Bene vienas mėgstamiausių vaikų, o ypač Vakario laisvalaikio praleidimo būdų - pramogų yra kirpykla. Pamenu kai Vakariui nebuvo dviejų metukų kartą kirpykloje vos neužmigo bekerpant :) O Vasarytė šiaip nori būti labai graži :)
Tiesa, visuomet eina tik į paprastas kirpyklas, ne į vaikiškas
Šventė buvo darželyje dieną prieš Kūčias. Vaikai labai drąsiai elgėsi su Kalėdų seneliu, jokių baimių - drąsuoliai kiek Kalėdų senių sutiko, visiems klausimų turėjo, eilėrasčius deklamavo.
Į polikniniką pas odontologę vaikščiojam reguliariai tikrintis dantukusjau pora metų, pirmąjį sugedusį dantuką rudenį radom Vasarytės burnoje. Taisėm privačioj klinikoj ir labai tuo džiaugiuosi. Tiesa, ji taip laukė kad greičiau tą skylutę užtaisytų, kad vieną kartą kai tik reikėjo medicininės pažymos net supyko, kodėl jai negręžia! Gydytoja sakė, kad retai būna taip gerai pasiruošusių vaikučių, visas procesas tilpo į 25 minutes be nuskausminimo (o skylutė buvo brmaža) ir viso labo 70 lt - kuo ilgiau reik dirbt su vaiku, tuo brangiau ir gydytojo datvas kainuoja. Kitą kartą pažadėjom atsivežt ir brolį, kol kas tfu tfu tfu jo dantys kaip akmenukai.
Yra toks posakis, "obulys nuo obels netoli rieda", labai tinkantis šioje situacijoje: Vaikai iš darželio parsinešė karūnas su palinkėjimu sau. Neįtikėtina, bet norai buvo 100% tokie, ką aš linkiu kiekviena proga sau ir savo šeimai. Kiekvieną kartą nukritus žvaigždei ar palietus stebuklų sieną, ar užpūtus gimtadienio žvakutes:
Sveikatos (Vakaris)
Kelionių (Vasarė)
Daug meilės (Vasarė)
Neabejoju, kad ne naujų žaislų ar "šūdeliukų" kiekyje slypi laimė, o koks pasididžiavimas apėmė pamačius ir vaikų palinkėjimus sau...
Vasarė:
-Mamyte, ar mano nosis paaugo?
-Paaugo.
-O tavo?
-Ne.
-O paaugs?
-Nemanau.
-Mamyte, o kaip tu manai, mano nosis auga dėl to, kad aš visa augu, ar dėl to, kad kartais pameluoju?
1 kelionės dalis - Kos miestas
2 kelionės dalis – Kefalos
Na ir paskutinė dalis buvo paskirta tinginiavimui viskas įskaičiuota viešbutyje su ramiu poilsiu neišlendant iš viešbučio ir Tomo pomėgiui nardyti. Apsistojome Aquis marine resort ir neapsigavome – viešbutis buvo su vandens parku, tad buvo ką veikti visiems. Tiesa, bandėm nusigauti iš Kefalos į jį viešuoju transportu, nepažiūrėjom, kad nuo Tigaki viešbutis įsikūręs už 4-5 km, tad nuo stotelės teko ir paeiti, ir taksi pavažiuoti – kitą kartą gal imčiau transferą. Su viešu transportu pas juos viskas OK, tik reik žiūrėti grafikus kada važiuoja (o nevažiuoja labai dažnai), vaikus veža nemokamai, sala nedidelė, tad per valandą galima visą ir viešuoju autobusu pervažiuoti.
Viešbučio teritorijoje buvo nemažai pramogų vaikams – vienos iš jų mokamos, kitos ne. Tiesa, kas liečia anglų kalbą – šiame viešbutyje komplikuota, nes pagrindinė auditorija yra vokiečiai ir italai.
Didelė žaidimų aikštelė:
Jūros krantas šalia – akmenuotas, bet tereikia paetiti 100 m į šoną ir lauks puiki smėlio kranto jūra:
Kas vaikams labiausiai patiko – kad galėjo valgyti kiek nori ir ko nori. Limonadai, ledai, pyragai – viskas buvo leidžiama su sąlyga, jei išvalgys pagrindinį patiekalą. Kartais Vakaris, didžiausias mūsų šeimos smaližius prisidėdavo pilną lėkštę tortų ir pyragų:
Keletas dienų pasitaikė išties vėjuotos:
Kelionė – puiki vieta susirasti draugų:
Na ir kad lašinių neprisiaugintumėm, bandėm ir aktyviai laiką leisti – Tomas žaidė tinklinį, futbolą, aš apsilankiau sporto salėj, važinėjomės dviračiais. Tiesa, nuoma transporto priemonių viešbutyje yra pakankamai brangi:
Tomą vieną dieną buvom išleidę nardyti – jau tradicija tapo poilsinėse kelionėse jam panerti po vandeniu:
Taip ir praėjo tos 12 dienų. Nežinia ar tik man taip, ar visiems, bet apie sekančią kelionę pradedu galvoti dar būdama anoj ir šį kartą taip išėjo, kad viena kelionė kitiems metams jau suplanuota, o dar vienoj netikėtai ir teko pabuvoti
