2012 m. spalio 30 d.

Reikalai

Jaučiuosi kaip vėl iš naujo pradėjus rašyti blogą Šypsena matyt panašiai ir yra, nes tokių tarpų ir ilgų pertraukų niekuomet nebuvo… Na, bet gyvenimas yra gyvenimas, vienus įvykius keičia kiti, ramesnį tempą – greitesnis, o čia žiūrėk jau ir žiema atėjo Šypsena Esu susitaikius, kad visko ką sugalvoju padaryti tiesiog neįmanoma, bet stengtis verta.

Nuo vasaros pradžios vaikai lanko valstybinį darželį. Nesakau kad ten viskas WOW NEREALIAI, tačiau per paskutinius metus tiek su studijomis, tiek su darbu mačiau kaip ten sako N+K darželių ir galiu pasakyti, kad tai tikrai aukštesnio lygio nei vidurkis. Mums tiesiog pasisekė. Bet nepasisekė, nes normaliai darželio lankyti tiesiog mums nepavyksta – ligos (per visus du rudens mėnesius berods kad ėjo dvi savaites)… Tiesiog vieną dieną amžinai tekanti sloga ir kosuliai atsibodo tiesiogine to žodžio prasme ir ėmėmė ieškoti… ligų ŠypsenaKažkoks įtarimas viduj kirbėjo seniai, bet vis tikėjausi kad “sliga ne liga” ir tiesiog modavom ranka. Sloga, aišku jos šalutinis poveikis kosulys ir t.t. Kol vieną savaitgalį nepalikom vaikų pas senelius (beje penktadienį prieš paliekant buvom pas gydytoją – viskas buvo OK su sveikata, tik slogelė menkutė), o sekmadienį parsivežėm visiškai susirgusius… Taip stipriai kosėjo, kad aš praktiškai naktį nemiegojau. Antrą naktį tas pats… Nuvažiavom pas gydytoją, paklauso – stipriai pablogėjo, antibiotikai. Neleidau Tomui pirkti jų, kirbėjo, kad čia kažkas ne taip. Kiekvieną kartą iš senelių pasiimdavom “susirgusius”, net pikta būdavo… Tą kartą supratau, kad čia kažkas rimčiau nei “sloga ne liga ir ponas šalutinis poveikis kosulys”. Kitą dieną atsidūrėm “Pušyno kelyje”, kur apžiūrėjusi gydytoja permainius veidą: “KUR JŪSŲ GYDYTOJA BUVO – ASTMA”. Iš karto padarė alerginį tyrimą – voulia, alergiją sukelia KATĖ. Katė, kurios mes neturi, o kurią augina… seneliai… Na ir prasidėjo – masažai, inhaliatoriai, druskų kambariai, inhaliacijos… Vežiojimas du kartus per dieną dvi savaites… Lygiagrečiai vaikščiojom pas gydytoją polikninikoj… Ryškus pagerėjimas, išleidžiam vaikus į darželį – infekcija. Pasikviečiam senelius padėti, nes reikia mums išvažiuoti – vėl astmos priepoliai… Istorija – nuo pradžių. Dabar važinėjam į polikniniką į masažus, bioptron lempos terapiją ir krūtinės šildymus… Kitą savaitę turim gauti sanatoriją trims savaitėms, kraustysimės ten… O mums kaip tyčia parduotuvės atidarymo reikalai… Gerai, kad mano mama atvažiavus, dar 2,5 savaitės pabus ir padės mums, padeda mano tėtis kai reikia… Vienu žodžiu be senelių pražūtumėm. Kažkaip taip sutapo, kad visos šios mėsmalės pradžioj Tomas ėmė ir išėjo iš darbo, lyg žinodamas. O aš tuo tarpu kartu su dar keliom mamom prie viso to įkūriau neišnešiotų naujagimių asociaciją, ten irgi reikalų yra… Be Tomo neįsivaizduoju kaip dabar būtumėm gyvenę… Aišku, finansai ir visa kita, bet kadangi tikim labai tuo ką darom, manau, kad išsisuksim be skaudžių finansinių pasekmių… Bėda ta, kad apleidau vaikus – dėmesio skiriam, bet darbeliai, lipdymai, klijavimai lieka truputį nuošalyje, reikia susiimti, taip sakant dabar tikra homeschool atmosfera namuose turėtų būti Šypsena 

Beje, ir toliau ko gero būtumėm gyvenę kaip gyvenome, patirtis rodo, kad joks gydytojas nepaskirs specialistų apžiūros jei to nereikalausi. Jau nekalbu apie sanatorinį gydymą – jei nesakysi, kad man priklauso ir noriu savo teise pasinaudoti, niekas nepadės ant lėkštutės ir nepasiūlys. Atkaklumo reikia, 100%. Beje, astmatikams piklauso kartas per metus sanatorinio gydymo, priklauso sanatorija po plaučių uždegimo, sergant dermatitu – taip pat kartą per metus…

Va tai tokia istorija apie gyvenimą Džiaugsmo gatvėj.

IMG_0444

Bet, anksti nustatytos bėdos turi didesnį potencialą būti eliminuotos, tad tikėkime gražiu rytojumi Šypsena

527323_509470685730948_2053751310_n

2012 m. spalio 28 d.

Miestas vaikų kambaryje

Mintis “statyti” miestą vaikams klibėjo seniai. Bet man taip būna – ilgai galvoju galvoju, tada imu ir padarau. Užtrukau gerą pusdienį. Pagrindinis sudėtingumas buvo tas, kad neturėjau nei galvoj, nei brėžinio kaip kas turi atrodyti tiksliai, bet galiu pasakyti – pavyko. Miestas kurtas su galimybe jį padidinti.

IMG_0201

 

IMG_0218

Aprašymas ir daugiau nuotraukų – čia: http://www.ekodiena.lt/pasidaryk-pats-zaidimu-miestas-vaiku-kambaryje/

2012 m. spalio 25 d.

Už ką balsuotų mano vaikai?

Šiuo klausimu abiejų vaikų nuomonė yra stipriai išreikšta. Kai pirmą kartą pamačiau (berods Šiauliuose) einančius gandrus, ėmė juokas. Kai antrą kartą (važiavom mašinoj kartu su vaikais, kaip tik stovėjom sankryžoj), supratau, kad jei balsuotų mažamečiai, tai vienareikšmiškai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būtų rimtas konkurentas. Bandė visaip Tomą įkalbėti išlipti “sparną paspaust”. Įtariu, kad agitatoriai prieš rinkimus geri būtų, jaučiu ir kokį saldainį kad tik balsuotų už juos atiduotų Šypsenaalytus

Kas dar nebuvot su jais susipažinę, tai dabar žinote atsakymą (taip dažnai užduodamą trimečių) KODĖL.

Bet jie nepapuolė į antrą turą. Deja. Deja ne todėl, kad man jie labai patiktų, deja, aš nežinojau, kad tokioj politiškai neišprususių žmonių valstybėj gyvenu… Tikrai labai buvau nustebusi ir dėl to, kad mano aplinkoj balsuojančių už paksą ar uspaskichą niekuomet nebuvo. Gal dėl to, kad maždaug nuo 16 metų buvau labai politiška ir aktyvi šiuo klausimu (aktyvi politinė veikla, dalyvavau jaunimo judėjimuose ir pan. Net galvojau studijuoti politologiją, ir kas žino kaip šiandien būtų buvę Šypsena). Maždaug ties “20 keliais” nusivyliau pamačiusi politinius žaidimus iš arčiau (beje, vieno iš koalicijos būsimos vadų)... Ryšiai mano seniai nutrūkę, skolų neturiu niekam jokių. Bet ne vienas mano to meto bendražygis ir seime, ir mero kėdėj, ir premjero pasėdėjo, aj, ir dar kalėjime. Tai vat. Man nesuvokiama kas vyksta Lietuvoj, šalelėj mylimoj. Kad balsuojama visai be vertybių, o Lietuva su tokia valdžia grįš į gūdžius laikus pasaulio žemėlapyje. Jau dabar aišku, kad tokiom įmonėm kaip mūsų laukia nelengvi laikai su mokesčių pasikeitimais (ir kas dar naiviai tikisi atlgynimo 1500 +?, nebent tik naivuoliai). Kita vertus emigruoti mums gal nebūtų sudėtinga, mūsų verslas dėkingas tuo, kad jį galėtumėm plėtoti tikrai ne vienoje valstybėje. O jei ten dar ir šilta, tai lėkčiau neatsisukus Šypsena Apie tai rimčiau teks pasvarstyti po būsimų rinkimų.

Mano pasiūlymas pieš atiduodant balsą pagalvoti apie to, už ką balsuoji: prioritetą technologijoms, švietimui ir šeimai (labiausiai išsivysčiusių valstybių prioritetinės šakos, deja, nei vieni iš trijų pirmaujančių šiuo metu taip nemano), pagalvoti apie būsimo šalies vadovo šeimą (ar normalu girtis kad turiu meilužių kaip šieno, du vaikus su ta, du su ta ir dar šeštą su ana? o vakarai erotinio masažo salone… suprantu, tai taip žmoniška, bet tai taip ne vertybiška man). Aj, apie rusiją, alkoholį, atlyginimus vokeliuose nekalbėsiu. Jau juokiasi iš mūsų pasaulis. O mes kaip pasiklosim, taip ir išsimiegosim.  Protingas pasirinks teisingai, o kvailo nepamokysi, nors gal...

Man labai patikusi jaunimo iniciatyva: http://www.paprotink.com/, gal pasidaryk sveiko proto testą ir tu?  

2012 m. spalio 14 d.

Aukštakulniai

Vasarė su aukštakulniais vaikšto ko gero geriau negu aš… Ir toliau auga su aiškiais prioritetais:

2012-10-08_11-39-52_980

2012 m. spalio 8 d.

Vaikas

gal reikia pasikabinti ant šaldytuvo:

Kritikuojamas vaikas - išmoksta smerkti.
Baramas vaikas - išmoksta pykti.
Pašiepiamas vaikas - išmoksta šaipytis.
Gėdinamas vaikas - išmoksta kaltinti.
Toleruojamas vaikas - išmoksta kantrybės.
Drąsinamas vaikas - išmoksta pasitikėti savimi.
Giriamas vaikas - išmoksta vertinti.
Dorai auklėjamas vaikas - išmoksta elgtis teisingai.
Saugiai augdamas vaikas - išmoksta tikėti.
Skatinamas vaikas - išmoksta mylėti save.
Draugyste apgobtas vaikas - išmoksta rasti pasaulyje meilę...

2012 m. spalio 4 d.

Neišnešiotų naujagimių asociacija “Neišnešiotukas”

Ehm, nuo ko čia pradėti, gal nuo “leisgyvio” blogo… Kitaip šiuo metu neišeina… Labai daug mūsų gyvenime pokyčių. Kaip čia kurį vakarą Tomas pasakė: “blogas liūdi…”, taip aš jam ir atsakiau: “šeima liūdi…”, “namai liūdi…”, “draugai liūdi…”, bet Tomo įžvalga buvo labai teisinga: “užtat medinis arkliukas džiaugiasi”. Tokio realijom šiuo metu gyvename – vienintelis “sveikas” kambarys šiuo metu pas mus namuose yra vaikų. Visur kitus – sandėlys. Turėjom su Tomu sofą vaikų kambary, bet ją pardaviau, nes man verkiant reikėjo pokyčių namuose. Tiesiog atėjo laikas kažką keisti, tai pirmiausiai pakeitėm vaikų kambarį. Vyru nesiskundžiu, darbo nekeičiu, tai va nuo namų… Tuo pačiu maniau, kad čia bus paskata greičiau atidaryti parduotuvę, bet manau, kad aš klydau Šypsena Viskas vyksta vėžlio “greičiu” šiuo klausimu, bet po truputį vyksta. Kol kas negaliu apie tai kalbėti, bet jau kai išgirsit tai visi Šypsena 

Į blogą užsuku daugiau su “reikalų įrašais”, ne kitaip yra ir šį kartą. Tiesiog prie viso tempo kas šiuo metu vyksta (man sesija universitete, darbų nebaigtų maždaug milijonas, nebaigtas kursinis darbas, dar sužinojau, kad valstybiniai egzaminai JAU TUOJ (! nors turėjo būti po metų), negana to, vaikų sveikata streikuoja (čia reikės gal net ne vieno įrašo šiuo klausimu)), dar su kelio mamom steigiam NEIŠNEŠOITŲ NAUJAGIMIŲ ASOCIACIJĄ "NEIŠNEŠIOTUKAS. Tiesiog ilgai brandinta mintis galų gale virto “kūnu”. Asociacija labai tikimės bus ne tik “ant popieriaus”, bet aktyvi – jau planuojame mamoms palaikymo grupes ligoninėse, renginį neišnešiotukų dienai ir daug kitų gražių darbų. Ir tuo pačiu kviečiame visus neišnešiotukų tėvelius prisijungti prie mūsų FB’e:

http://www.facebook.com/pages/Nei%C5%A1ne%C5%A1iot%C5%B3-naujagimi%C5%B3-asociacija-Nei%C5%A1ne%C5%A1iotukas/127708763965297?fref=ts

aplankyti puslapį ir prisidėti prie jo kūrimo: www.neisnesiotukas.lt

taip pat kviečiame tapti organizacijos  nariais ar savanoriais, info neisnesiotas@gmail.com