Kažkada seniai… kai valgyt blyno nenorėjo… tiesą sakant ir tokio nenorėjo, nes jis pasirodė labiau panašus į žaislą, nei į maistą :)
2011 m. birželio 13 d.
Cirke
Prieš kokias tris savaites (jau!!!!) buvom cirke (Baltijos cirkas berods vadinasi). Na, mano įspūdžiai tikrai ne patys geriausi, tikrai neprimena tokio cirko, kokį ne kartą mačiau vaikystėje ir kuris pasąmonėj su nostalgija susijęs, labiau gal asocijuojasi su Irvingo “Cirko sūnum”. Kas skaitė, tas supranta apie ką aš čia. Auditorija susirinkusi irgi tai atspindėjo, be abejo. Negaliu sakyti, kad nebuvo gerų dalykų, aišku, kad buvo, o vaikams gal ir pats tas kaip pirmam kartui. Išskyrus trukmė – mes išvažiavom po 2 val., o dar buvo nesibaigę, tai dviejų metų vaikams galite įsivaizduoti kaip atsėdėti tokį renginuką. Aišku, pertrauka buvo, ir atrakcionai, ir kukurūzai, saldi vata, žybsintys žaisliukai ir pan., kaip kitaip pragyvensi iš bilietų, juk tik 17 Lt (atrodo, nes mes nemokėjom) kainavo. Vaikų “topiniai” numeriai su gyvūnais, žinoma (mūsiškiai auga dideli gyvūnų mylėtojai), kai pamatė beždžionėlę tai klykė iš laimės per visą salę :)
Cirkas, tiesa jau išvažiavo, mačiau Alytuj dabar įsikūrė.
Grįžtant namo Vasarė labai stengėsi nemiegoti. Taip stengėsi, kad pašaukta pakeldavo akis, bet akių atmerkt nesugebėjo :)
2011 m. birželio 12 d.
Į darželį
Nuo šiandien vaikai pradeda lankyti darželį. Taip, taip, ne visai planuotai, bet jau taip išėjo. Jau kurį laiką manęs nebetenkino toks gyvenimas – auklė pusę dienos, aš per tas keturias ar penkias valandas nieko nebespėju, po auklės namai kaip po karo, kol susitvarkai… Jau su Tomu buvom pradėję galvoti, ką daryti, kol auklė vieną dieną pasakė, kad jai kitoje šeimoje pasiūlė visą etatą dirbti (dirbo pusdienį pas mus, pusdienį kitoj šeimoj čia šalia visai mūsų). Manyčiau, gal dar tikėjosi, kad aš daugiau pasiūlysiu, bet aš tik lengviau atsikvėpiau ir pagalvojau, kad va dabar bus gera proga greitai nuspręsti ką daryti. Pastaruoju metu mintį dėl privataus darželio buvom palaidoję, nes ir taip skaičiuojant, ir taip už du vaikus būtų labai dideli pinigai mums bent jau šiuo metu, nes kol kas dirbu tik su Mediniu arkliuku, o visi pinigai lig šiol yra investuojami. Pabandėm nuvažiuoti į valstybinius darželius. Aišku, ten vietų nėra, bet galimybė papulti vis tik yra, aišku, ne dabar, o nuo rudens. Kol toliau tęsiam gero valstybinio darželio paieškas, vaikus laikinai vedam į mano draugės “Zebriuko darželį”.
Prieš pora savaičių aš kartu su vaikais pabuvau po pusdienį, adaptacija jiems kaip ir nereikalinga, nes dviese visuomet, be to jų socialinis išsivystymas ir bendravimas yra labai aukštas. Praeitą savaitę atostogavome Alytuje pas mano tėtį (apie atostogas vis ruošiuosi parašyti, nes buvo tikrai labai geros, skanios (gi braškės ir žemuogės, o kur dar šviežias medus!) ir linksmos atostogos vaikams (aš dirbau iš Alytaus)). Tad šiandien vaikai pirmą kartą iškeliavo į darželį. Ir iš karto be mamos, o su tėčiu (mano mašina likus Alytuj). Kaip tyčia naktį labai prastai miegojo (gal krūminiai kalasi), keltis nenorėjo, bet nuskambėjus raktiniam žodžiui “važiuojam pas zebriukus” iškart šoko iš lovos :)
Va taip ir iškeliavo su savo kuprinytėmis, su lėlyte Vasarė ir rožiniu zuikiu Vakaris (turi tokį numylėtą).
P.S. Kol rašiau šį įrašą paskambino Tomas, sakė nuėjo į darželį, pasiusiojo (abu be sauskelnių jau senokai - čia dar vienas įrašas, kurį esu suplanavusi parašyt, bet laiko tam neatrandu, gal dabar bus laisviau :)), davė Tomui po bučiuką ir jis išėjo. Jokių ašarų ar zirzenimų.
Burbulai
Internete radau štai tokį didelių burbulų receptą:
Užvirinti 4 litrus vandens (jei nusimato labai vėjuota diena, tada 3,5 l). Tada supilti litrą indų ploviklio. Įdėti 5 šaukštus su kaupu cukraus, viską ramiai maišyti, kad pernelyg neputotų. Įmaišyti du šaukštus kepimo miltelių ir 100 g glicerino (jei pirksit vaistinėse – 25 ml apie 7 litus). Leisti atvėsti ir galima leist burbulus.
Gal kas bandėt? Gal kas turit kokį nors kitą burbulų receptą?
Šakar makar
Ar žinai, kas buvo vakar?
Vakar buvo šakar makar.
Šakar makar – tai toks laikas,
Kai nurimt negali vaikas.
Eina, bėga, kūliais virsta,
Įsipjauna kartais pirštą.
Imas darbo ir nebaigia,
Lenda ten, kur jam nereikia.
(J.Strielkūnas)
Šį eilėraštuką radau ieškodama medžiagos mokslams ir pagalvojau, kad pas mus “šakar makar” vyksta kasdien!
2011 m. birželio 9 d.
Parodėlė
Darbelis saulytė
Kol lauke tokie karšti orai, aš su vaikais laiką leidžiu “kaime”, t.y. Alytuj pas senelį. Dar prieš išvažiuojant su vaikais darėm darbelį saulytė. Pastebėjau, kad darbelius jiems dabar patinka daryti ypatingai, labiau, nei tiesiog piešti. O džiaugsmo po to būna iki pat dangaus, nes dažniausiai darom tuos daiktus, ką jie gerai žino.
Prireikė: popieriaus (geriau naudokit kietesnį, nes minkšto spinduliukus teko priklijuot su lipukais prie sienos, kad nelinktų), dažų, teptuko, žirklių, klijų.
Aš apibrėžiau apskritimą (pasidėjus dubenėlį, kad gražesnis būtų), sukarpiau juosteles (vis neprisiruošiu vaikams žirklių nupirkti, manau, kad jau galėtų bandyti karpyt), vaikai nudažė, padžiovinom dažus, tuomet klijavom spinduliukus (vaikai tepė klijus, aš klijavau).
2011 m. birželio 8 d.
“Žaislų dirbtuvės”
Šiandien startavo www.ekodiena.lt ir www.medinisarkliukas.lt bendras projektas “Žaislų dirbtuvės”. Skatinsime tėvus ne pirkti kuo daugiau žaislų, o stengtis kuo daugiau laiko praleisti su vaikais ir tuo pačiu pasigaminti žaislus patiems. Kilni idėja ir tuo pačiu įpareigojanti – turėsim žaisliukus gaminti kiekvieną savaitę, kas ir bus man rodos sunkiausia ;)
Pirmasis žaisliukas čia:
Tėvo diena
Šilta saulė mus išgynė pusryčiauti į terasą… Ko gero nėra geresnio laiko, nei pusryčiai ir vakarienė terasoje (pietauti ten per karšta), skubam šį “gėrį” išnaudoti, kol orai nesubjuro(nors Tomą tai reikėjo ilgokai įtikinėti, kad ten valgyti yra “gėris”, bet, man rodos, jis jau tuo irgi patikėjo :))
O po pietų atidarėme maudynių sezoną! Nors Vakaris tai galėtų maudytis bet kokiu oru, man atrodo, tik pamato vandenį, ir bėga tekinas. Prie ežero išlėkėm nelabai planuotai, tai tėtis šį kartą liko be savo darbelio,bet gavo savaitę poilsio nuo mūsų, nes mes pasilikom pas senelį “kaime”, t.y. Alytuj :P
2011 m. birželio 5 d.
Medinių žaislų gamyba
Ilgai “gimdytas” mano ir Tomo filmukas apie tai, kaip gimsta medinis lietuviškas žaislas… Man labai patinka gamyklose lankytis, po tas dulkes pavaikščiot ir paklausyt žmonių kalbų, kurie šiais žaislais labai tiki, visai, kaip ir aš :)