Savaitgalis dar tik prasideda, čia mūsų idėjos Helovynui (ar Helovinui?).
Baisieji moliūgėliai, moliūgas-mumija, stalo žaidimai, vaiduokliukas… Kiekvienam pagal amžių, poreikius, norus, galimybes.
Visą aprašymą ir nuotraukas rasite čia: http://www.ekodiena.lt/c/v/zaislu-dirbtuves-ekovaikyste/
Rytoj 15 val. susitinkam kino teatre “Pasaka” žaislų meistro dirbtuvėse! Taip jau sutapo, kad šis savaitgalis – dar ir šventinis savaitgalis, tad su vaikais gaminsimės vaiduokliukus, piešime ant veido, smaguriausime raganiškais skanėstais ir dar vieni velniai žino ko prisigalvosime! Mūsų dirbtuvės tinka ir mažesniems vaikučiams, ir vyresniems, tad laukiame visų!!!!
Vakaris naktimis vis dar keliasi, nors tam priežasties ir nebūna – tik nori pasitikslinti, ar miega kambaryje ne vienas 
-Aš noriu mieeeegooooo.
-Tai miegok.
-Noriu užsiklooootiiii.
-Užsiklok.
-Mamaaaa, užkloooook.
Arba tą pačią naktį:
-Aš noriu miegooooo.
-Tai miegok.
-Neeeeee, paaaagalvė nukritoooooooo
Ši istorija – viena iš daugelio “plaukiojančių” interneto platybės, bet tikrai privertė susimąstyti. Nežinau nei kas ją sukūrė, net ar tai tikrai, bet argi tai svarbu?
Vakaris rodo į mano ausis, sako:
-Kas čia?
-Auskarai.
Vakaris:
-Atrodo saldainiai.
Idėjų sąrašas Helovynui ilgėja, jei ne mano pastaruoju metu atrasti užsienio mamyčių blogai gal ir nebūčiau užsikrėtus šita manija, bet niekur nuo šitos įtakos dabar nepabėgsiu 
Šiomis dienomis esu paskendusi Heloweeno idėjų ieškojimuose (o gal jie suranda mane), keletas čia: http://pinterest.com/search/?q=halloween
Šį sezoną nusprendėme jokių pamokėlių – nei dailės, nei muzikos nelankyti, o kartą per savaitę susiorganizuoti intelektualinę pramogą su vaikais – filmuką pabandėm ir daugiau neisim, bet į tai ir nesiorientuojam. Šio sezono tikslas – užkariauti teatrą ir muziejus. Spektaklių repertuarą dar tik nagrinėjamės, o vat keliones į muziejus pradėjome nuo Kaune esančio Tado Ivanausko zoo muziejaus. Patiko, net gi labai! Net Tomas, visiškas muziejų skeptikas pripažino, kad ir jam ten pasižvalgyti buvo įdomu 
Vakariui labiausiai patiko prie liūtų ir tigrų, grįžo po kelis kartus prie jų (tiesa, jam labai paliko įspūdį ir paukščių kiaušiniai, bet tikriausiai jis galvojo kiek gardžios kiaušinienės iš jų būtų galima iškepti)
Tuo metu kaip tik vyko ir žaislų – gyvūnų paroda, keletas man patikusių idėjų darbeliams.
Voratinklis – kaip tik tinkamas Heloweenui, reiks pabandyti patiems pasidaryti
Katinas iš akmenukų
Žirafa iš senų pėdkelnių:
Darbelių nuo to laiko kai vaikai nebeeina į darželį namuose prisikaupė devynios galybės – ir su manim daryti, ir su aukle. Vasarė prašo po daugybę kartų daryti darbelį, Vakaris visuomet prisijungia tik po to kai pamato sesės susidomėjimą (iki to laiko “kepa” arba “verda”).
Šis darbelis – paprastutis. Iš popieriaus iškerpam lėkštę, kiaušinio baltymą ir trynį. Viską paeiliui suklijuojam. “Kepėjui” šis darbelis kaip tik
Nesibaigia piešimo ant veido manija – vos atsikelia ir reikalauja piešinio. Vakaris, tiesa, kasdien nori būti tik tigriuku, tad auklė improvizuoja ta tema
Šis darbelis reikalauja piešimo ir klijavimo įgūdžių, o jei vaikutis pats gėlytės žiedelį “susisuks”, tai prie viso smagu dar ir lavės vaiko smulkioji motorika.
Darbelį darė su aukle.
Tikrai, geras straipsnis, sudėlioti visi taškai ant i. Šią tiesą žinojau jau seniai, bet, kaip sakant, gerai kartais ir atsinaujinti žinias:
http://www.adleris.lt/_upl/349.pdf
Straipsnį atsispausdinau ir prisikabinau ant šaldytuvo.
Sunku patikėti, kad praėjo jau mėnuo nuo to laiko, kai aš su mama ir vaikais buvome išvykę į pajūrį. Žiūrėk, tuoj ir kalėdos ateis!
Smagu buvo tai, kad oras mus iš tiesų lepino. Prie pat jūros, tiesa, buvo vėjuota, bet kopose net ir pasideginom. Vaikai tiesiogine to žodžio prasme kaifavo. Mama maudėsi per dieną po kelis kartu, aš neišdrįsau, bet kojas įmerkiau irgi.
Beje, Palanga tokiu metų laiku atrodo nuostabiai, kur kas geriau, nei sezono įkarštyje. Ramu, tylu, žmonių mažai…
Neretai randu įvairių reportažų, nuorodų, straipsnių kurie mane labai sudomina, laikas pasidalinti su visais. Šios dienos filmas – apie demokratines alternatyvaus ugdymo mokyklas. Ypatingai kėlė šypseną animaciniai intarpai 
Neperdedu – Vakaris gali padaryti kavos (jei jums tinka 2 šaukšteliai kavos ir vienas cukraus), gali pasakyti kokių produktų reikia omletui ir blynams. Labai susinervuoja, jei jam neleidžiama padėti virtuvėje ir krykščia iš laimės, jei leidžiama prisidėti prie šio proceso.
Šiandien Vakaris šuniukas, o Vasarė – gėlytė (nu kas gi daugiau, nebent dar drugelis…)
Reik džiaugtis tuo, kas yra gamtoje, o šiuo metu – tikras stebuklų laukas: gilės, kankorėžiai, kaštonai, lapai, sraigių tušti “namukai”, nukritusios medžių šakos… Tik spėk rinkti ką gamta mums dovanoja!
“Žaislų dirbtuvių” ir Eglės įkvėpti norėjome pasidaryti rudens vainiką, bet nepavyko nusipirkti vainiko rėmo (užtat dabar sužinojau kaip neprastą pasigaminti patiems, tad Kalėdoms vainikas bus!). Namuose turėjom keletą nenaudojamų tuščių dėžučių, tad vainiko idėją šiek tiek pakoregavau ir pasidarėme paveikslus iš rudens gėrybių, kurie dabar puošia mūsų namų sieną.
Prireikė PVA klijų, dėžutės dugno pastorintais kraštais (dažniausiai pastorintais kraštais būna dėžutės nuo saldainių), gilių, kaštonų, kankorėžių, samanų, šakų, staigių kiautų ir pan.
Klijus šiek tiek atskiedžiau vandeniu, bet nedideliu santykiu. Skiestų klijų pripyliau ant dėžės dugno, vaikai tepė ant savo “eksponatų” dar klijų, viską dėjom, prispaudėm ir palikom džiūti. Nebijokit, kad bus nuo klijų baltų dėmių likę – šie klijai turi savybę džiūstant “išnykti".
