Į žygį!

Užvakar mūsų kilimas nukrito anapus tvoros, tai Tomas su vaikais išsiruošė “į žygį” – parsinešti kilimo. Misija – parsigabenti kilimą, bet nuveikė žymiai daugiau: pūtė pienių pūkus, dūdavo per pienės kotelį. Neišsigąskit, ant vaikų veido piešė auklė, kol jie sugalvojo “piešinį” pabaigti patys, tad iš drugelio ir pirato gavosi margalynė :)

Mūsų vaikų žaislai

Galvoj kirba viena idėja po kitos, kuo norėčiau su jumis pasidalinti, deja, laiko trūkumas kamuoja ir mane – vis tik ir su vaikais esu, ir dirbu tuo pačiu, o darbo vis daugėja… Nesiskundžiu, kaip tik ieškom galimybių kaip pakeisti esamą situaciją ir ko gero jau radom, o kol yra taip, kaip yra, reikia pasitenkinti betvarke namuose ir makaronais kas vakarą :)

Šiandien rankos priėjo parašyti apie šiuo metu mėgstamiausius vaikų žaislus, kurių, tiesa, šiuo metu padaugėję mūsų namuose, bet ir toliau laikomės savo – geriau mažiau, bet kokybiškų ir net ir prastas medinis žaislas žymiai sveikiau vaikui ir aplinkai nei plastmasinis, jokių žaislų su filmukų herojais ir vengiam stereotipinių lyčių atžvilgiu (ryškiai ružavų lėlių vežimų ir žydrų mašinyčių). Manyje susiformavusį požiūrį į žaislus patvirtino ir praeitą sesiją lankytos “Žaislų ir žaidimų” paskaitos universitete.

Anksčiau turėtus vežimus pakeitėm į nuotraukoj esantį Vasarei, o Vakariui raudoną (batsiuvys be batų sako, tai mūsų vaikas vis dar laukia šio vežimo, nes tik gaunam, visi išparduoti būna :P)

 

Gimimo dienos proga gavo dovanų paspirtukus – boružėlę ir bitutę.  Jei ką domina, rašykit, išduosiu kur galima įsigyti ;) Na ir šiuo metu prasidėjęs dėlionių, lavinamųjų žaidimų, kaladėlių ir stalo žaidimų bumas. Stalo žaidimus apie spalvas gavome gimtadienio proga (kol kas taisyklių labai nesilaikom, tiesiog ieškom konkrečių paveikslėlių arba renkam visas korteles tam tikros spalvos). Kaladėlės ir vežimas viename – traukiami žaislai pradėjo dominti irgi visai prieš antrąjį gimtadienį, kaip ir kaladėlės (vis stato “namą”). Dėlionė su  burbulais – padovanota per Kalėdas, bet anksčiau buvo daugiau mėtymo žaislas (vaikai mėto, mama renka iš pakampių), o dabar tai vienas mėgiamiausių žaislų (ne tik mausto, bet jau dėlioja ir pagal spalvas, bando skaičiuoti kiek kokių yra). Aišku, reikia laiku užkelt į viršų, nes pažaidę nevengia ir pamėtyti burbulus. Medinės dėlionės su kabukais – skolintos iš draugų arba pirktos iš vieno mūsų gamintojo (bet ne lietuviškos, vežtos iš Lenkijos). Dar vienas žaislas, kurį turim jau labai seniai, bet anksčiau sumaudavo tik apskritimus – figūrinės kaladėlės. Sąmoningai ėmėm nedažytas, tikėdamiesi patys nudažyt, bet…  gėda :) reik prisiruošti, nes tik maustymas jų greit nebetenkins, reiks dėliot ir pagal spalvas. Tiesa, šias kaladėles panaudoja ir “namui” statyti (iš kaladėlių visuomet stato “namą”) :) Prie “einamų” užsiėmimų pridėčiau dar ir knygeles (jau susikoncentruoja ir ties klausymu, ne tik ties paveikslėliais), bei darbeliai. Tiesiog piešti nebelabai patinka, bet darbelius daryti tikrai mėgsta. Jų prisikaupė visa galybė, reiks aprašyti prie progos.

Vystyklų turgus

Jau antrą kartą vyksta, sako, šaunus renginukas :) Mums jau neaktualu, nes jau senokai be sauskelnių, bet kitiems tėveliams rekomenduoju apsilankyti

Su šypsena – būk mažas vaikas

Šiandien grupiokė į savo FB įsimetė šį įrašą ir aš negaliu nepasidalinti :) Vaikai gimsta iš prigimties kūrybingi, mes linkę jų kūrybiškumą “nugesinti” stereotipais. Čia keletas patarimų tėvams, ko ne tik nereiktų vaikams drausti, bet ir ką reiktų VĖL patiems išbandyti

Dainuok tualete, vonioje, duše

Pasidaryk pieno, kakavos ūsus

Šypsokis žmogui mėnulyje

Mirkyk savo sausainius

Užsisakinėk maistą su didesnėmis akimis nei tavo skrandis

Išsikeisk savo sausainį į kitą tokį patį bet skanesnį

Žaisk akių mūšį su savo kate

Valgyk ledus, saldainius pusryčiams

Pabučiuok varlę. Dėl viso pikto. Kas žino?…

Apkabink medį, mamą, draugą

Žiūrėk televizorių apsirengęs pižama

Klausk „kodėl?“ dažnai

Tikėk fėjomis, Kalėdų Seneliu, drakonais

Paprašyk, kad kas nors paskaitytų pasaką

Pirmiausia valgyk desertą

Niekam nematant nuvalgyk papuošimus nuo torto

Paprašyk kad tau nupirktų tai ko tau visiškai nereikia

Slėpk daržoves po lėkšte

Eik miegoti vėliau nei turėtum

Kad ir ką veiktum, nepamiršk pailsėti

Dėkis labai daug cukraus į savo šlapius pusryčius

Dainuok savo mėgstamą dainą garsiai vėl ir vėl

Rink gražius daiktus

Žaisk namais

Iškišk galvą pro langą kai važiuoji mašina

Vaikščiok basas po žolę

kikenk iš nuogų statulų

Sakyk karvėms mū kai jos mūkia

Suskaičiuok vaivorykštės spalvas

Nepamiršk pogulio miego

Šokinėk per (į) balas

Kikenk be priežasties

Tapšnok žmonėms per petį, bet taip kad atsisukę jie nieko nesuprastų

Nešiok kepurę atvirkščiai

Eik į zoologijos sodą

Švilpauk

Padėk druskinei ir pipirinei susikalbėti. Įgarsink

Nepamiršk melstis

Supkis

Piešk su kreida ant tako

Mojuok traukinio mašinistui

Žiūrėk žemyn eidamas. Gal rasi pinigų

Gaudyk jonvabalius, drugelius

Gąsdink paukščius

Valgyk šlapius pusryčius vakarienei

Daryk varlytes prie ežero

Prajuokink kai tik kas nors pradeda gerti

Kramtyk gumą, pūsk burbulus

Kalbėk su savo nematomu draugu

Piešk rankomis ir daryk daug netvarkos

Atsikelk anksti pažiūrėti savaitgalio filmukų

Spalvok

Valgyk rankomis

Valgyk snaiges, sniegą

Šokinėk ant lovos

Pastatyk smėlio pilį

Sukis aplink kol negalėsi pastovėti ant savo kojų

Sulaužyk ką nors tam kad išsiaiškintum kas viduje

Paprašyk, kad kas nors papūstų į žaizdą kad mažiau skaudėtų

Pokalbis

Supa abu po lėlytę. Klausiu:

-Vakari, ar norėtum dar vieno brolio arba sesės?

Purto galvą:

-Nea!

-Vasaryte, o tu?

-Taip!

-O ko norėtum  - sesės ar brolio?

-Sesės :)

Tiutiū ir Kukū

Sekmadienį mūsų namuose apsigyveno nauji gyventojai – Tiutių ir Kukū :) Ilgu diskusijų objektu buvo tapę kokį gyvūnėlį galime laikyti, kad ir vaikams smagu būtų, ir mums nekeltų per daug rūpesčių. Aš galvojau apie nulėpausį triušiuką, bet Tomas buvo labai prieš, kol  galų gale prisiskaičiau tiek, kad suprasčiau, kad mes galim tiek dėmesio, kiek triušiukui reikia, tiesiog neturėti galimybės skirt. O be dėmesio triušiukai, kaip žinia, tampa pikti, agresyvūs. Kita priežastis, dėl ko atsisakiau minties dėl triušiuko – jį reikia kasdien išleist palakstyt, išvest į lauką, be to jis labai šiukšlina (na, kai paleidi, tai tik spėk su šluotele iš paskos lakstyt :)). Vis gi šią “kovą” laimėjo Tomas, kuris pasiūlė atnaujinti Džiungarinių žiurkėnų “ūkį”. Tiesa, šį kartą apsiribojom dviem (mūsų rekordas – 9, bet vidurkis buvo apie 4). Tiesa, mūsų planus pirkti vienos lyties du žiurkėnus sugriovė pardavėjas, įpiršęs mintį įsigyti porytę, bet pasižadėjęs, kad “prieauglį” priims atgal. Tad sekmadienį iš turgaus grįžom šešiese :) Pirmą dieną Džiungarinukai daugiausiai pramiegojo, kas vaikus baisiai nuliūdino, bet jau kitą dieną buvo pakankamai socialūs ir aktyvūs. Tiesa, mūsų senieji žiurkėnai buvo nepratę eiti į rankas (nes pradžioje ilgai prabuvo vieni, kai teko keletą mėnesių pagulėti mums ligoninėje, po to su mažais vaikais nelabai buvo laiko su žiurkėnais žaisti), šiuos iškart pratinam pabūti rankytėse, “padraugauti”.

Tai vat susipažinkit su Tiutiū ir Kukū (vaikai taip pakrikštijo), tik dar nežinau kuris yra kuris :)

Na, man Džiungarinukai vieni mielesnių graužikų – mažučiai, švelnūs labai, be šlykščių uodegų ir didelių ausų :)

Meilės diena ir darbelis širdelė

Mildos dieną simboliškai, bet atšventėm ir mes. Jei vasario 14 švenčiam dviese, tai, pagalvojau, kad lietuvišką šios šventės atitikmenį galim atšvęsti ir keturiese :)

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.

Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną.

Profesorė P. Dundulienė spėja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje. Pasak istoriko T. Narbuto, Mildai turėjęs būti skirtas balandžio mėnuo, o Vilniaus Antakalnyje esą stovėjusi jos šventykla. Šaltinis: day.lt

Su vaikais ta proga padarėme širdeles tėčiui, paskui jas norėjom slaptai pristatyti (bet pristatėm neslaptai) į tėčio darbą ir visi nuvažiavom vakarieniauti :)

Šiam darbeliui reikės – storesnio popieriaus, medinių iešmelių, klijų, žirklių. Iškerpam dvi širdeles, vieną širdelės pusę nudažom, palaukiam kol išdžius, tuomet tepam klijų ant nedažytų širdelės pusių, dedam iešmelį per vidurį jų, suspaudžiam ir palaukiam, kol išdžius. Aišku, širdeles dar galima visaip kaip papuošti, bet nuo praeito penktadienio aš esu viena su vaikais be pagalbos, tai man viską spėt (vaikai, valgis, namai ir darbas tuo pačiu) yra šiek tiek komplikuota :)

Mediniai žaislai

Mūsų šeimos ekologiškumo pradžia, žinoma, kad buvo du maži kleckai, kuriais mes visai kaip rūpinomės (ir rūpinamės), kas peraugo į gražią prasmingo verslo idėją – parduotuvę www.medinisarkliukas.lt , kuri gyvuoja jau visus 6 mėnesius.  Ir jau kad tiek tas mūsų straipsnis apie medinukus “apkeliavo pasaulio”, tai galvoju įsimesiu ir čia galiausiai. Čia ko gero surašyti  beveik visi mūsų argumentai, kodėl ėmėmės daryti tai, ką darome dabar ir kuo labai tikime. Beje, tai pats tikriausias šeimos verslas, kai darbo gauna ir vaikai – fotografuojasi, nors labiau tai galima pavadinti žaislų testavimu :)

Šiandieninis vaikų pasaulis pripildytas begalės garsų ir spalvų. Žaislų pasirinkimas įvairioms amžiaus grupėms toks didelis, kad gali apsvaigti galva. Žengdami į žaislų parduotuvę, atrodo, pasineriame į beprotiškai spalvingą, žėrintį, mirgantį, šviečiantį, šaukiantį, mirksintį, hipnotizuojantį pasakų ir animacinių filmukų pasaulį, tačiau užvėrę duris – neatsimename beveik nieko... O ką atsimena vaikas? Kokie bus jo vaikystės prisiminimai?
Visi puikiai žinome, kokią svarbią naudą žaislai turi vaiko lavinimui ir auklėjimui, kūrybiškumo, fantazijos ugdymui, estetikos suvokimui, pojūčių formavimuisi. Tik nuo tėvų priklauso kokius žaislus pasitelksime į pagalbą šioms svarbioms užduotims atlikti.
Tokie populiarūs šiandien plastikiniai, elektroniniai žaislai dažnai iškreipia vaiko tikrovės ir pojūčių suvokimą, įtraukdami į savo mirgantį, žybsintį, cypiantį pasaulį, skatina vaikus atsiriboti, užsidaryti jame, automatiškai atlikti nurodytas funkcijas ir nemoko ieškoti sprendimų pačiam. Neretai yra per sudėtingi ir kelia per didelį triukšmą. Vaikas nebesiekia taip jam reikalingo bendravimo. Tokių žaislų gamyboje dažnai naudojamos kenksmingos medžiagos, jie turi daug smulkių, lūžtančių detalių ir nėra saugūs nei vaikui, nei jo aplinkai.
Renkant žaislą savo vaikui, pirmiausia reiktų pagalvoti, kokią naudą žaislas atneš vaikui, ko jį išmokys, ką lavins, ar jis saugus. Kaina, žinoma, dabar daugeliui ypač svarbus aspektas, bet verta pamąstyti ir apie tai, kad pirkdami pigesnį žaislą dažnai aukojame kokybę, ilgaamžiškumą, nesame tikri dėl žaislo saugumo, jo gamyboje naudojamų medžiagų.

Būtent dėl visų anksčiau paminėtų priežasčių mediniai žaislai dabar išgyvena tikrą atgimimą. Iš medienos gaminami daiktai gyvuoja ilgiau už plastikinius. Be to, jie žymiai saugesni ne tik mažyliui, kuris žaisdamas savo žaisliukus kiša prie veiduko, deda į burną ar apkabina, mediniai žaislai saugesni bei sveikesni ir mus supančiam pasauliui – net išmetus medinį žaisliuką, jis tikrai biologiškai suirs.
Mediniai žaislai vaikui teikia žymiai daugiau naudos nei bet kuris plastikinis. Žaisdamas jais vaikas nesikoncentruoja vien ties efektu ar automatiško veiksmo pasekme, jis kuria – išgalvoja istorijas, veiksmus, veikėjus, juos įgarsina, vaidina vaidmenis, ieško sprendimų, kviečiasi į pagalbą kitus. Tokiu būdu mažylis lavina savo socialinę, emocinę, kalbos raidą, ugdo kūrybiškumą bei vaizduotę. Taip pat lavina smulkiąją bei stambiąją motoriką.
Medinių žaisliukų dabar galima įsigyti daug kur, tačiau būtina stebėti jų ženklinimą – ar jie atitinka Europos Sąjungos reikalavimus ir ar ženklinti CE, tai yra - žaislo saugos reikalavimai turi būti patvirtinti CE tipo tyrimo sertifikatu.
Renkantis medinius žaislus taip pat reiktų atkreipti dėmesį, iš kokios medienos jis pagamintas - beržas yra tinkamiausias žaislų gamybai.
Kodėl dar verta rinktis medinius žaislus? Nes tiesiog gera žinoti, kad vaikas savo kelionę po pasaulį pradeda su nuostabiu draugu, kuriame dar jaučiama medžio šiluma ir jaukumas, ir kuris galbūt lydės jį visą gyvenimą, nešdamas begalę prisiminimų ir šiltų jausmų.

Paruošė: www.medinisarkliukas.lt

Darbelis: žmogeliukai brolis ir sesė

Šiandien lauke su kreidelėmis piešėm vaikų pėdutes, jiems labai patiko, tai aš ekspromtu sugalvojau ir darbelį iš rankyčių namuose – padarėm žmogeliukus Vasarę ir Vakarį :)

Reikia kietesnio popieriaus, žirklių, dažų, flomasterio, pieštuko.

Uždedam vaiko rankytė ant popieriaus, apibrėžiam, iškerpam, taip pat iškerpam apskritimą - galvytę, duodam vaikui nuspalvoti kūnelį ir galvą. Palaukiam kol išdžius, tepam klijų ir priklijuojam galvytę, nupiešiam flomasteriu akytes, šypsenėlę ir sagas – šitą darėm kartu, didesni vaikučiai aišku gali ir patys.

Linksmas darbelis, sunkiausia buvo išlaukt kol išdžius, nes vaikai rezultato nori labai greitai :)

Meškiukas iš… placentos

Šiandien naršydama po interneto platybes radau šį tą kuo noriu pasidalinti su jumis, net nežinau kaip tiksliau įvardinti – meškiuką iš… placentos. Nuomonių, kaip ir dėl placentos išsaugojimo ar jos suvalgymo (o, taip!) yra įvairių, bet toks dalykas tikrai ilgai iš galvos neiškrenta

http://www.inhabitots.com/doing-it-for-the-kids-design-exhibition-placenta-teddy-bear/