Piešiniai ant veido nr 3

Šiandien Vakaris šuniukas, o Vasarė – gėlytė (nu kas gi daugiau, nebent dar drugelis…)

Dar šiek tiek rudens mūsų namuose

Reik džiaugtis tuo, kas yra gamtoje, o šiuo metu – tikras stebuklų laukas: gilės, kankorėžiai, kaštonai, lapai, sraigių tušti “namukai”, nukritusios medžių šakos… Tik spėk rinkti ką gamta mums dovanoja!

Rudeninis paveikslas

“Žaislų dirbtuvių” ir Eglės įkvėpti norėjome pasidaryti rudens vainiką, bet nepavyko nusipirkti vainiko rėmo (užtat dabar sužinojau kaip neprastą pasigaminti patiems, tad Kalėdoms vainikas bus!). Namuose turėjom keletą nenaudojamų tuščių dėžučių, tad vainiko idėją šiek tiek pakoregavau ir pasidarėme paveikslus iš rudens gėrybių, kurie dabar puošia mūsų namų sieną.

Prireikė PVA klijų, dėžutės dugno pastorintais kraštais (dažniausiai pastorintais kraštais būna dėžutės nuo saldainių), gilių, kaštonų, kankorėžių, samanų, šakų, staigių kiautų ir pan.

Klijus šiek tiek atskiedžiau vandeniu, bet nedideliu santykiu. Skiestų klijų pripyliau ant dėžės dugno, vaikai tepė ant savo “eksponatų” dar klijų, viską dėjom, prispaudėm ir palikom džiūti. Nebijokit, kad bus nuo klijų baltų dėmių likę – šie klijai turi savybę džiūstant “išnykti".

Piešiniai ant veido nr 2

Eidami miegelio veidukus nusiplovė, bet su vienintele sąlyga – kad atsikėlę vėl bus išpiešti. Vakaris norėjo būti toks pats kaip ir prieš miegą, o Vasarė tapo drugeliu bei pati išpiešė lėlytės veidą.

Piešiniai ant veido nr 1

Istoriją apie mūsų “keliones” po darželius parašysiu, tikrai, kada nors, o dabar auklė namuose – net širdis džiaugiasi! Ateinu į apačią, o man mojuoja, sako: “Mama, eik tu, eik iš čia”, arba “Netrukdyk!”. Tai ir netrukdau.

Rūkymas

Vasarė ima ksilofono pagaliuką nuo žemės  (toks kaip metalofonas, tik medinis) ir sako:

-Mano sigaretė ant zemės.

Po kurio laiko Vakaris pasiima pagaliuką, įsideda į burną, vaidina, kad pučia:

-As rūkau.

Tomai, gal mesk jau rūkyti!

Pieš tris metus…

Lygiai prieš tris metus, 15 val. (tiesą pasakius aš šiek tiek vėlavau, taigi - lygiai tą pačią kada bus paskelbtas šis įrašas) mes susituokėme. Trys metai – daug ar mažai? Filosofinis klausimas, nes jausmas, kad esam kartu bent kokius 10 m. sekioja man iš paskos. Kartais neapleidžia mintis, kad trys – be protiškai daug, ypač šiuo metu, kai mūsų draugų tarpe vyksta daugiau skyrybų nei vestuvių. Trys metai pažinimo, ieškojimo… Šiandien mama man palinkėjo, kad atšvęstumėm 30 kartu, ko gero to paties palinkėsiu ir aš. Mums. Sau. Tomui.

Fotografė

Atradome fotografę Brigitą, kurią mielai galime rekomenduoti, jei mėgstate spalvas, detales, šilumą, vaikišką džiaugsmą ir kontrastus Jau tris fotosesijas darė mūsų medinių žaislų parduotuvei, ir likome labai patenkinti. Pasižvalgykite:

Modeliukai: Amelija, Bernardas ir Evija. Daugiau nuotraukų – mūsų FB puslapyje: www.facebook.com/medinisarkliukas.lt

Knygelė vaikams–gaminam patys

“Žaislų dirbtuvėms” gaminomės paveikslėlių knygelę. Nebloga idėja, gaila, kad anksčiau to nesugalvojau, būtumėm pataupę pinigų

Pirmoji gaminta - apie gyvūnus, bet tikiuosi, kad tikrai ne paskutinė.

Pūkuotukas

“Mikės Pūkuotuko” banga ritasi per Lietuvą. Neatsispyrėm ir mes aplankyti kino teatro su vaikais, nes filmo trukmė – tinkama net ir dvimečiams.

Na, iš esmės tai tas pats senasis pūkuotukas, aš nelabai supratau kam reikalingas intro apie Lochaneso ežero pabaisą, bet tebūnie, galima sakyti gauni du filmukus už vieno kainą. Viskas būtų gerai, tik yra keletas BET: jei eisit į “Forum cinemas”, vėluokite 10-15 minučių, nes nepaisant kad į filmą ateina ir labai maži vaikai, reklamų niekas dėl to netrumpina. O kaip tik tų 10-15 minučių vaikams ir pritrūko, kad ramiai išsėdėtų visą filmą.  Taip pat mane glumina tai, kad net už mažus vaikučius reikia pakloti pinigų sumą, tiesa, pusė bilieto kainos, bet iki šiol tai pirma vieta kur už vaikus teko susimokėti. Šiaip rinkčiausi kitą kino teatrą, kiek žinau “Multikino” reklamų nerodo arba rodo jų mažai, taip pat neišjungia visų šviesų. Greitai šį filmuką rodys ir “Pasaka”.

Vasarė “Pukutukas”

Vakaris “Mutukas”

Prieš filmą kalbam, kad gal po to nueisim į kavinę. Rengiamės, Vasarė sako:

-Noriu į kavinę.

Tomas klausia:

-O pinigų kavinei ar turi?

-Teip, turiu.

-O kiek turi pinigų?

Vasarė stovi, tyli, atsisuka ir perbraukia per kalą pirštu (suprask – milijonierė)