Žaislų dirbtuvės – lavinamasis spalvų žaidimas

Šią savaitę žaislų dirbtuvėms darėm lavinamąjį žaidimą, lavinantį smulkiąją motoriką ir padedantį mokantis skirti spalvas. Rekomenduočiau 1,5-3,5 m. vaikams.

http://www.ekodiena.lt/lavinamasis-zaidimas-mazyliams/

Dar vienas “buitinis” žaidimas

Argi nenuostabu, keik žaidimų su vaikais galima pažaisti buityje! Tuo pačiu skatinamas ir vaiko savarankiškumas, auga jo pasitikėjimas savimi, na, ir aišku, lavinama smulkioji vaiko motorika. Pavyzdžiui šis “žaidimas” – svogūnų lupimas. Aš viriau svogūnų sriubą ir vaikai buvo nepakeičiami pagalbininkai – nulupo man apie pusę svogūnų, o jų, patikėkit, reikėjo daug :)

 

Visai kaip mama

Prisimenu kažkada seniai (na, maždaug 12-15 m. atgal) mano svajonė buvo turėti tokį darbą, kad visą dieną galėčiau “lakstyti”, sėdėti prie kompiuterio ir kalbėti telefonu :) Tikrai, buvo toks laikas ir, aišku, laikui bėgant mano svajonė išsipildė. O kol buvau visai mažytė, svajonės darbas buvo gydytoja arba mokytoja… Sako kartos keičiasi kaip ir vaikų poreikiai, mūsų mažosios merginos svajonės praleido tą etapą, kai nori būti mokytoja arba gydytoja :) “Alio” pasidaro iš bet ko (namuose dažniausiai iš kaladėlės), prie kompiuterio – vos tik radus galimybę lekia (ir būtinai tuo pačiu metu “kalba telefonu” :)), na, tik pomėgis taip puoštis nežinau iš kur paveldėtas :) 

Na o man kaip tyčia prieš gimtadienį dienos ne pačios smagiausios – prieš keletą dienų supūliavo dantis, o vakar išoperavo protinį. Kvailesnė, tikiuosi, netapsiu, bet gimtadieninio džiaugsmo skausmas neprideda :(

Foto konkursas – vaikučių atranka

Fotografė Nendrė (www.nendre.com) ir  www.medinisarkliukas.lt  ieško vaikų reklaminėms fotosesijoms, kurių amžius nuo 6 mėn iki 4 metukų.

Atrinksime 5 labiausiai mums tinkančius vaikučius (1-ą vaiką 6 mėn. – 1 m., 2-i mergaites ir 2-u berniukus 1-4 metukų).

Prizai:

1.    Daugiausiai LIKE‘ų surinkęs dalyvis gauna 70 Lt vertės dovanų čekį apsipirkti „Medinis arkliukas“ parduotuvėje (čekis negalioja knygoms)

2.    Atrinktieji 5 vaikučiai reklaminėms foto sesijoms gauna nuotraukas iš foto sesijų (10-20 nuotraukų)

Sąlygos:

3.    Savo vaiko nuotrauką ir pora sakinių, apibūdinančių jo būdą ir su kokiais žaislais labiausiai jūsų vaikas mėgsta žaisti, siųskite el.paštu nendre@nendre.com. Per 24 val. nuotraukas sukels į FB (http://www.facebook.com/pages/Fotografe-Nendre/110594222299603). Nepamirškit parašyti ir savo kontaktinių duomenų, vardo pavardės ir telefono, kuriuo su Jumis galima būtų susisiekti.

4.    Nuotraukas galite siųsti ir už jas balsuoti iki birželio 29-os dienos.

5.    Laimėtojas bus skelbiamas birželio 30-ą dieną.

6.    Foto sesijos vyks nuo liepos 1-os dienos iki liepos 10-os dienos VILNIUJE, mūsų parinktose vietose.

7.    Su tėvais bus pasirašomos sutartys dėl leidimo eksponuoti nuotraukas.

P.S. Organizatoriai pasilieka teisę keisti taisykles.

P.P.S. Daugiausia LIKEų surinkęs dalyvis taip pat gali būti atrinktas ir reklaminei foto sesijai.

Dar vienas žaidimas smulkiajai motorikai

Aš vis galvoju tai kiek tų žaislų reikia vaikams? Mes apsiribojam minimaliu žaislų kiekiu, juk daug žaidimų galima pasidaryti patiems, o kartais ir daryti nereikia, kaip, pvz, šis – flomasterių dangtelių uždenginėjimas. Vasarytė išsitraukė senus nepiešiančius flomasterius ir kokias 5 minutes (jai tai siaubingai daug!) ramiausiai sau uždėdavo ir nuimdavo kamštelius. Jei dangteliai spalvoti, tai dar ir puikus spalvų skyrimo žaidimas.

Pasaka apie Joninių naktį

Seniai seniai, kai miškuose knibždėjo laumės ir miškiniai, žmonės naktimis bijodavo eiti į mišką.

Visi žinojo: jei sutiksi laumę – namo nebesugrįši.

Bet vasarą, kai naktys pačios trumpiausios, žmonės sveikina dieną, kad ji nugalėjo naktį.

Tąnakt jie ligi aušros kūrena laužus.

Kartą šventės metu įsilinksminę jaunuoliai susilažino, kad nakčia nueis į mišką.

Pats pirmasis į mišką išėjo Jonas. Ėjo kelią pasišviesdamas žibintu, dairėsi į šalis, bet aplinkui buvo ramu.

Jis jau suko atgalios, tik staiga žibintas užgeso. Joną apgaubė tamsa, žiūri – papartyne žiburėlis švyti.

Prislinko Jonas artyn ir mato – laumė kažko ieško ir verkia, savo deimantines ašarėles po papartyną barsto.

- Ko verki laumuže? – paklausė Jonas.

- Savo gražiąsias šukas pamečiau...

- Tuoj padėsiu, - pasisiūlė Jonas ir ėmė ieškoti.

Po kiek laiko jis linksmai sušuko:

- Radau.

- Ačiū, Jonai, Kaip tau atsidėkoti?

- Padovanok man savo deimantinę ašarėlę.

- Gerai imk, o žmonėms pasakyk, kad tai paparčio žiedas.

Kai paryčiui Jonas sugrįžo prie laužo ir parodė saujoje žėrintį deimantėlį, visi aiktelėjo iš nuostabos

ir norėjo kuo greičiau lėkti į mišką paparčio žiedo ieškoti. Tačiau Jonas sustabdė:

- Papartis tik vieną kartą metuose žydi...

Dabar žmonės tą dieną kai pražysta paparčio žiedas, Joninėmis vadina.

Dar vienas žaidimas

Išpylė Vakaris degtukus. Vietoj “nelaimės” (gi nelaimė, ar ne?) pasiūliau juos sudėti atgal į dėžutę. Va koks geras lavinamasis žaidimas smulkiajai motorikai. Tik, aišku, žaidžiamas su priežiūra – viena, kad neatsikąstų, antra, kad neuždegtų (Vakaris gi auga kepėjas – visą žiemą “kepė” keptuvėj", o visą vasarą “kepa” šašlykinėj, tad degtuką pabandyt uždegt jam būtų viena laimė). Augam, tobulėjam ir iš neigiamų dalykų darom teigiamus.

Joninių žibintas

Ekodienos rubrikai šį kartą darėm Joninių žibintą. Šiek tiek abejojau, bet gavosi tikrai labai gražiai, reiks išbandyti kaip dega!

http://www.ekodiena.lt/uzburiancio-joniniu-zibinto-gaminimas/

Atostogos….

Atostogos, kai:

…pusryčiams valgom žemuoges

…priešpiečiams braškes su pienu

….pietums šaltibarščius

….po pietų – porcija ledų (viena visiems)

….vakarienei kepam mėsą lauke

….o senelis dar iš spintos ištraukia po saldainiuką kiekvienam

….ir kartą per dieną dar valgom vakarykščio medaus su agurkais

(meniu nesikeičia – toks pats kiekvieną dieną)

….kai basi vaikai laksto po žolę

…kai basi braidžioja po balas

….kai nuogi laksto po kiemą

….kai galvą reikia plauti du kartus per dieną (prieš pietų ir nakties miegą), nes smėlis iš jos byra vos palenkus galvą

…kai katinas vaikšto pakampėmis

… kai pučia kasdien burbulus

…kai stalo žaidimus žaidžia ne kambary, o po obelimi

…kai užmiega abu vienoj lovoj su visom murzinom lėlėm ir pliušiniais gyvūnais

…ir taip be galo… skaityti viską nuo pradžių…

    

Žaidimas valgant

Šiandien sugalvojom nebrangų lavinamąjį žaidimą. Kainuos tiek – kiek jums kainuoja nusipirkt braškių, pieno ir cukraus. Tai ir labai skanus bei sotus žaidimas, kas be ko :) Pasidarom šaltos braškių ir mėlynių (yop, jau yra) “sriubos” su pienu ir cukrum, susėdam visi ratu ir valdom iš vieno dubenėlio visi ratu. Kiekvieną kartą klausiam – kas dabar valgys? Vaikai atsako. Po kelių ratų ties kažkuriuo žmogum pakeičiam pusę ir vėl kiekvieną kartą klausiam – kam dabar eilė valgyt? Mūsiškiai dar neįvardija “aš” ir “mano”, todėl kiekvieną kartą valgydami sakom: “valgau aš”, “mano eilė valgyti”, “valgo tėtis”, klausiam vaiko “kas dabar valgo?” kol gaunam atsakymą “aš”. Smagiausia vieta ta, kai vaikai vis nekantraudami sako “aš” arba save įvardija “buolia”, “sesė” nesulaukę savo eilės – skanios tos braškės ir mėlynės su pienu :)

Puodas

Vis neprisiruošiau parašyti kaip mums lengvai ir nesudėtingai pavyko atpratinti vaikus nuo sauskelnių (Vakarį maždaug per mėnesį, Vasarę per pora – neblogai, ar ne?). Ko gero geresnės progos nėra nei dabar – prieš kokį mėnesį istoriją papasakojom “Mamyčių klubui”, svarbiausi momentai buvo nufilmuoti, o laidą parodė šį savaitgalį. Galite pažiūrėti čia:

http://tv.mamyciuklubas.lt/ziurek-laida/mamyciu-klubas-2011-m-birzelio-18-d

Atradimas

Negaliu nepasidalint nauju atradimu – užsienio mamyčių blogais! Nežinau kodėl, bet anksčiau man angliški bloga “nelipo, nors tu ką. Vis praversdavau, bet ir vėl užversdavau, nebuvo noro sugrįžti. Reikėjo gerų metų, kol juos atradau. Atradau ne šiandien, o jau kuris laikas, bet tik prieš keletą dienų įsikėliau į  puslapį tuos, kurie man pasirodė labiausiai artimi (dešiniam šone ieškokit). Kol kas juos dar “jaukinuosi”, bandau “pažinti” tas šeimas. O taip!, lietuvių mamų blogerių šeimas galima sakyti “pažįstu jau visai neblogai, nepaslaptis mano artimiesiems, kad pirmiausiai iš ryto perskaitau ne naujienų puslapius, o visus naujus mamų įrašus :) O jei kada neperskaitau, tai tik vos radus progą tą padarau! Ir man jie be konkurencijos 15minučių, delfiui ar lietuvos rytui :) Dar šiandien pagalvojau, kad nuostabus dalykas blogas yra, net negalėjau prieš pradėdama rašyt įsivaizduot, kiek jo dėka surasiu pažįstamų, bendraminčių ir draugų! O kiek idėjų juose!

Kamuoliukai

 Medinio arkliuko ir Ekodienos rubrikai “Žaislų dirbtuvės” darėm  kamuoliukus. Tai tikrai labai greitai pagaminamas darbelis ir, svarbiausia, suteikiantis vaikui daug džiaugsmo!

Naktiniai pašnekesiai

Naktiniai pašnekesiai įdomėja. Šiąnakt Vakaris atsisėda lovytėj ir sako:

-Mama, mama.

-Vakari, ko nori?

-Legų (=ledų).

:)))))

Blynas

Kažkada seniai… kai valgyt blyno nenorėjo… tiesą sakant ir tokio nenorėjo, nes jis pasirodė labiau panašus į žaislą, nei į maistą :)

Cirke

Prieš kokias tris savaites (jau!!!!) buvom cirke (Baltijos cirkas berods vadinasi). Na, mano įspūdžiai tikrai ne patys geriausi, tikrai neprimena tokio cirko, kokį ne kartą mačiau vaikystėje ir kuris pasąmonėj su nostalgija susijęs, labiau gal asocijuojasi su Irvingo “Cirko sūnum”. Kas skaitė, tas supranta apie ką aš čia. Auditorija susirinkusi irgi tai atspindėjo, be abejo. Negaliu sakyti, kad nebuvo gerų dalykų, aišku, kad buvo, o vaikams gal ir pats tas kaip pirmam kartui. Išskyrus trukmė – mes išvažiavom po 2 val., o dar buvo nesibaigę, tai dviejų metų vaikams galite įsivaizduoti kaip atsėdėti tokį renginuką.  Aišku, pertrauka buvo, ir atrakcionai, ir kukurūzai, saldi vata, žybsintys žaisliukai ir pan., kaip kitaip pragyvensi iš bilietų, juk tik 17 Lt (atrodo, nes mes nemokėjom) kainavo. Vaikų “topiniai” numeriai su gyvūnais, žinoma (mūsiškiai auga dideli gyvūnų mylėtojai), kai pamatė beždžionėlę tai klykė iš laimės per visą salę :)

Cirkas, tiesa jau išvažiavo, mačiau Alytuj dabar įsikūrė.

Grįžtant namo Vasarė labai stengėsi nemiegoti. Taip stengėsi, kad pašaukta pakeldavo akis, bet akių atmerkt nesugebėjo :)

Į darželį

Nuo šiandien vaikai pradeda lankyti darželį. Taip, taip, ne visai planuotai, bet jau taip išėjo. Jau kurį laiką manęs nebetenkino toks gyvenimas – auklė pusę dienos, aš per tas keturias ar penkias valandas nieko nebespėju, po auklės namai kaip po karo, kol susitvarkai… Jau su Tomu buvom pradėję galvoti, ką daryti, kol auklė vieną dieną pasakė, kad jai kitoje šeimoje pasiūlė visą etatą dirbti (dirbo pusdienį pas mus, pusdienį kitoj šeimoj čia šalia visai mūsų). Manyčiau, gal dar tikėjosi, kad aš daugiau pasiūlysiu, bet aš tik lengviau atsikvėpiau ir pagalvojau, kad va dabar bus gera proga greitai nuspręsti ką daryti. Pastaruoju metu mintį dėl privataus darželio buvom palaidoję, nes ir taip skaičiuojant, ir taip už du vaikus būtų labai dideli pinigai mums bent jau šiuo metu, nes kol kas dirbu tik su Mediniu arkliuku, o visi pinigai lig šiol yra investuojami. Pabandėm nuvažiuoti į valstybinius darželius. Aišku, ten vietų nėra, bet galimybė papulti vis tik yra, aišku, ne dabar, o nuo rudens. Kol toliau tęsiam gero valstybinio darželio paieškas, vaikus laikinai vedam į mano draugės “Zebriuko darželį”.

Prieš pora  savaičių aš kartu su vaikais pabuvau po pusdienį, adaptacija jiems kaip ir nereikalinga, nes dviese visuomet, be to jų socialinis išsivystymas ir bendravimas yra labai aukštas. Praeitą savaitę atostogavome Alytuje pas mano tėtį (apie atostogas vis ruošiuosi parašyti, nes buvo tikrai labai geros, skanios (gi braškės ir žemuogės, o kur dar šviežias medus!) ir linksmos atostogos vaikams (aš dirbau iš Alytaus)). Tad šiandien vaikai pirmą kartą iškeliavo į darželį. Ir iš karto be mamos, o su tėčiu (mano mašina likus Alytuj). Kaip tyčia naktį labai prastai miegojo (gal krūminiai kalasi), keltis nenorėjo, bet nuskambėjus raktiniam žodžiui “važiuojam pas zebriukus” iškart šoko iš lovos :)

Va taip ir iškeliavo su savo kuprinytėmis, su lėlyte Vasarė ir rožiniu zuikiu Vakaris (turi tokį numylėtą).

P.S. Kol rašiau šį įrašą paskambino Tomas, sakė nuėjo į darželį, pasiusiojo (abu be sauskelnių jau senokai - čia dar vienas įrašas, kurį esu suplanavusi parašyt, bet laiko tam neatrandu, gal dabar bus laisviau :)), davė Tomui po bučiuką ir jis išėjo. Jokių ašarų ar zirzenimų.

Burbulai

Internete radau štai tokį didelių burbulų receptą:

Užvirinti 4 litrus vandens (jei nusimato labai vėjuota diena, tada 3,5 l). Tada supilti litrą indų ploviklio. Įdėti 5 šaukštus su kaupu cukraus, viską ramiai maišyti, kad pernelyg neputotų. Įmaišyti du šaukštus kepimo miltelių ir 100 g glicerino (jei pirksit vaistinėse – 25 ml apie 7 litus). Leisti atvėsti ir galima leist burbulus.

Gal kas bandėt? Gal kas turit kokį nors kitą burbulų receptą?

Šakar makar

Ar žinai, kas buvo vakar?

Vakar buvo šakar makar.

Šakar makar – tai toks laikas,

Kai nurimt negali vaikas.

Eina, bėga, kūliais virsta,

Įsipjauna kartais pirštą.

Imas darbo ir nebaigia,

Lenda ten, kur jam nereikia.

(J.Strielkūnas)

Šį eilėraštuką radau ieškodama medžiagos mokslams ir pagalvojau, kad pas mus “šakar makar” vyksta kasdien!

Parodėlė

Visų darbelių panašu, kad neaprašysiu, va čia mūsų “parodinė siena” – visus darė su dideliu entuziazmu, tiek saulytes, tiek balionus (dabar kasdien juos matome skrendant)), tiek viščiukus, kirmėliuką, tiek darbelius su formomis (jau skiria formas ir spalvas).

Darbelis saulytė

Kol lauke tokie karšti orai, aš su vaikais laiką leidžiu “kaime”, t.y. Alytuj pas senelį. Dar prieš išvažiuojant su vaikais darėm darbelį saulytė. Pastebėjau, kad darbelius jiems dabar patinka daryti ypatingai, labiau, nei tiesiog piešti. O džiaugsmo po to būna iki pat dangaus, nes dažniausiai darom tuos daiktus, ką jie gerai žino.

Prireikė: popieriaus (geriau naudokit kietesnį, nes minkšto spinduliukus teko priklijuot su lipukais prie sienos, kad nelinktų), dažų, teptuko, žirklių, klijų.

Aš apibrėžiau apskritimą (pasidėjus dubenėlį, kad gražesnis būtų), sukarpiau juosteles (vis neprisiruošiu vaikams žirklių nupirkti, manau, kad jau galėtų bandyti karpyt), vaikai nudažė, padžiovinom dažus, tuomet klijavom spinduliukus (vaikai tepė klijus, aš klijavau).

“Žaislų dirbtuvės”

Šiandien startavo www.ekodiena.lt ir www.medinisarkliukas.lt bendras projektas “Žaislų dirbtuvės”. Skatinsime tėvus ne pirkti kuo daugiau žaislų, o stengtis kuo daugiau laiko praleisti su vaikais ir tuo pačiu pasigaminti žaislus patiems. Kilni idėja ir tuo pačiu įpareigojanti – turėsim žaisliukus gaminti kiekvieną savaitę, kas ir bus man rodos sunkiausia ;)

Pirmasis žaisliukas čia:

http://www.ekodiena.lt/zaislu-dirbtuves-jura-butelyje/

Tėvo diena

Šilta saulė mus išgynė pusryčiauti į terasą… Ko gero nėra geresnio laiko, nei pusryčiai ir vakarienė terasoje (pietauti ten per karšta), skubam šį “gėrį” išnaudoti, kol orai nesubjuro(nors Tomą tai reikėjo ilgokai įtikinėti, kad ten valgyti yra “gėris”, bet, man rodos, jis jau tuo irgi patikėjo :))

O po pietų atidarėme maudynių sezoną! Nors Vakaris tai galėtų maudytis bet kokiu oru, man atrodo, tik pamato vandenį, ir bėga tekinas. Prie ežero išlėkėm nelabai planuotai, tai tėtis šį kartą liko be savo darbelio,bet gavo savaitę poilsio nuo mūsų, nes mes pasilikom pas senelį “kaime”, t.y. Alytuj :P

Medinių žaislų gamyba

Ilgai “gimdytas” mano ir Tomo filmukas apie tai, kaip gimsta medinis lietuviškas žaislas… Man labai patinka gamyklose lankytis, po tas dulkes pavaikščiot ir paklausyt žmonių kalbų, kurie šiais žaislais labai tiki, visai, kaip ir aš :)

Į žygį!

Užvakar mūsų kilimas nukrito anapus tvoros, tai Tomas su vaikais išsiruošė “į žygį” – parsinešti kilimo. Misija – parsigabenti kilimą, bet nuveikė žymiai daugiau: pūtė pienių pūkus, dūdavo per pienės kotelį. Neišsigąskit, ant vaikų veido piešė auklė, kol jie sugalvojo “piešinį” pabaigti patys, tad iš drugelio ir pirato gavosi margalynė :)