Pirmi dantukai

Oi ne, neapsigaukit ir nepulkit mūsų sveikint neperskaitę šio įrašo iki pabaigos. Čia ne mūsų mažiukų dantukai. Toli gražu. Bet mes laukiam, oi, kaip laukiam - su vakariniais neramumais, verksmais, žaidimais valgau-nevalgau, karts nuo karto atsirandančia temperatūra be priežasties, su retu viduriavimu ir visais kitais dantų dygimo požymiais. Viskas būtų ok, bet tie požymiai, pasak ekspertų, gali trukti nuo 2 dieų iki 2 mėn. Tai vat mes ir laukiam. Jau antra savaitė. Laukiam laukiam, o kol laukiam vakarai mūsų panašūs į:

 

Sušiai, pasivaikščiojimas, kiti savaitgalio malonumai ir nemalonumai

Savaitgalis praėjo pakankamai ramiai, neskaitant vėl pasikartojusio mano gerklės skausmo ir slogos. Na, bet taip sakant pati kalta, kad turėdama lėtinę anginą vis iškišu pliką galvą per langą - to ir užtenka, kad nepamirščiau ką reiškia "skauda gerklę".

Na, o šiaip laiką leidžiam ramiai - iš namų tik po vieną ir tik į parduotuvę, sloguojančių ir kosinčių svečių nekviečiam, patys į svečius nevažiuojam. Laiką leidžiam Pavilny, bendraujam tik su kaimynais :) Penktadieninį gaminome sušius (ir reiktų paminėti indiškus papadumius) su Lukne, Upe, Indre ir Margiriu.Vėl buvo niam niam.

Pusė chebrytės. Patys mažiausi, deja, netilpo į kadrą ;) Oj, kokie mes tėvai - savo vaikus pamiršom nutraukt :)

Šeštadienį bandėm pasinaudoti geru oru ir pasivaikščiot po mišką. Viskas baigėsi tuo, kad Vakarėlis nė už ką nesutiko sėdėt vežime, pirmą kartą kėlė tokį skandalą lauke ir graužė mamos pirštą. Ech, tie dantys.... Norėjom savo kelionę pratęst sekmadienį, bet oras buvo labai nepalankus :(

Šeimyninė foto

 Su beveik mūsų gyventoja Vika

 

Mezginiai

 Gavom dovanų nuo Augio labai šiltų ir mielų Daivos megztų kojinyčių. Užteks per žiemą. Kažkaip pagalvojau, kad pati geriausia dovana - tai rankų darbo dovana. O visi megzti dalykėliai yra patys mieliausi - ypač žiemą... Gaila, kad nei aš, nei vaikų močiutės nemezga :) 

 

Slidininkai

Mūsų mažieji slidininkai laukia kol prisnigs :)

Naujienos

Rudeniškos naujienos - praeitą savaitę buvom polikninikoj ir daugiau nusprendėm per žiemą neiti, nes ten tiek daug sergančių, kad ojojoj. Tai vat - šiek tiek paaugo - ūgis 56 (bičiukas) ir 55 (mergužėlė) cm, svoris padidėjo beveik po pusė kg. Nei daug nei mažai, nors man tai mažai :)
Taip pat lankėmės ligoninėj, bet šį kartą važiavom ne pas gydytojus apžiūrai, o skiepo - suleido imunoglobuliną. Per žiemą (5 mėn) neišnešiotukus (gimusius iki 30 savaitės) skiepina, kitaip tariant imunizuoja, nes jie neturi imuniteto ir net menkiausias virusiukas gali "nugabenti" iki ligoninės. O mes ten oi kaip nenorėtumėm, man atrodo kad ten prabuvom jau visą amžinybę. Na, tikėkimės kad viešų vietų, žmonių vengimas ir šitas skiepas padės išgyventi šią žiemą šiltai namučiuose. Gerai, kad skiepą kompensuoja valstybė, nes jis beprotiškai brangus. Jei tikėti gandais, visa vieno vaiko imunizacija kainuoja iki keliasdešimt tūkstančių litų...O pas mus tai du!
O mes jau laukiam Kalėdų, eglės ir Kalėdų senio :)

Tepu šlepu

Praėjusį savaitgalį padarėm pusmečio darbą - įamžinom vaikų kojytes ir rankytes jų albume :) Užtrukom ne tik dėl tinginio, bet ir dėl to kad sunkiai gavom dažų be konservantų. Nu žinot, mums tai svarbu - jokių E :)Keletas kadrų čia:

Ligoninė

Šią savaitę namai panašūs į ligoninę - iš pradžių apsirgau aš, po to Vakaris, o galiausiai ir Vasarė. Na, bet slogos jau po truputį traukiasi, tikėkimės, kad leis pasidžiaugti savaitgaliu.
Na, o jus, mieli skaitytojai, kviečiu sudalyvauti mini apklausoj, esančioj šio blogo kairiame šone. Būsime dėkingi :)

Kam kyla dar klausimų??? :)

Visi ginčinasi, kas į ką labiaupanašus, vieni sako kad Vasarė gryna aš, o Vakaris grynas Tomas, kiti sako atvirkščiai, o aš palaikau trečiuosius, kurie sako kad abu vaikai panašūs į mus abu. Kitaip ir būti negali :)
O ką sako kompiuteris?

Sušių vakaras

Vakar buvo labai gerai. Kadangi mane užpuolė slogos, gerklės skausmai, Tomas stengiasi būt geresnis nei įprastai :) Palepino sušiais. O vasabis buvo naudingas ne tik prie sušių, bet ir slogai :)
Žiūrėkit ir pavydėkit.

Savaitgalis

Savaitgalis man su mažiukais prasidėjo penktadienį, buvom Kaune pas Simoną ir Smiltę. Tomas važiavo į susirinkimą, tai mes įsiprašėm į ekipažą. Gaila, kad neturėjau pasiėmus fotoaparato, nuotraukytę įmesčiau :)
O va keletas geresnių kadrų iš likusio mūsų savaitgalio:

mažajai smalsutei labai rūpi viską paliesti, paimti, numesti :)

Auga savarankiškas bičas - buteliuko jau nebereikia laikyti :)

Šeštadienį nupirkom naujas kepures, kad nešaltų ir kakliukas. Galit matyti kaip jos patinka vaikams :PNa ir sekamdieniniai tėčio auklėjimo būdai. Kai norisi žiūrėt TV, vienam reikia duot žaislų, o kitą laikyt pakabintą ore. Vaizdelis tik įėjus į kambarį (beje, Vasarę ne siūbuoja, o tiesiog taip laiko) :)

Tai vat vis ko nors išmoksta mūsų atžalėlės naujo. Na o aš persišaldžiau gerklę, todėl einu praskalausiu su druska. Fe

Žiema žiemužė

Su iškritusiu sniegu! Tiesa, nebe pirmas, bet matyt leis ilgiau pasidžiaugt. Mes išbandėm pasivažinėjimą po sniegą, ir žinot, visai smagu, ypač nuo kalniuko - įsikabini į vežimą ir pirmyn :)
Keletas foto iš šiandieninių linksmybių:

Apsnigta karieta

Per langelį kukū

Ir va kokį senį turim kieme kaimynų nulipdytą :)

Helovynas. Moliūgėliai

Va mūsų mažieji moliūgėliai :)

Helovynas. Svečiai

Praėjusį savaitgalį turėjom svečių :)
Moliūgą su mumis valgė Smiltė, Simona ir Nerijus iš Kauno. Keletas nuotraukėlių:

jaunoji šeimynėlė su Vasaryte

Dvi Simonos su savo mažiukais:)Princesė Smiltė:Vat o sekmadienį sulaukėm Birutės ir Tomo:

Istorinis įvykis - "tiuninguojama" karieta. Į lopšiukus jau nebetelpa, tad kitos išeities nebeliko :)

Birutė su Vakariu: