Vasarė stumdo vežimėlį su lėlyte (o taip, tai vienas mėgiamiausių jos užsiėmimų). Klausiu:
-Kas tu tokia?
-Mamytė.
-O koks tavo lėlytės vardas?
Tyla.
-Nežinau.
Po kiek laiko:
-Vardas leliukas.
-O tai koks tavo lėliuko vardas?
-Tai gi leliukas ir viskas.
Mūsų namuose kabo Rafaelo paveikslo “Angelai” reprodukcija”.
Vakaris žiūrėjo žiūrėjo ir sako:
-Čia mama il tėtis. Pliksiai. Su dlugeliais.
Šį semestrą man buvo etnomuzikos kursas universitete. Teko prisiminti nemažai dainų-žaidimų iš savo vaikytės… Vienas tokių: “Josim, josim į turgelį” iš knygos “Bitė ritė baltaragė”:
Šį sezoną, nepameluosiu, daugiausiai lankomės “Lėlės” teatre. Pastarąjį kartą žiūrėjom “Tris paršiukus”. Šį kartą pasielgėm labai išmintingai ir spektakliui ruošėmės –kelis kartus klausėm pasaką apie tris paršiukus, daineles, daug apie tai kalbėjom. Todėl šis spektaklis įstrigęs vaikams kaip vienas mėgiamesnių (kartu su “Grybų karu” ir “Mamule mū”).
Nuotrauka iš ČIA.
Beje, nepatikėsit, bet ko gero dėl intensyvaus teatrų lankymo vienas populiariausių užsiėmimų namuose “eiti į teatrą”. Atsisėda abu ant laiptų, susisodina visus savo “draugus” – meškius, zuikius, lėles ir žiūri. Einu pro šalį – gaunu velnių: “Mama, netugdyk! Mes spektaklį ziūlim”. Ko gero sekantis etapas bus kai patys ims vaidinti… Dar vienas gražus dalykas, užfiksuotas mano akimis – vaikai pradėjo susipažinti su pinigais, turi savo taupykles, net po kelis litus susitaupę turi ir spėkit, kam taupo pinigus? O gi: “pilksim bilietą į teatlą” arba “uz pinigėlius pilksim į spektaklį bilietą”. Ne saldainiams, ne žaislams…
Nuo to laiko, kai atsidarėme parduotuvę Etsy, padaugėjo susidomėjimo mumis iš užsienio. Šiandien vienas labai gražus blogas įsidėjo įrašą apie mus – great day, taip sakant, tokio įrašo vertė – nepamatuojama jokiais pinigais! Pasidairykite idėjų ar šiaip pasigrožėkite, ko ko bet grožio tame bloge netrūksta: http://kickcanandconkers.blogspot.com
Dvi pirmosios inspiruotos auklės, antrosios – pačių vaikų.
Mes žydukai Lietuvos
Norim blynų ir kavos.
Jei dar blynai nemaišyti,
Prašom pinigus krapštyti!
Praėjusią savaitę mes šventėme ne tik Valentino arba meilės dieną, bet ir paminėjome valstybės šventę. Ir išties – labai smagiai. Ryte sulaukėm taip ilgai lauktų Vasarės krikšto tėvelių, vakare išvažiavom į mieste vykusią ugnies ir fejerverkų šventę, pabuvojome ir prie Gedimino pr. degusių laužų. Išties, nepaisant šalčio, laiką praleidome smagiai.
Praeitos savaitės darbeliai, susiję su Lietuva: su trimečiais šia tema labai daug neprifantazuosi, todėl ėmėmės vėliavos motyvų – tas jiems bent jau suprantama.
Gelytės iš širdelių – Lietuvos vėliava - dovana Vasarės krikšto mamytei gimtadienio/Valentino dienos/Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Deja, nuotraukų nespėjom pasidaryti, bet idėją radome ČIA.
Vaikai patys pasigamino vėliavas – ir ne po vieną, o visai šeimai – sau ir man bei Tomui. Pamatę mane grįžtančią prie lango supuolė su vėliavom ir ėmė mojuoti 
Tikrai ne pirma laida kur filmavausi, bet pastaroji sulaukė tikrai nemažai atgarsio – kartu su vaikais darėm lavinamąjį žaislą ir virėm plastiliną. Po laidos sulaukiau nemažai SMS, skambučių arba sutikau žmonių kurie laidą žiūrėjo, ir daug kas prašė dar kartą pasakyti koks gi tas stebuklingas receptas. Kadangi savaitgalį mes su Tomu praleidom su sodyboje švęsdami draugo gimtadienį, šiandien sumaniau parašyti, bet pastebėjau, kad “Mamyčių klubas” jau įsidėjo ir į puslapį reportažą, panašu, kad tokių prašytojų sulaukė ir jie: http://www.mamyciuklubas.lt/lavinantys-uzsiemimai/vasar%C4%97s-ir-vakario-naminis-plastilinas
Patį video reportažą iškirps Tomas ir tikiuosi įkels į blogą.
Beje, tikrai tokie dalykai nėra sudėtingi pasidaryti namuose ir labai labai džiaugiuosi, kad įkvėpėm nemažai šeimų užsiimti kažkuo panašiu
Šį kartą nesilaikėm tradicijos atšvęsti Valentino dieną dviese, o visi keturi susiruošėm į restoraną. Anksčiau Vapiano restorane su vaikais mėgome lankytis dėl to, kad ten be skanaus ir šviežio maisto, kurį gamina prie tavo akių, yra visai padorus vaikų žaidimų kampas, paskui – dėl to, kad yra vaikų žaidimų kampas ir kad gali vaikai matyti kaip gamina valgyti, dabar – kad galima sėdėti ir valandą žiūrėti, kaip, pvz. kepa picą. Vakaris tą ir darė. Vasarė pasėdėjo kokias dvi minutes tik tam kad palaikytų broliui kompaniją, mieliau laiką norėjo leisti žaidimų kampe. Deja, šiuo atveju susidūrėm su nepatogumu – žaidimai ir valgio gaminimas yra priešinguose restorano kampuose, o pats restoranas yra pakankamai didelis. Ko gero kitą kartą teks imti du staliukus – vieną ten kur gamina valgyti, kitą – prie žaidimų…
Širdelės iš modilino ir karoliukų. Auklės idėja. Sekančius darbelius darė su manimi:
Širdelę iš sagų darė Vasarė, popierių įkirpo Vakaris. Jam, deja, labiau patinka griauti nei kurti. Sesei pikta. Beje, esu etatinė siuvimo prekių parduotuvės pirkėja, kuri visuomet atėjus prašo pačių pigiausių sagų 
Vasarės – pirmas, Vakario – antras. Kadangi šias širdeles darėm atvirkščiai (pirštus dėti buvo patogiau lyg gautųsi apversta širdelė), Vakaris baisia reiškė nepasitenkinimą, kad jam nesigauna, kad čia ne širdelės, o raidelės ir nurimo tik tada, kai apverčiau ir parodžiau, kad jo antspaudai, kaip ir sesės – širdelės formos.
Daugiau Valentino dienai skirtų darbelių vaikai darė su manim, šį kartą. Bet va tokį grožį sukūrė su aukle. Auklė sako, gal padovanosim mamytei ir tėčiui? vaikai buvo kategoriški – čia mūsų. Iš vis nė vieno darbelio nepavyko prikalbinti padovanoti seneliams ar dar kam nors, išskyrus vieną – Vasarė vieną atidėjo krikšto mamytei… Ech, kad ji tik nepamirštų atsivežti nagų lako, kai atvažiuos
Tris savaites pratūnojom namie, nes mažiai sirgo ir tik dabar pradėjom mėgautis žiemos smagumais. Tiesa, prieš pat susergant irgi buvom lauke…
Ir toliau vaikus pratinam prie gurmaniško maisto. Tiesa, dažniau entuziazmo būna daugiau kai gaminam, nei kai reikia valgyti 
Panadotas ritinėlis nuo WC popieriaus. Darė Vasarė.
Visa galybė tualetinio popieriaus panaudojimo būdų čia: http://www.artistshelpingchildren.org/toiletpaperrollspapertowelrollsartscraftsideaskids.html
O kaip žinia šios “medžiagos darbeliams” kiekvienuose namuose galima aptikti.
Mes kol kas dar visi miegam viename, vaikų, kambaryje. Ateinu tvarkytis, Vakaris:
-Mama, netlukdyk, mūsų cia kambalys!
Naktį Vakaris iškrito iš lovos, įsikėlėm pas save. Gulim trise, Vakaris:
-Man tlukdo!
Klausiu kas trukdo.
-Tlukdo tėčio pilvas…
Dūksta šeimyna, Tomas sako:
-Jūs mano dievukai.
-Ne, tu mūsų dievukas.
Toliau seka trijų minučių ginčas kas kieno dievukas. Kitą vakarą vaikai stovi prie lango ir kažką kalba. Aš klausau klausau, abu:
-Neatažiuoja dievukas, dal nėla dievuko, dievukas neatažiuoja…
Vakaris – mažybinių ir malonybinių žodžių meistras. Iš geresnių:
kitas = “kitokiukas”
čiulpinukas = “čiulpinėlis”
sesytė: “seselytė”
Vauč. 500 įrašas yra ČIA. Pastebėjau visai netikėtai. Nemažai, sakyčiau, kaip baisiai užsiėmusiai dvynukų mamai, kuri ir dirba, ir studijuoja, ir dar visokios veiklos turi, o vyras, kuris lyg ir rašydavo kartais prapuolė su savo įrašais kaip į vandenį.
