Labanaktis….

Pasikartosiu (jau buvo medinisarkliukas.lt FB sienoj), bet man… labai labai gražu  

Nuotraukos iš theberry.com

Kremas

Šita mergina laaabai mėgsta gražintis – nesvarbu ar nagus lakuotis (leidžiam tik kai nuvažiuojam į svečius pas jos krikšto mamą), ar persirenginėti tris kartus per dieną, ar šukuoseną darytis, ar kremu teptis. Visai ne į mane

Vaikų darbeliai

Šio mėnesio keletas darbelių, kuriuos darė su aukle:

saulytė ir mėnulis:

aštuonkojai:

sniego seniai:

voriukai (galima prisegti):

Kinų naujieji metai

Šiemet paminėjom Kinų naujuosius metus. Na, šventimu to nepavadinsi, bet pačių pagamintas kinų maistas (oh, čia mums buvo iššūkis), skani ir soti vakarienė, keletas burtų – taip ir paminėjome visi keturi namuose ugninio drakono metus. Žinoma, ant stalo  degė žvakės, padėjome mandarinų ir apelsinų, kalnas traškios kalakuto krūtinėlės ir baklažano su saldžiarūgščiu padažu, salotų bei ryžiai su kiaušiniu. Skanumėlis, bet kiek vargom!

Beje, vaikams padėjom šakutes, o sau – pagaliukus, bet iškart buvo išprašyta valgyti su pagaliukais. Pirmas kartas nebuvo jau visai prisvilęs, vis tik vaikai už mus šimtus kartų imlesni (kas kad pagaliukai naudojami “aukštyn kojomis”, o maistas į juos įdedamas pirščiukais ).

Bandymai bandymais, bet šakute, bent jau kol kas – kur kas patogiau (ir elegantiškiau, kas be ko, bent jau kol kas):

Tiesa, skani vakarienė turėjo savo kainą – po gamybos itin netvarkinga virtuvė ir visur pritaškyta aliejaus. Taip jau ko gero būna nepatyrusiems kinų maisto gamintojams:

Mūsų Kalėdos

Praėjo lygiai mėnuo nuo gražiausių metų švenčių, bet štai, tik dabar, kai už pusantros valandos laukia egzaminas, o po jos penkios paskaitos, o vakare – kiniška vakarienė namuose (šiandien Kinų naujieji metai!), ėmiausi aprašyti ką nuveikėme.

Kūčias tradiciškai šventėme namuose. Na, mums yra patogiau, kai visi artimiausi suvažiuoja į vieną vietą, o ne mums, kaip čigonams, tenka keliauti nuo vienų durų prie kitų…

Tradicinė kūčių vakarienė (šįkart ruošiau beveik viską aš), o po jos sulaukėme ir Kalėdų senelio. Galiu patvirtinti, kad teorija, kad 2-3 m. paranojiškai bijo Kalėdų senelio, mums nepasitvirtino. Visiems skeptikams šiuo klausimu galiu pasakyti – vaiką reikia tam ruošti. Kasdien, visą mėnesį apie tai kalbėtis, rodyti nuotraukas, deklamuoti eilėraščius, sekti pasakas ir viskas bus gerai, o įspūdžiai vaikui neišdildomi ilgam… Vakaris jau per pora minučių nuo Kalėdų senelio atėjimo užsiropštė ant kelių, prašė, kad leistų paliesti barzdą ir pan. Vasarė nebuvo tokia drąsi ir geriausiai jautėsi man ant kelių. Bet galiausiai abu net eilėraštį “Eglutė skarota” padeklamavo  

Vaikiškas spektaklis: “Princesė ir kiauliaganys”

Žiūrėjom šį spektaklį sausio pradžioje, “Lėlės” teatre (tai šio sezono mūsų dažniausiai lankomas teatras). Kad labai mums visiems patiko – negaliu pasakyti, kita vertus mes padarėm klaidą atsivesdami vaikus į spektaklį, apie kurį jie nieko nežino – nei personažų, nei skaitė pieš tai knygos, nei matė spektaklio ištraukų internete, nei klausė dainelių. Entuziastingiausias žiūrėtojas iš mūsų keturių buvo Vakaris. Vasarė turėjo didelių lūkesčių, nes spektaklis apie PRINCESES (kaip bebūtų, Vasarę valdo princesės ir rožiniai dalykėliai ), tačiau nusivylė, kad princesė buvo ne su rožine suknele, tad jai labiau patiko dvaro dama, kuri vilkėjo būtent rožinės spalvos suknelę… Apart suknelių Vasarės spektaklis nelabai užkabino, todėl maždaug du trečdalius laiko ji sėdosi, stojosi, ėjo nuo Tomo kelių ant mano kelių ir t.t. Būtų nepamaišius užkandėlė, bet, kaip tyčia, tąkart nieko nebuvom įsidėję.

Kas gerai spektaklyje? Dainelės, vienareikšmiškai. Apskritai visuose spektakliuose būtent jos daro vaidinimus šiltus, jaukius ir įsimintinus (žinoma, kai nedainuoja pagal fonogramą). Kostiumai ir dekoracijos.

Nesakau, kad spektaklis buvo blogas, tiesiog mes jam nebuvom pasiruošę, o ir vaikai gal truputį per maži (kita vertus pernai VMT žiūrėjom spektaklį apie krabą, kur panaši tema gvildenama, pasiruošę jam taip pat nebuvom, bet visi smagiai pažiūrėjom). Kita vertus labai dvejojau ar pirkti bilietus į šį spektaklį, bet patikėjau kasininkės žodžiais, kad vedasi ir mažiukus ir visiem labai patinka Kad vedasi mažiukus tai sutinku, bet šį spektaklį kaip niekad daug girdėjosi kėdžių daužymo ir šnabždėjimosi.

Nuotrauka iš ČIA.

 

Spektaklis vaikams: “Grybų karas”

Šį spektaklį “Lėlės” teatre taip pat žiūrėjom gruodžio mėnesį. Spektaklis pastatytas pagal Justino Marcinkevičiaus eilėraštį “Grybų karas”, daugiau informacijos apie jį čia http://www.teatraslele.lt/lt/spektakliai/vaikams/grybu_karas.

Vakaris jau laukė ko nors nemalonaus, iškart atsisėdo nugara į sceną ir stipriai mane apkabino. Bet lėlės teatre dirba gudresni matyt žmonės, suprantantys, kad vaiko dėmesį pradžioje reikia patraukti neišjungta šviesa ir dainele. Jau po pirmosios Vakaris pasakė “Šitas man patinka!”, su tuo ir baigėsi ano spektaklio emocinis “palikimas”. Vasarytė šiemet yra didžiausia spektaklių fanatikė, tad abu po jo draugiškai linksėjo “Norim dar žiūrėt. Dabar!”.

Tikrai, spektaklis ir man patiko, daug muzikos, aktoriai reaguoja į žiūrovus, įtraukia juos į vaidinimą. Tokio lygio spektakliuose nebūna palikusių salę (nors nepatenkintų ko gero visuomet būna…). Po šito spektaklio tapom praktiškai “Lėlės” teatro fanai, nors nepasakysiu, kad vėliau žiūrėti spektakliai buvo geresni už šį, pirmąjį. Vaikai šį spektaklį labai paprastai ir lengvai integravo į savo žaidimų dienotvarkę, va, ir vakar nusileidau po darbų į apačią, jie sėdi ant laiptų šalia vienas kito ir sako: “Mama, netugdyk, mes spetaklį gybų kalą žiūim.”

Rekomenduočiau ir su mažesniais vaikučiais, maždaug nuo 2 metukų, bet prieš tai siūlau kartu su vaiku paskaityti knygelę – vaikams visuomet įdomiau, kai jie istoriją jau žino.

Nuotraukos – teatro “Lėlė”.

Žaislai berniukams ir žaislai mergaitėms–ar tikrai?

Atrodo, kad XXI amžiuj, kai visi tik ir šneka apie lyčių lygybę ir tikrai daugelyje sričių visi pasistūmėjo pirmyn, yra viena vieta, kur, rodos, iš vietos nė per sprindį. Tai žaislai. Taip, taip, kažkodėl vis dar berniukams perkam mašinas, konstruktorius, o mergaitėms ką nors rožinio. Nelabai svarbu ką, bet vis tiek dažniausiai tai bus rožiniais drabužėliais aprengta lėlytė, rožinis vežimėlis, rožiniai žaisliniai namų apyvokos prietaisai ir daiktai, taip, taip, kartais perkamos net ir mašinytės, bet jos dažniausiai būna rožinės… Ir čia žaislų gamintojai, ypač didieji mane stebina. Dauguma (nors ir ne visi). Na, pavyzdžiui, toks grandas kaip LEGO. Šiomis dienomis (!) susigrizbo, kad jų kaldėlėmis žaidžia ir mergaitės, todėl sukūrė naują LEGO žaislą LEGO Friends (= draugai. Negaliu patikėti tuo). Dominuoja, žinoma, rožinė, purpurinė ir kitos pastelinės spalvos. Čia turėčiau patikslinti, stereotipiškai mąstoma, kad konstruktoriai ir kaladėlės yra “berniukiškas” žaislas. Bet ar tai tiesa? Ar mergaitės negali jais žaisti? O ar berniukai negali žaisti “moteriškais” žaislais, tarkim, kepti ir virti valgį virtuvėlėje? O mašinos – kam skirtos? Berniukams? O jūs ar jūsų žmona vairuojate? Taip? Tai kodėl jūsų duktė dar neturi nė vienos mašinytės? Žinau, kad šiai temai reikia laiko, kad situacija pasikeistų, bet…

Labai sutinku su šia citata:

"Some girls like superheroes, some girls like princesses, some boys like superheroes, some boys like princesses. So why do all the girls have to buy pink stuff and all the boys have to buy different color stuff?"

Ir su visu šiuo straipsniu, būtinai paskaitykite!

http://www.huffingtonpost.com/2012/01/15/lego-friends-girls-gender-toy-marketing_n_1206293.html

Žinot, žaislais dabar gyvenu, su tuo dažnai susiduriu ir manęs nepaliauja stebinti ši tema ir tiesą pasakius jaudinti. Gal prisimenate kaip atrodo žaislų parduotuvės? Aš prieš Kalėdas vienam dideliam prekybos centre net sustingau, bet gerai pagalvojus būtent taip arba labai panašiai atrodo dauguma žaislų parduotuvių:

Tiesa, mes irgi savo verslo pradžioje padarėme tą pačią klaidą, suskirstę žaislus į “berniukiškus” ir “mergaitiškus”, bet labai labai greitai susivokėm, kad tokiame skirstyme tiesos nėra… Taip rūšiuodami žaislus galime nepastebėti tikrųjų vaiko pomėgių ir vaike taip ir neliks atskleisti jo sugebėjimai.

Straipsnis iš: http://www.medinisarkliukas.lt/straipsniai-apie-medinius-zaislus/zaislai-berniukams-ir-zaislai-mergaitemsar-tikrai

O čia rasite mano pokalbį su žurnaliste ta pačia tema:

http://www.mamyciuklubas.lt/%C5%BEaislai/l%C4%97l%C4%97--berniukui-masina-mergaitei/

Neišnešioti naujagimiai

Žiūrėčiau ir žiūrėčiau, kaip maži stebuklėliai, gimę bejėgiai ir turėję begalę sveikatos problemų stiebiasi ir auga. Čia rasite įkvepiančią nuotraukų galerija – tik gimęs neišnešiotukai (14vaikučių)  ir kaip jie atrodo po kelerių metų: http://www.babycentre.co.uk/photo_galleries/prembaby/

Spektakliai vaikams: “Ėduoniukas ir bakteriukas”

Šį sezoną mūsų spektaklių repertuaras itin intensyvus. Visą rudenį ir gruodį labai daug dirbę ir mažai laiko skyrę vaikams dabar jo skiriam daugiau… O kadangi buvom nusprendę, kad vietoj būrelių šiemet lankysimės intensyviai teatre ir muziejuose, tai taip ir darom.

Sezoną atidarėm gruodžio pradžioj apsilankę “Avilio” teatre. Tąkart taip išpuolė, kad netikėtai turėjom laisvadienį (beveik visą gruodį dirbom be jų), o kadangi bilietų niekur nebuvom nusipirkę, tai ėjom ten, kur buvo vietų. O vietų buvo tik tame teatre, žiūrėjom spektaklį “Ėduoniukas ir bakteriukas”. 

Net nežinau nuo ko pradėti   Na, tiesą pasakysiu – meninė vertė jo maža. Tikrai. Dainavo pagal fonogramą (pirmas spektaklis kuriame teko su šiuo faktu susidurti), o tai daug ką pasako, ar ne? Ir visa kita… Tiesa, spektaklio metu išlindo daug detalių, apie kurias kuriant spektaklį vaikams reiktų apgalvoti – tarkim, netikėti garsūs trinktelėjimai ten kur jų nesitiki ne vieną vaiką išviliojo iš salės, nes jie tiesiog pradėjo… bijoti. Bijojo ir mūsų Vakaris. Sėdėjo visą spektaklį nugarą atsukęs, užsidengęs galvą ir laikėsi tik dėl to, kad sesei patiko (o jai patiko spektaklis net labai). Bet kaip spektaklio gale supratom, bijojo jis ne trankymų, o tai, kas te vyko – visų kirmėlyčių atsiradusių dantukuose, grybų ir dar velniai žino ko. Kurį laiką prieš šį spektaklį turėjom problemyčių dėl dantukų valymosi, ko gero jį tas labiausiai ir paveikė, kad taip gali atsitikti ir jam, jei nesivalys! Pamatytumėte, kaip jis džiaugėsi, kai Šepetukas išvalė visus dantukus, o gydytojas juos sutvarkė – pats pirmas lėkė pas šepetuką spausti rankos Galima sakyti, kad iš edukacinės pusės savo tikslą spektaklis pasiekė, nes po spektaklio daug (DAUG) kartų lengviau su juo susitarti ir žymiai mažiau prieštarauja dantų valymuisi. Na, kai reikia, mes prisimenam šį spektaklį taip sakant panaudojam geram tikslui. Gaila, kad tokių spektaklių nėra sukurta aukštesnio lygio teatruose, nes šio šiaip ar taip rekomenduoti negaliu. Ne tik dėl meninės vertės, bet ir dėl vietos, aplinkos. Spektaklis vyksta naktinio klubo patalpose. Įsivaizduokite, jaunimas gerai naktį paošia, o ryte jau renkasi vaikučiai. Jei neklystu, tai jautėsi ir rūkalų kvapas… Patalpos, tiesa, nešildomos, tik prieš spektaklį pakaitinamos kilnojamu šildytuvu. Na, esmę supratote

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuotraukos: teatro “Avilys”

Mama, netrukdyk!

Susipyko brolis su sese, Vakaris taikosi įkąsti Vasarei, aš pamatau, bandau ranka sulaikyti. Vakaris man išrėžė:

-Mama, netlukdyk, aš noliu kąsti sesei.

Fotosesija

Mažylio žurnalo straipsnio fotosesijai ruošėmės atsakingai – apšilimas pavyko puikiai, tačiau atvykus fotografui reikėjo labai labai labai parodyt viską ką moka 

Čia keletas mano darytų nuotraukyčių (labai tikiuosi, kad pavyks gauti ir fotografo darytų):

Piratai

Kartu su tetulyte Vika didelę dėžę pavertė laivu, vietoj šluotos – vėliavos kotas, o vėliava – iš pakavimo medžiagos… Žaidimų buvo gerai valandai, investicija – 0 Lt, idėja – Viktorijos