vat nusprendžiau, kad pati sąžiningiausia ir uoliausia mūsų komentatorė (ir tuo pačiu ko gero skaitytoja) Asta nusipelnė gauti prizą - home made tiramisu :) Dėl priėmimo-perdavimo fakto susisieksim skype ;) Skanaus!
P.S. šis tiramisu jau apsigyveno mūsų skrandžiuose, jums bus pagamintas ir perduotas šviežut šviežutėlis
P.P.S. Toms mamytėms (ir tėveliams), kurie sako "oi, koks fainas jūsų blogas, norėčiau aš irgi tokį rašyt apie savo vaikutį, bet... neturiu laiko", atsakau - išjunkit TV, ir laiko tikrai atsiras!

Vaiko ir mamos kambariai - PC Ozas

Pasistengsime iš savo pusės aprašyti įspūdžius apie "mamos ir vaiko kambarius" prekybos centruose, oro uostuose, užsienyje ir pan.

Pirmasis išbandymas buvo prekybos centre Ozas - šalta, nes buvo išjungtas radiatorius (tikriausiai taupo elektrą), vietos max 4 kv.m - įvažiavus su vežimu, durys nebeatsidarė :), kėdė maitinimui - nedidelė taburetė įsprausta į kampą, vystymo stalas - patogus. Tikriausiai žmogus, kuris įrenginėjo šia patalpą neturi vaikų, todėl negali pykti. Šiaip ar taip geriau jau kažkas yra, nei išvis nieko. Keletas vaizdų iš vietos.




Vakaris - voras

Stengiamės sportuoti kasdien - kad sportas nebūtų monotoniškas - paįvairiname :)

2010 m. sausio 16 d.

Savarankiškumo apraiškos

Nu čia tai tikrai auga savarankiška mergina :)
P.S. Vaikai būna arba švarūs arba laimingi :P

Mes svečiuose, svečiai pas mus

Nuo pat Kalėdų per Tomo atostogas laiką leidome aktyviai - kvietėmės svečius, patys juos lankėm. Gaila, kad ne visus nufotografavom (tiesą pasakius tik mažą jų dalį), bet keletą nuotrakyčių pavyko padaryti :)
Pas mus svečiuojasi Alvydas, Dalytė ir Elvyra. P.S. maži vaikai jums dar tinka, paskubėkit ;)
Pas prosenelę kaime
Su Dalyte jų naujam dideliam name

2010 m. sausio 14 d.

Moters šrdis

Tingiu rašyt apie vaikus ir mūsų gyvenimą, galvoju bent "paspaminsiu". Skiriu visoms moterims, ypač mamoms, o rekomenduoju paskaityti vyrams. Skaityti, beje, iki galo :) Atsiuntė Roma. Man labai patiko.

Viešpats kurdamas moterį, jau šešta diena dirbo viršvalandžius.
Pasirodęs Angelas paklausė:
- Kodėl tiek daug laiko praleidi prie jos?
Viešpats atsakydamas tarė:
- Ar matei instrukciją? Ji turi nebijoti drėgmės, bet būti ne plastmasinė; ją turi sudaryti 200 judančių dalių, visos keičiamos; ji turi būti varoma vien juoda kava ir maisto likučiais; jos keliai turi būti tokio dydžio, kad ant jų vienu metu tilptų du vaikai, bet jai atsistojus atrodytų grakštūs; jos bučinys turi išgydyti viską, pradedant įdrėkstu keliu ir baigiant sudaužyta širdimi; ji turi turėti šešias poras rankų.
Angelą pribloškė šiai būtybei keliami reikalavimai.
- Šešios poros rankų! Na, jau ne!, – sušuko Angelas.
Viešpats atsakė:
- O, ne rankose bėda. O trijose porose akių, kurios privalomos kiekvienai motinai!
- Ir visa tai tipiniame modelyje?, – paklausė Angelas, turėdamas omenyje tris poras akių.
Viešpats linktelėjo:
- Taip, viena pora akių, kad motina matytų kiaurai uždarytas duris, kai ji klausia savo vaikų, ką jie veikia, nors ji tai jau ir žino. Kita pora akių pakaušyje, kad matytų tai, ką jai reikia žinoti, nors kiti to net neįtaria. Ir trečia pora – štai čia, priekyje. Jos tam, kad ji pažvelgtų į neklaužadą vaiką ir be žodžių jam pasakytų, kad supranta jį ir myli.
Angelas bandė sustabdyti Viešpatį:
- Bet juk tai per daug darbo vienai dienai, pabaik rytoj.
- Bet aš negaliu, - paprieštaravo Viešpats – Aš jau beveik baigiu šį kūrinį, kuris toks artimas mano širdžiai. Ji jau pati save išsigydo, kai suserga ir gali pamaitinti šeimą iš svaro maltos jautienos bei gali priversti devynmetį palysti po dušu..
Angelas priėjo ir palietė moterį:
- Bet ji tokia švelni, Viešpatie..
- Taip, ji švelni, – sutiko Kūrėjas. – Bet aš ją sukūriau ir tvirtą. Neįsivaizduoji, ką ji gali iškęsti ir kiek nuveikti.
- Ar ji moka mąstyti? – paklausė Angelas.
Viešpats patikino:
- Ji ne tik moka mąstyti, ji gali argumentuoti ir pagrįsti.
Tada Angelas kažką pastebėjo, ištiesė ranką ir palietė moters skruostą.
- Oi, atrodo, kad šis modelis praleidžia vandenį. Sakiau tau, kad bandai per daug visko į ją sukišti.
- Tai ne protėkis, - paprieštaravo Kūrėjas.- Tai ašara!
- Kam ta ašara? – nustebo Angelas.
Dievas paaiškino:
- Per ašaras ji gali išreikšti savo džiaugsmą, sielvartą, skausmą, nusivylimą, vienatvę, širdgėlą ir pasididžiavimą.
Angelas buvo sužavėtas:
- Viešpatie, tu – Genijus! Tu viską apgalvojai, nes moterys tikrai nepaprastos!
************

Moterys savo stiprybe stebina vyrus.
Jos augina vaikus,
Jos pakelia vargus ir negandas, velka sunkią naštą, ir tuo pačiu spinduliuoja laimę, meilę ir džiaugsmą.
Jos šypsosi, kai nori rėkti.
Dainuoja, kai nori verkti.
Jos verkia, kai yra be galo laimingos ir juokiasi, kai nerimauja.
Jos kovoja dėl to, kuo tiki.
Jos drąsiai pasipriešina neteisybei.
Jos nepriima atsakymo „ne“, kai tiki, kad yra geresnis sprendimas.
Jos atsisako naujų batų, bet nuperka juos savo vaikams.
Jos palydi išsigandusį draugą pas daktarą.
Jos myli besąlygiškai.
Jos verkia, kai jų vaikams sekasi ir džiūgauja, kai jų draugai gauna apdovanojimus.
Jų širdys plyšta, kai miršta draugas.
Jos sielvartauja netekusios šeimos nario, vienok, jos net tada būna stiprios, kai mano, kad daugiau nebeturi jėgų.
Jos žino, kad prisilietimas ir bučinys gali išgydyti sudaužytą širdį.
Moterys būna visokių dydžių, spalvų ir formų.
Jos važiuos, skris, eis, bėgs ar siųs el. paštu žinutę, kad parodytų kaip jus myli.
Moters širdis – štai kas priverčia suktis pasaulį!
Moterys ne tik gimdo.
Jos suteikia džiaugsmą ir viltį.
Jos užjaučia ir paguodžia.
Moterys gali daug ką pasakyti ir daug ką duoti.

2010 m. sausio 9 d.

2010 m. sausio 8 d.

Tailandas, Meksika ir su Naujais :)

Sako kad su naujais metais galima sveikinti pusę metų, tai reiškias dar nevėluoju :) Visiems prasmingų, harmoningų, tikrų ir pačių geriausių metų.
Tikiuosi kad per šventes fotelių prie TV nešildėt :) Mes tai tikrai ne (ir šiaip TV įjungiamas tik kartą per savaitę - kai rodo "Vienam gale kablys"). O naujus atšventėm įsimintinai. Planas nukeliauti iki Tailando ir grįžtant aplankyti Meksiką įvykdytas. Keliavom su vaikais, aišku tol, kol jie nenuėjo miegot ir su draugais iš Kauno - Simona, Nerijum ir Smilte ;) Kaunas atstovavo Meksiką, mes Tailandą. Prisiragavom neapsakytai skanaus maisto, prisiskanavom gėrimų :) Mūsų mažiai kaip visuomet tvarkingai nuėjo miegot, o Smiltė pasibuvo kiek ilgiau. Keletas nuotraukyčių: