Šitą darbelį iš gilių vaikai darė su aukle (šią savaitę apsirgo), tikriausiai žymiai daugiau jos darbo čia ir įdėta, bet nepaisant to vaikai labai jais džiaugėsi ir vis dar džiaugiasi – susidėjo viską į lentynas, sako “paroda” (gerai, kad dar per maži pinigų už parodas prašyti).
Namelis Jūros ežys (taip, ne bet koks!)
Žirafa O čia, nepatikėsit, dramblys!
Gaminam namuose beveik kasdien. Nežinau kodėl, bet vaikams, ypač Vakariui valgio gaminimas yra viena didžiausių aistrų – gali valandų valandas kepti, virti. Šitą rašiau ne kartą ir ne kartą ko gero dar rašysiu, nes jo susidomėjimas valgio gaminimu yra itin didelis. Puodai mūsų namuose būna dažniau naudojami negu žaislai tai jau tikrai. Niekada per daug nedraudėm, o nedažnai netgi ir skatinom prisidėti prie stalo padengimo, maisto atnešimo, nukraustymo, jau senokai duodam lengvesnius ir paprastesnius darbelius – atnešti bulves, morkas, nulupti kiaušinį, svogūną ir t.t.
Kepam picas:
Savo keptą valgyti žymiai skaniau
Pyragėlius:
Vakaris man atrodo turi pašaukimą būti virėju. Gal genai (mano mama ir močiutė – kulinarės). Jis nepraeina parduotuvėse pro indų skyrių, žaislai, su kuriais galima kepti, virti ir pan. jam silpnumą kelia, darželyje galėdavo per dienas kepti, virti ir visus vaišinti, o mėgiamiausia vieta namuose – virtuvėj ant darbastalio. Vakar sako:
-As būsiu “viėjas”.
-Kai užaugsi būsi virėjas?
-Taip.
-O virsi kavinėj ar namuose?
-Cia “visiu”, namuose.
Tikiuosi, kad taip ir bus
Teisingi žodžiai, nors tu ką.
Na, negaliu nepasidalinti, juk kartu su “Mediniu arkliuku” uodegą į šį projektą merkiu ir aš 
Vakaris kiekvieną vakarą, kad tik nereiktų miegoti prisigalvoja visokių reikalų. Vakar sako:
-Noriu niamu. Mama, noriu niamu!
-Vakari, tavo dantukai jau išvalyti, rytoj ryte valgysim.
-Duonytės! Duok duonytės!
Aš tyliu.
-Mama, geeeert.
Paduodu vandens puoduką:
-Aš šito nenoriu, aš noriu sriubytės.
Bando mano kantrybę kasvakarą…
Važiuojam mašina. Vasarė sako:
-Aš Upetienė.
-Vasaryte, aš Kupetienė, o tu Kupetytė.
-Ne. Aš Upetienė, mama – Upetytė.
Apsilankyti Vingio parke buvo vienas iš tų dalykų, ką planavom jau seniai. Labai seniai. Tiesą pasakius, kai gyveni tokioj vietoj, kai aplink parkas tai ir neprisiruoši važiuoti iš vieno parko pasivaikščioti į kitą, o jei išsiruoši, tai tas vyksta nedažnai. Bet šį kartą mūsų apsisprendimą ten praleisti pusdienį mus paskatino tai, kad Vingio parke yra įsikūręs mini zoo sodelis. O vaikai, kaip žinia, pamišę dėl gyvūnų.
Nors ir labai mažas, bet zoo sodas mūsų nenuvylė. Vienintelis kas man užkliuvo – tai šiokia tokia netvarka aplink tvorą bei viduje, kurios galėtų ir nebūti 
Beje, mane VIngio parke nustebuno paslaugų gausa – visas parkas virto tiesiog pinigų plovimo mašina. Šiaip tai gal ir gerai, anksčiau užsienyje stebėdavausi, kaip jie moka išnaudoti viską ir iš visur uždirbti, kita vertus kai pagalvoji, jei čia atvyktumėm į mėnesį pora kartų ar dažniau, kiek “pasivaikščiojimas” po parką kainuotų
Tiesa, jei oras ir galimybės leis, planuojam prieš važiuojant į Vilnių aplankyti mini zoologijos sodą šalia Klaipėdos ir tikiuosi, kad trečio zoo sodo per tris savaites vaikams nebus per daug
Žmonės, žiūrėkit ir pavydėkit! Atsidūrėm čia visai netikėtai ir neplanuotai – visišku ekspromtu, oras mus tfu tfu tfu lepina, vandens temperatūrą kokie +18. Žinoma, aš ir iš čia dirbu, su vaikais daugiausiai būna mano mama, bet vis tiek turiu galimybę pusdienį prabūti kopose ar vaikščiojant po tuščią pajūrį
Juk nerealu juk, ar ne – ruduo beveik įpusėjo!
P.s. daugiau nuotraukų – kai grįšim
Jei paklausiam, ar myli mus, vaikai sako “taip”, jei paklausiam, ką myli, išvardina “mamą, tėtę, sesę, brolį”. Bet pirmasis nuoširdus “myliu” buvo skirtas ne mums, o seneliui… Žiūrėjom su vaikais nuotraukas iš Emilijos krikštynų, buvo viena, antra, trečia nuotrauka su mano tėčiu, vaikai net klykė iš laimės jį matydami, o ties kokia penkta nuotrauka Vakaris sušuko “Aš myliu šitą!” ir dūrė pirštu į senelio nuotrauką
Nėra nė dienos, kai vaikai neprisimintų savo senelių (vienas “su lazda”, kitas “su ūsais”) ir močiučių, visuomet labai laukia kada susitiks. Tik mano mamą buvo primiršę, nes ji keturis mėnesius buvo išvykusi į Vokietiją, tačiau dabar grįžo ir su kaupu atsigriebs iki kito karto…
Pirmasis ilgesnis nei 3-4 ž. sakinys ir aiškiai suprantamas Vakario monologas praeitą savaitę, kai griaustinis lauke griaudėjo:
-As dundulio nebiau. Dundulis lauke. Namuose tėtis, mama, sesė. Dundulis neateis. Dundulis lauke. As dundulio nebiau, neateis dundulis šia.
Vaikų susidomėjimas gyvūnais trunka jau gerus metus, todėl į zoologijos sodą planavom nuvažiuoti jau seniai. Tik ne viskas vyksta taip, kaip suplanuoji, bet galiausiai tai įgyvendinom – ten apsilankėme praeitą savaitgalį. Atrodo, nors ir nedidelis zoo sodas, bet jame praleidom beveik visą dieną – geras 7 valandas… Aplankėme visus gyvūnus, kai kuriuos ir ne po vieną ar du kartus, neabejotinai, iš visų didžiausią įspūdį vaikams paliko ruonis. Nesukrėtė manęs maži narvai, senokai esu ten buvusi, bet kiek prisimenu, tai vaizdas zoo sode dabar kur kas geresnis nei buvo.
Ruonis! Vieną kartą atėjom per ruonio maitinimą, tai vaikams teko laimė ir pamaitinti – žuvytes pamėtyti jam.
Vakaris visus gyvūnus stebėjo su dideliu užsidegimu ir susidomėjimu. Tik paukščių terariume sako “Čia bijau. Einam pas ruonį”
Tuo tarpu Vasarei buvo viskas įdomu, bet labai trumpai ir mus tikrai labai gelbėjo paspirtukas
Neabejotinai, jei būtumėm vietiniai, pirktumėm nuolatinį lankymosi bilietą pusmečiui –laiką praleidom gerai.
Prastėjant orams, alternatyva piknikams lauke tampa… piknikai namuose! Tereikia pleduko, užkandžių ir “piknikautojų” 
Buvom padarę pertraukėlę su žaislų dirbtuvėmis, tad grįžtam pailsėję ir su naujomis idėjomis.
Šios savaitės žaisliukas – žmogeliukas/lėlytė iš medinio šaukštelio ir siūlų likučių. Tiesa, mūsų mažieji “žaidėjai” protestuoja fotografuodami arba per daug ir per greitai maivosi, tad nufotografuoti darosi itin komplikuota
Beje, žmonės, nesiskųskit, kad mažai rašau – laiko nėėėėra!!!!
Tik vakar atrastas eilėraštukas. Apie rugsėjį ir rudenį gražių/lengvų/trumpų eilėraščių mūsų knygelėse rasti nepavyko, bet šis irgi neprastas ta proga. Labiausiai patiko pirmas ir antras posmelis – Vasarė visą laiką pritariamai linksėjo galva ir sakė “Taip, taip”
Autorius: A. Matutis, iš knygos “Vaivorykštė ežerą semia” (beje, vaikams labai patinka šios knygos iliustracijos).
Pavasaris- broliukas,
Paukšteliai jo draugai,
Ir pumpurėlis trūkęs
Jiems šypsosi smagiai.
Sesutė vasarėlė
Gėlyčių suknele.
Laukai, miškai ir gėlės
Dainuoja- tra-lia-lia!..
Ant rudenio kepurės
Geltoni riešutai,
Ir obuoliukas žiūri,
Užlipęs ten aukštai.
Žiemužė su rogutėm
Ir ledo žvakute,
Su pirštinėm baltutėm
ir ledine skraiste.
