Prie jūros

Dat gi reiktų pasakyti, kad prieš sanatoriją pora dienų buvom visi pas draugus pajūryje. Oras nelepino, tad pirmą dieną neakubėjom prie jūros, o aplankėm Klaipėdos mini zoo sodą. Galiu tik pasakyti, kad įspūdį paliko kur kas geresnį nei Kauno zoo sodas - tikrai rekomenduojam aplankyti. Visai šalia kelio Klaipėda-Vilnius, įėjimas suaugusiam 10 lt, vaikui 5 lt. Kibiriukas maisto 2 lt (kaip pasiseks - gausit arba daržovių arba duonos kibirą).
Kitą dieną Tomas su Linu pagavo du didelius karpius, vakare rūkinom kartu su jūrinėm menkėm. Skonis žuvies neišpasakytas! Tiesiog tirpo burnose ir iš lėkštės!

Kol mes sanatorijoje…

Tomas vienas nenuobodžiauja – namuose remontus daro ir uogienes verda

Antroji savaitė sanatorijoje

Laikas eina, vos pasisakiau, kad visos dienos vienodos ir tą pačią dieną Vasarei pakilo temperatūra, vėmė. Taip ir liko neaišku ar čia virusas, ar kebabai kalti (nors panašiau į virusą  - mūsų stalo draugai net išvažiavo dėl to, pora savaičių nemažai vaikų čia sirgo). Per šią savaitę spėjom pasirgt, tad pora dienų praleidom kambaryje.
Prasidėjo masažai or druskų kambarys, tad nuo 8 iki 14 valandos nuoširdžiai "atidirbinėjam". Rytoj dar prasidės masažinės vonios imunitetui stiprinti, grafikas įtemptas.
Maistas ok, tik labai trūksta vaisių ir daržovių, vakar draugė nuvežė į maximą apsipirkt - prisipirkom braškių, arbūzų, nektarinų. Nesakau, kad čia neduoda, bet mes įpratę jų valgyt kur kas daugiau nei čia gaunam.
O bendravimo man trūksta - kai kurios mamos labai susibičiuliavusios, aš pasikalbi su daug kuo, bet tokios su kuria norėčiau daugiau laiko praleist ir nesutikau... visos čia kalba apie tą patį - kiek serga vaikas, kuo serga, kaip gydyt ir t.t., man iš ties ne labai įdomu. Tad bičiulių apsilankymai labai džiugina.
Tiesa, kieme pastatė aikštelę, tik nežinau ar spės pabaigt kitą savaitę įrengt dangą ir tvorą, gali būti, kad išvažiuosim jos taip ir neišbandę - kažkaip sunkiai jiems darbai čia einasi.
Taip ir gyvenam, dar liko 12 dienų - 10 jau praėjo. Laukiam nesulaukiam atvažiuojant Tomo - visi jo išsiilgom...

Pirmoji savaitė sanatorijoj

Galvojqu, kad kasdien rašysiu kaip mums einasi, bet dienos daug maž vienodos - keliamės, procedūros, parkas (šeriam antis, gulbes, skaitom, uogaujam), tiesa, kitą savaitę prasidės daugiau procedūrų, tai tokio "lango" nebeturėsim. Tuomet vėl procedūros, biblioteka (bibliotekininkės džiaugiasi mumis uoliais skaitytojais, tik penktadienį apsižioplinom - nepagalvojau,kad savaitgalis ir nepaėmiau daugiai knygų nei sau, nei vaikams, tai skaityt jau nuo vakar neturim ką), pietaujam, einam prie jūros, vakarieniaujam ir einam gult...
Penktadienį gavom iš Vilniaus dviračius, tai tokia didžiausia naujiena. Na, ir dar kreidutės paįvairina dieną. Vakar draugė pakvietė nueit į koncertą, tai pavakarojom, naktipiečiams kebabą suvalgė :) Savaitgaliais vaikai neturi procedūrų, tai pučia į akį dar, vėlokai grįžom :)

Trečioji diena

Atsirado šioks toks ritmas - pusryčiai, procedūros, parkas, procedūros, pietūs, jūra, vakarienė, miegot. Sutiko mažą ežiuką, radom didelį skruzdėlyną. Trečią dieną prisiuogavom pilnas stiklines mėlynių,  kiek džiaugsmo buvo (daugiau nei kad paskui reikėjo suvalgyti). Vanduo šiltas, aš pora kartų net į jūrą įlindau. Mūsų išsigelbėjimas - biblioteka, esam nuolatiniai bibliotekos lankytojai, kasdien skaitom naujas knygas.

Antroji diena sanatorijoje

Antroji diena buvo pirma "normali pilna" diena čia nuo ryto iki vakaro su procedūrom.
Šią savaitę daug procedūrų neturėjom, turėjom laiko kas diena ir parke, ir prie jūros pabūt. Atradom mėlynių miške, pasikapstėm smėlyje, vanduo šaltokas, jūra banguota, gelbėtojai atbežė ir pastatė raudoną vėliavą.
Valgyt pakanka visiems (nors man priklauso tik pietūs), tą dieną buvo burokų sriuba, Vakaris tris lėkštes išvalgė.
Po apsilankymo vakare Basanavičiaus gatvėj nusprendžiau dažniau nei kartą per savaitę ten neit - nori ir to, ir ano, ir visko kartu, tartis sunku, bet pavyko.
Iš dienos perliukų:
-Mama, Palangoj irgi Onos bažnyčia yra. (Vakaris)
-Norėčiau šitą akmenį tėčiui parvežt. (Vasarė)