2010 m. gruodžio 30 d.

Ir dar biškutis Kalėdų…

Jaukiai ir šiltai, nekišant nosies iš namų jas taip ir praleidom. Durys neužsidarė, po jų visi sergam, o Tomas YPAČ. Gaila, kad per savo atostogas taip, planavau visokių įdomybių kartu paveikt, o dabar slaugytoja/aukle/namų šeimininke reik dirbt :)

IMG_4507 IMG_4542 IMG_4547  IMG_4554

Beje, Vakaris pradėjo maivytis YPATINGAI, ypač kai fotografuoju :) Ir dar dūsauja kai paprašau papozuot :))) Na ir būgnų (t.y. saldainių dėžučių) koncertas:

IMG_4611 IMG_4619

Kalėdų senelis Nr3

Apie Kalėdų senelį nr 2 galėtų nebent Tomas papasakot - “Debesėlių” Kalėdų šventė įamžinta jo mobiliuoju telefonu :) Na, o trečias, paskutinis “tikras” Kalėdų senelis atėjo Kūčių vakarą, po vakarienės, kai jau ruošėmės eiti miegoti…Šiemet Kalėdų senelis buvo “kūdas”, šio vaikai visai neišsigando, matyt iškart atpažino tikrą senelį labiausiai iš balso, o ir iš bendravimo – senelis neturėjo pakankamai laiko pasirepetuot, tai “skaldė” senelio Kęsto bajerius :) Na, bet vaikai maži, suprato tai suprato – iki kitų metų pamirš, kitąmet teks pasukti galvą, ką daryt, nes noriu, kad vaikai matytų “gyvą” Kalėdų senelį, man pačiai patys gražiausi prisiminimai iš vaikystės būtent apie tai…

IMG_4558 Čia kaip mes laukėm prie lango :) Senelis atėjo be maišo, o į namus įėjo su maišu – argi ne stebuklas? :D :D :DIMG_4561 IMG_4572 Vaikai jau žinojo, ko tikėtis, tad dovanų ištiestom rankom ėjo pasiimti :) Aišku, daugiausiai džiugesio buvo kai ištraukdavo dovanėlę Vasarei ar Vakariui, bet jie džiaugėsi ir dovanomis kitiems – padėjo atiduoti, padėjo išvynioti. Nu tokie geri nykštukai paglbininkai :)

IMG_4579

IMG_4594

Aišku, kalnas dovanų, aišku, daugiausiai vaikams… Šiemet gavo po medinį žaisliuką ateinančių metų simbolį kiškutį, lavinamąjį žaislą su burbulais, knygučių, megztinių, patalynės komplektą (džiaugsmingai sutikta dovana), bilietus į teatrą, sintezatorių (topų topas), pižamytes (reikalinga), tik popierinį namelį ko gero per anksti dovanojom – reikėjo pavasario gimtadienio palaukt, ale jei ką supakuosim, padėsim kad išlauktų savo, o tada jau trauksim! Visko net neišvardinsiu - dovanų daug, bet ir dovanotojų nemažai – seneliai, krikšto tėveliai, tėveliai, dėdės, tetos… Aišku, mums dovanos proporcingai mažėja :D :D :D

2010 m. gruodžio 27 d.

Kalėdų senelis Nr.1

Aha, nemažai jų šiemet atėjo :) Pirmasis senelis ir dovanos – savaitė prieš Kalėdas kieme.  Visiems vaikučiams padovanojo knygelių. Tradiciškai šiemet kaip ir pernai kartu su vaikais dovanų gavau ir aš :) Vaikams tai buvo pirmas susidūrimas su seneliu, iš pradžių verkė, bijojo, visą laiką praleido ant rankų, tačiau jose jautėsi kur kas geriau. Dovanas, tiesa, pasiėmė patys.

Eglė stovi po mūsų langais, vaišės – daugiausiai mano keptos :) Kaimynai, neturintys vaikų, tiesa, bendruomeniškumo jausmo šiemet, kaip ir pernai, neparodė ir šiame pasibuvime neapsilankė… Va ir mažos bendruomenės “draugystė”.

IMG_4438 IMG_4451 IMG_4452Šiaip ar taip, visai linksma, pasibuvom, pavalgėm pyragų, išgėrėm karšto kompoto ir vyno, pasivažinėjom rogutėm, sušalom (ypač Vasarė su Vakariu) ir ėjom namo.

Kalėdiniai žaisliukai

Šiemet ant eglutės kabojo ne tik pernai metais mano ir Tomo gaminti žaisliukai, bet ir šiųmetiniai vaikų! Prieš pora savaičių “Debesėliuose” vaikai “gamino” savo Kalėdinius žaisliukus – piešė, visaip  tepliojo juos… Rezultatas čia:

IMG_4469Debesėlių dailės ir muzikos pamokėlėj dalyvavom pirmą kartą, nuo sausio lankysim tik muziką, nes vaikai namuose piešia pakankamai ir su aukle, ir retkarčiais su manim. Vadovė iškart pastebėjo, kad abu puikiai valdo teptuką, sakė iškart matosi, kad vaikai namuose piešia nemažai :P Beje, pastebėjau, kad kitos mamos už vaikus pačios nupiešia, vienos baiminosi, kad vaikas neišsiteptų, kitos piešė už vaikus nes tie nerodė didelio entuziazmo, trečios vaiko rankytę laikė savojoj ir taip kartu tepliojo, nors vaikučiai jau pakankamai dideli. Tik nesuprantu, kokia nauda tokiu atveju vaikui iš tų 25 Lt kainuojančių pamokėlių…

Virėjas

Aiškėja vaikų rolės ir pomėgiai. Vasarė – būsima grožio karalienė, Vakaris – virėjas! Aha, per dieną gali daugybę kartų išsiimti puodus, keptuves, dangčius, samčius, mikserius, kitą virtuvės techniką. Ir kepa, verda, vėl kepa, vėl verda – bulves, morkas, svogūnus, obuolius… Žodžiu viską, ką tik randa. Vasarei užtenka ateit ir pažiūrėt ką brolis daro, “paragaut” ar skanu ir vėl savais reikalais… Tiesa, abu prieš Kalėdas gavo prijuostes, tai vaikščiojo ir panelė kelias dienas nenusiimdama, bet tik dėl to, kad panašu į suknelę :)

IMG_4465 IMG_4478

2010 m. gruodžio 26 d.

Su šventėm!

Sveikinam visus visus – didelius ir mažus, jaunus ir senus! Linkim, kad ateinantys metai būtų kur kas geresni, nei buvusieji!

Kupeciu sveikinimas

2010 m. gruodžio 20 d.

Kalėdos namuose

Šiemet mūsų namuose vyksta desperatiškas pasiruošimas Kalėdoms – gerai, kad bent jau dovanas perkam internetu, tai nereikia paklaikusiu veidu po prekybcentrius važinėt. Nors pakanka to “paklaikiškumo” ir namuose – medinisarkliukas.lt įsibėgėjo prieš Kalėdas itin sparčiai - darbo į valias; man iki praeito pirmadienio buvo praktika darželyje (čia atskiros temos pasakojimas), penktadienį – praktikos pristatymas… Uch, sukuosi kaip voverė, o dar Tomui – Kalėdiniai baliai ir vakarėliai kas antrą dieną :) Įsivaizduojat, prie viso to mano vyras visas nelaimingas – VALGYT NAMUOSE NĖRA! Na, bet praeitą savaitę sėdom prie derybų stalo ir susitarėm  kas, kada ir ką gamins. Savaitgalį galų gale susitvarkėm “amžiną bordaką”, išsivalėm dulkes iš pakampių, prisikepėm pyragų ir sausainių bei pasipuošėm eglutę. Planavau kepti sausainius ir kabinti ant eglutės, bet šį kartą galutinai  nusprendžiau – daugiau jokių imbierinių sausainių – man jie tiesiog nesigauna… Na, skonis gal ir nieko (bent jau Vasarytė kerta nesustodama), tačiau išvaizda jų tai tikrai ne kokia… Taip ant eglutės atsidūrė mediniai angeliukai. Ir visai nebloga idėja, nes įtariu, kad vaikai sausainukus jau būtų nuvalgę…

Na, o kol mamytė sausainius kepa – vaikai puodą nuo tešlos laižo :) Bent jau man tai tokie nuostabūs prisiminimai iš vaikystės likę – pamenu, kaip močiutė kepdavo pyragus, o mes visi susėdę išlaižydavom “patį skanumyną”

IMG_4417 IMG_4421 IMG_4427P.s. Paskutinėj nuotraukoj fone galima matyti “nuvirtusias” kėdes – tai čia taip ir turi būti. Nes vaikams kažkokia psichozė dėl laipiojimo – užlipa net ten, kur sunku įsivaizduoti, kad galima užlipti. Išlipa irgi iš visur (pvz iš aukštos maitinimo kėdutės).

Madmozelė

Mūsų panelė nežinia iš kur (:P) išmoko visokių moteriškų gudrybių – šiuo metu jos pomėgis – teptis kremu – žandukus, rankytės, o galiausiai lūpytes. Kartais deda kaukę plaukams. Na nesu aš iš tų, kur dažosi ar skiria perdėtą dėmesį išvaizdai, bet panelei mūsų užteko vieno kito karto, kad tą mėgdžiotų nuolatos! Ir nesvarbu – kremas, varškė, jogurtas ar tiesiog paišymo dažai… Auklė kaskart po meninių užsiėmimų turi visą galvą išplauti :) Negi “fifa” auga? Nes ne tik veido grožio procedūros merginą užvaldė, bet ir… drabužiai. Aiškiai parodo, ką nori rengtis. Dažniausiai tai būna suknelės arba kas nors rausvo :P Ne į mamą tai jau tikrai.

IMG_1602

IMG_4258

Varškės kaukė  plaukams:

IMG_4260 Tiesa, moka ne tik išsipeckiot, bet ir nusipraust – kiekvieną vakarą vonioj išmaudo galvytę… Per kelis mėnesius tiek visko išmoko, kad ojojoj :)

O ką?

Negaliu nepriskirti prie “darbelių”. Nors iš tikrųjų, čia tikras darbas! Čia tokie didelio mąsto “darbeliai”. Kartais piešia ir valo, o kartais piešia, nebevalo:

IMG_1641 IMG_1642 Vyriausias tapytojas:

IMG_1643 P.s. piešti ant sienų vaikai gali, bet tik savo kambaryje. Nors kai nebedraudžiam piešt ant sienų, tai sumažėjo interesas piešt ant popieriaus…

2010 m. gruodžio 10 d.

2010 m. gruodžio 9 d.

2010 m. gruodžio 5 d.

Naujas transportas

Jau kuris laikas vežimas namuose tik vietą užėmė, dulkes rinko ir tapo mūsų “lentyna” – grįžus pamėgom sukrauti į jį daiktus – krepšius, rankinuką, pirštines… O vaikai kai atšalo kategoriškai atsisakė eiti į lauką. Net kai kur nors važiuojam, kai susiruošiam atidarom jiems duris, kad išeitų, tačiau jie stovi koridoriuj ir laukia kol paimsim ant rankų :) Tai problemos sprendimas buvo toks (planavom laukt Kalėdų, bet ši dovana pasiankstino):

IMG_4254 Patys turėjom planų atsivežti rogutes Medinio arkliuko prekybai, tačiau per vėlai susizgribom ir nebespėjom. Tačiau tai, kas šiemet yra didžiuosiuose prekybos centruose visai mus tenkino – ir pasirinkimas, ir kokybė kur kas geresnė nei pernai metais… Tai vakar nusipirkom pačias didžiausias roges, du atlošus ir štai ką turim :)

2010 m. gruodžio 4 d.

Šiek tiek Kalėdų namuose

Iki Kalėdų beliko trys savaitės ir kažkaip jau norisi tos Kalėdų dvasios namuose. Šiandien išsišveitėm namus ir aš išsitraukiau pernai metų mūsų kalėdinius papuošimus. Ir štai – namuose jau kvepia Kalėdomis! Gaila, kad orkaitė neatsidaro (stebuklingai užsitrenkė), šį vakarą namai kvepėtų ne tik karštu vynu, bet ir imbieriniais sausainėliais…

Pernai metų eglutės žaisliukai iškeliavo ant sienų ir spintelių, žvakutės ant stalo, grilijandos – ant langų:

IMG_1578 IMG_1580Na, o šiemet tai ko gero bus saugiausia, jei ant eglutės kabos valgomi žaislai :) 

Gruodis

cats

2010 m. lapkričio 29 d.

Dar vienas vaikas

Nuo to laiko, kai gimė “arkliuko” idėja, visos dienos, o ypač vakarai, kai vaikai sumiega, skirti šiam reikalui. Ir galų gale tai, kas vystyta, mąstyta nuo vasaros, įgavo kūniškąjį pavidalą – jau startavo mūsų parduotuvė www.medinisarkliukas.lt

Mintis apie “kažką savo” sukosi jau seniai. Viena idėja keitė kitą, vieni žmonės keitė kitus… Kol supratau, kad “Medinio arkliuko” idėja kaip atėjo, taip ir neišeina. Ir “stvėriau jautį už ragų”. Ir štai – praktiškai trečias vaikas :)

Labai stengiamės išlaikyti lietuviškų prekių koncepciją, ir iki šiol neturime nei vienos prekės iš kitų valstybių – tik lietuviški gaminiai. Tuo labai didžiuojuosi. Taip pat didžiuojuosi didžiausiu medinių žaislų asortimentu Lietuvoje. Labai labai, nes tai, ką siūlome pirkėjams yra iš tiesų kokybiška ir labai gražu. Ir dar didžiuojuosi tuo, kad padedu itin kūrybingom ir darbščiom mamytėm parduoti savo dirbinius – daugiausiai rankų darbo žaislus ar drabužėlius. Šiuo metu turime virš 200 prekių ir tai dar ne pabaiga! Tikiuosi jėgų užteks įgyvendinti tai, kas suplanuota.

O galvoje jau – nauji projektai. Bet apie juos – netrukus :)

2010 m. lapkričio 24 d.

Trys ikimokyklinio ugdymo programos

Ruošiuosi rytdienos kontroliniui, gal kas norite pasimokyti su manimi? :)

„Gera pradžia“ – tai tarptautinis vaikų ugdymo projektas dar žinomas „Step by Step“ pavadinimu.  Lietuvoje vykdomas nuo 1996 metų Atviros Lietuvos fondo. „Gera pradžia“ humanizmu, demokratija, atvirumu ir atsinaujinimu. Taikant iškiliausius pedagogikos ir psichologijos pasiekimus, įgyvendinamas į vaiką ir šeimą orientuotas ugdymas.
Programos esmė

Šios ugdymo programos modelis remiasi demokratijos ir filosofiniais principais:

  • Laisvai rinktis ir priimti atsakomybę;
  • Mokytis savarankiškai ir komandoje;
  • Toleruoti ir gerbti kitokius nei tu.

Projektas „Gera pradžia“ propaguoja vaiko raidą atitinkantį mokymąsi ir ugdymą. Grupėse taikomi aktyvieji mokymo metodai, mokymasis bendraujant ir bendradarbiaujant, vaikai skatinami mąstyti, ieškoti ir atrasti. Kuriama aplinka leidžianti rinktis veiklą, priemones, užduoties atlikimo tempą ir kt. Kertinės sąvokos, kuriomis grindžiama „Geros pradžios“ ugdymo metodika: bendravimas; visuomeniškumas; rūpinimasis vienas kitu; tarpusavio ryšiai.

Visas dėmesys koncentruojamas į vaiką ir į jo šeimą. Vaikystė pripažįstama savaimine vertybe ir leidžiama ją išgyventi. Vaikui leidžiama būti tokiu, koks jis iš tikrųjų yra. Mokymas nevyksta pagal griežtai reglamentuotas programas, kuriose būtų numatytas pamokos ar užsiėmimo turinys. Čia vaikai patys siūlo užsiėmimų temas. Jei vaikas ryte pradeda pasakoti apie kažkada matytą reiškinį ir visi susidomėję klausosi, diena gali būti paskirta tos temos gvildenimui. Ir ši tema bus plėtojama tiek, kiek vaikams tas bus įdomu. Tai leidžia  laiku pastebėti, kuo vaikas domisi, kas jam geriau sekasi, kur būtina padėti. Galimybė vaikams savarankiškai apsispręsti ir pasirinkti apie ką kalbėti, ką veikti, kokias priemones naudoti, kaip rengtis yra vienas pagrindinių „Geros pradžios“ principų, siekiant ugdyti laisvą, nesuvaržytą asmenybę, kuriai būtų nuolat įdomu sužinoti ką nors naujo. Ugdymo metodikoje „Gera pradžia“ ypatingas vaidmuo tenka tėvams, kurie yra svarbiausi patarėjai, padedantys geriau pažinti kiekvieną vaiką. Tėvai „Geros pradžios“ darželiuose yra pilnaverčiai bendruomenės nariai. Jie kviečiami vaikams papasakoti apie savo profesiją bei pomėgius. Dažnai, tai padeda vaikams geriau suprasti vieną ar kitą nagrinėjamą temą bei vieni kitus.
clip_image001Šaltinis: http://www.vaikudarzai.lt

Reggio Emilia – nedidukas miestelis Šiaurės Italijoje, garsėjantis inovatyviais švietimo srities pasiekimais. Čia kūrybingai bendradarbiaujant pedagogams ir tėvams išplėtota unikali tarptautinį pripažinimą pelniusi vaikų ugdymo sistema. Per daugiau nei 30 pastarųjų veiklos metų Reggio Emilia sistema rėmėsi pačių sudarytomis savitomis filosofinėmis ir pedagoginėmis prielaidomis, veiklos organizavimo metodais ir aplinkos projektavimo principais, kurie šiandienos pedagogams tapo naujų idėjų ir ugdymo procesų pagrindu. Reggio Emilia sistema žinoma visame pasaulyje.

Reggio Emilia sistemos įkvėpėjas yra pedagogas Loris Malaguzzi, teigiantis, kad vaikas turi mažiausiai šimtą kalbų. Tai – menas, muzika, šokis, konstravimas, rašymas, kalbėjimas, dainavimas, drama, šešėlių teatras... Pasak žymiojo pedagogo, kiekvienas vaikas yra unikalus, atviras, trokštantis žinių, kupinas smalsumo ir nuostabos, noro bendrauti ir pažinti. Jis mokosi vertinti save, pagrįsti savo nuomonę, kritiškai mąstyti, tačiau tuo pačiu ir kurti pilnaverčius ryšius su kitais ir bendrauti. Taigi, ugdymas orientuojamas į kiekvieną vaiką, susijusį su kitais vaikais, šeima, pedagogais, bendruomene ir mokykla.

Pagal Reggio Emilia sistemą, vaiko intelektualiniai gebėjimai turi būti ugdomi plėtojant jo išraišką, pažįstant simbolius, turtinant etikos, logikos ir vaizdinių „kalbas“. Todėl pedagogų misija – sukurti saviraišką ir pažinimą skatinančią aplinką, stebėti individualias vaiko galimybes bei kaupti jo patirtį. Kiekvienas pedagogas su viena grupe dirba trejus metus. Jis pažįsta grupės vaikų ugdymosi stilių ir užmezga artimus ir šiltus tarpusavio santykius. Vienai grupei skiriami du pedagogai. Jie yra partneriai, kurie kartu atidžiai stebi vaikus, bendrauja ir keičiasi idėjomis. Pedagogai taip pat yra tyrėjai. Jie stebi ir kelia hipotezes, kartu su tėvais siekia natūralaus vaiko vystymosi, galvoja apie užsiėmimus, o idėjos programai kyla stebint vaikus.

Ugdymo programa lanksti, papildoma naujomis idėjomis pagal vaikų poreikius, todėl leidžia mažyliams natūraliai vystytis. Dienos tvarkaraštis leidžia vaikams patiems nustatyti savo tempą, paliekama pakankamai laiko baigti užsiėmimus. Numatytas veiklas galima keisti, o užduotys gali kilti atsitiktinai. Vaikai išreiškia save įvairiausiais būdais, todėl grupėje naudojamos įvairiausios priemonės. Saviraiška integruota į visą ugdymosi procesą.

Projektinė veikla yra itin prasminga Reggio Emilia ugdymo sistemos dalis. Ji yra sąmoningai orientuota ieškoti atsakymų į klausimus, kurie gali iškilti vaikams, auklėtojams ir tėvams. Projekto tikslas – daugiau sužinoti apie tą temą, o ne išgirsti auklėtojo parengtus atsakymus. Tokia veikla didina vaikų pasitikėjimą savo intelektualiniais sugebėjimais ir sustiprina jų norą toliau ugdytis. Projektai suteikia vaikams galimybę tapti tyrėjais.

Vaiko patirties kaupimas – dokumentavimas – vienas iš pagrindinių Reggio Emilia sistemos elementų. Pedagogai nuolat stebi vaikus ir fiksuoja jų veiklą įvairias būdais – užrašais, fotografijomis, garso įrašais, filmuota vaizdo medžiaga. Dokumentavimas padeda pedagogui pažvelgti į savo ir vaikų darbą iš šalies, jį įvertinti, pastebėti klaidas ir pasiekimus ir taip kartu augti bei tobulėti. Kiekvieno vaiko kalbos, meno darbeliai, diskusijos, užduotys kaupiamos visus metus. Taip vaikai, pedagogai ir tėvai gali matyti mažylių gyvenime vykstančius pokyčius.

Reggio Emilia filosofijoje svarus tėvų vaidmuo. Šeima neatskiriama ugdymo proceso dalis, vaiko ir tėvų gerovė yra glaudžiai susijusios. Tėvai dalyvauja kasdienos užsiėmimuose, aptaria vaikų reikalus su pedagogais. Nuolatinis tėvų palaikymas padeda gerinti vaikų gerovę ir saugumą.

  Šiame veikti ir pažinti skatinančiame ugdymo procese be galo svarbus ir „trečiojo pedagogo“ – aplinkos – vaidmuo. Čia vyrauja tokia atmosfera, kad vaikai nuolat jaustų suaugusiųjų palaikymą, nebijotų daryti klaidų, rizikuotų atrasti naujus dalykus. Čia vaikai jaučiasi laisvi, nebijo patriukšmauti, daryti netvarką. Čia jie galėtų saugiai palikti savo nebaigtą darbą rytojui ar susirasti vietą, kuri juos geriausiai nuteikia darbui.

Be to, natūralus apšvietimas, harmoningos spalvos, patogios vietos ir kokybiškos priemonės – tokia ugdymo įstaigos aplinka ne tik primena namus, bet ir skatina kūrybą ir pažinimą. 

E. Markevičienė:

Saviraiška yra dominuojantis veiksnys Reggio Emilia sistemoje, todėl visi drauge ieškome priemonių ir kuriame sąlygas vaikų kūrybinei saviraiškai. Italijoje vaikai kuria dailės studijose, vadinamose „ateljė“, o mūsų darželiuose – grupėse. Čia yra dailės priemonės, molbertai. Vaikai kuria ir lauke, ir viduje. Vaikas turi galimybę kurti čia ir dabar, atsisėdęs ar net atsigulęs ant pievos. Dažnai darbai atliekami kolektyviai: tam specialiai padaroma daugiau erdvės, kad vaikai galėtų piešti tiesiog rankomis ant didelio popieriaus lapo ar audinio.

Mes kartais negalime suvokti, kiek daug vaikas turi gebėjimų pamatyti, išgirsti, pajusti, sukurti. Pavyzdžiui, krepšys, padarytas ir paprasto popierinio parduotuvės pirkinių maišelio. Tačiau nuspalvintas ir apklijuotas jis – tikras originalus meno kūrinys, kurį vaikas gali padovanoti savo mamai. Arba ant permatomos plėvelės padarytos aplikacijos, pagyvinančios mūsų kiemo erdvę.

Vaikų aplinkos priemonės yra sukurtos tėvų ir pedagogų rankomis. Prisideda ir verslo partneriai, atiduodantys vaikų ugdymo įstaigai tai, kas nebetinka gamybai. Tereikia susitikti su vietos verslininkais ir pasakyti: „Mielieji, liko siūlų – neišmeskite, liko medžiagų atraižų – neišmeskite, liko kreivų kamštelių ar brokuotų buteliukų – neišmeskite. Mes juos apipinsime, papuošime, ir iš to gims kūrinys. Tai, kas mums atrodo negražu, vaikui gali būti puikus impulsas kurti, nauja įdomi idėja.

Unikali priemonė – naudojami šviesos stalai. Stalo šviesa kuria ypatingą įspūdį, paryškina vaizdą, kūrinio detales galima stumdyti, laisvai taisyti savo kompoziciją. Mūsų darželyje apsilankiusios kolegės iš Didžiosios Britanijos labai nustebo, kad kiekvienoje grupėje turime šviesos stalus. Pasak jų, tai didelė prabanga. Manau, kad įvertinus, kiek vaikas patiria teigiamų emocijų, dirbdamas ant tokio šviesos stalo, 800 litų nėra tokie dideli pinigai.

Šaltinis: http://www.ikimokyklinis.lt

Visas straipsnis: http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/bendri-straipsniai/ikimokyklinis-ugdymas-kitaip-simtas-vaiko-kalbu-pagal-reggio-emilia-sistema/4746

  Egmonto projektas - bendra Atviros Lietuvos fondo ir Danijos Egmonto Peterseno fondo švietimo programa, veikianti nuo 1992 m.. Siekiant sisteminių pokyčių ikimokyklinio ugdymo srityje,  projektas padeda spartinti ikimokyklinio ugdymo reformą. Egmonto projektas siūlo diegti naujus veiklos modelius ir padeda juos įgyvendinti.

Egmonto projektas remiasi programos „Ikimokyklinio ugdymo gairės – programa pedagogams ir tėvams“ ir skandinavų pedagogikos principais.

Būdinga: integruotas ugdymas, individualizuotas, turi atitikti vaiko kultūros poreikius, be griežto ugdymo turinio ir formos, neautoritarinis, aplinka ne unifikuota, standartizuota ar struktūrizuota, šeima – ugdymo proceso partnerėui, o ne viena su kita konkuruojančios ir veikiančios sistemos, jų sąveika būtina visapusiškam vaiko ugdymui, ugdymas kontekstiškas. Daug dėmesio skiriama procesui, o ne rezultui. Didelis dėmesys kaip vaikui pereiti iš darželio į mokyklą.

Šaltinis: „Artyn vaiko. Knyga auklėtojoms, studentams, dėstytojams ir tėvams“ (1997 m., Vilnius)

2010 m. lapkričio 22 d.

Kas į kino teatrą?

Nuo lapkričio 26 d. Vilniuje, kino teatre Pasaka“, ir Kaune, kino centre „Cinamon“, pradedamas rodyti dokumentinis filmas dikiai“, pasakojantis apie pirmuosius vaikų žingsnius pasaulyje.

Šis filmas – jaudinanti nuostabaus grožio dokumentika apie keturis mažylius, kurių gyvenimą nuo gimimo iki pirmųjų žingsnių užfiksavo prancūzų režisieriaus Thomas Balmès kamera.

Keturios šalys – keturi skirtingi kūdikiai

Ponijao kartu su tėvais, Himba genties nariais, auga Namibijoje. Bayargalas gyventi mokosi tarp karvių ir avių bandų Mongolijos stepėse. Hattie valgo tik daržoves, mat jos tėvai amerikiečiai – ekologai vegetarai. O Mari pirmąsias gyvenimo dienas leidžia tarp dangoraižių, pačiame Tokijo centre. Visiems jiems „Kūdikiai“ – pirmasis pasirodymas kino ekrane ir tuo pačiu jų gyvenime.

Filmo kūrėjai teigia, jog aktorių atranka buvo labai neįprasta, nes aktorius reikėjo rinktis dar jiems negimus. Todėl veikėjų pasiskirstymas tarp lyčių gavosi neproporcingas: filme žiūrovai mato tris mergaites ir vieną berniuką.

Vienijanti filmo idėja

Žiūrint filmą stebina aplinkos, tėvų ir pačių kūdikių įvairumas. Visi vaikai yra labai individualūs ir filme atsiskleidžia skirtingos jų asmenybės. Nepaisant to, jie turi vieną bendrą ryškų bruožą – nuostabų sugebėjimą prisitaikyti prie juos supančio pasaulio ypatybių.

„Nors keturi filmo kūdikiai auga radikaliai skirtingoje aplinkoje, stebėdama mažylius suprantu: kad nepaisant to, kur jie gyvena, kokia jų odos spalva, žaidžia su akmenukais ir karvėmis ar geriausiais žaislais, visi vaikai yra nuostabūs ir atspindi tai, ką patyrėme mes patys“, – teigia kino teatro „Pasaka“ įkūrėja Greta Akcijonaitė, pati auginanti sūnų Kasparą.

PONI_brother_chien MARI _dort_ dvt_ tokyoMes eisim :)

2010 m. lapkričio 17 d.

Piešynės vietoj maudynių

Vaikus užvaldžius dvi manijos – piešimo ir maudynių. Maudom ir dabar, kai jie sirguliuoja, nors gydytoja kaskart prigrasina šiukštu to nedaryti :) Vakar sumąsčiau, kad vonioj padarysim “pėdučių ir rankyčių paveikslą”, bet vaikai mieliau užsiiminėjo body art’u :)

IMG_3943 IMG_3952IMG_3947   IMG_3945

2010 m. lapkričio 16 d.

Hmm

Ar žinot, kad nuo 1,5 m. vaikai labai susinervuoja, kai yra pertraukiama jų veikla (pvz. mama pima jį ant rankų, kai jis tuo metu žaidžia). Sutrukdžius vaikui kažką veikti, vaikui prasideda pykčio priepoliai, isterija. Tai normalu :)

Ir dar – ar žinot, kad vaiko stabdymas, draudimas tuo metu, kai jis tyrinėja pasaulį (pvz  paragauja žemių ar įlipa į balą), trukdo jo raidos vystymuisi.

O mūsų namuose pasaulio pažinimas vyksta maždaug taip:

IMG_3896 IMG_3902 IMG_3911 IMG_3908

Pamatytumėm, kaip blizga jų akys, kai jie pilsto vandenį šaukšteliu iš puodelio ant staliuko arba kai verda košę iš kavos tirščių…  Arba bando sultimis galvą išsiplauti :)