Tapu tapu į darželį :)

Pastaruoju metu vaikai labai draugauja ir vaikšto susikabinę rankomis :)

Mūsų vasara

Šią vasarą ilgesnių atostogų neturime – tiesiog tokios aplinkybės ir galimybės šiuo metu. Man tai sakyčiau itin sudėtingas laikotarpis – pripratus gyventi taip, kad vos lagaminą išsikrauni, reikia vėl susikrauti… Na, bet yra kaip yra, reik pakentėti ir tikiuosi, kad greit vėl galėsiu prisiminti ką reiškia pakuotis lagaminą, skristi lėktuvu, pajusti tą kelionės pažinimo džiaugsmą. Kita vertus nebuvo vasaros tokios kaip ši – jei nevažiuojam į kokį renginį su mūsų parduotuve, tai pakuojamės krepšius ir lekiam kur nors prie ežero… Na, tas “kur nors” labai apsiriboja giminaičių bei draugų sodybomis, todėl labai džiaugiamės, kad tokių yra mūsų tarpe, nes su palapinėm ir vaikais lėkti nesiryžtam, o jei pasiryžtam, tai vakare kraunamės daiktus ir lekiam namo Keletas akimirkų iš mūsų darbingos, bet tuo pačiu ir smagios vasaros:

Mūsų abu vaikai auga tikrais gyvūnų mylėtojais/žvejais/gamtininkais. Tikiuosi kad kažkada ir mes turėsime trobelę miške ant ežero kranto…

Darbelis arbūzas

Arbūzų sezonas jau eina į pabaigą, bet mes jų niekaip neatsivalgom – ko gero dabar valgom dažniau nei lietuviškas uogas…

Vakar kaip tik vieną sukapojom, vis rezgiau mintį kaip galima panaudoti arbūzų sėklas darbeliuose ir man šovė mintis padaryti tiesiog… arbūzą

 

Prireikė – kartono, dažų, klijų, žirklių ir arbūzo sėklų.

Iš kartono iškerpam arbūzo skilteles, nupiešiam, palaukiam kol išdžius, tepam klijais ir klijuojam sėklytes. Viskas. Atrodo skaniai, ar ne?

Darbymetis:

Emilijos krikštynų scenarijus

Emilijos krikštynų scenarijus buvo panašus kaip pernai Igno. Aišku, ne vienas prie vieno, bet šį bei tą pakopijavau. Ir laiko šiemet žymiai mažiau pasiruošti turėjau – mums pats darbymetis… Kai kurie momentai naudoti tradiciniai, kai kurie – pasiskolinti iš kitų scenarijų, kai kurie sukurti mano.

Namuose:

Emiliją rengiau aš su maža krikšto tėčio pagalba. Pagal tradiciją mergytę rengia krikšto mama, berniuką – krikšto tėtis.

Dar prieš išeinant mamai įteikėm krikšto kraitelį, kad bažnyčioje su savim turėtų, apie kurį vėliau šiek tiek.

Tradiciškai vaiką į krikštynas išleidžia močiutė paduodama vaiką per langą. Tiesa, veiksmas vyko daugiabučiam, tai perdavė tiesiog per duris.

Po bažnyčios vykom prie ežero, kur buvom suplanavę šventę. Ten iš pat pradžių krikšto tėtis parodė visiems krikšto liudijimą ir įteikė tėveliui, kad saugotų. Paskaitėme krikšto maldelę.

Visi kartu peržiūrėjom krikšto kraitelį, kuriame buvo  sudėta: duonos gabaliukas (kad maisto nepritruktų), žydra juostelė (kad berniukų netruktų), česnako skiltelė (nuo blogos akies), šventojo paveikslėlis (kad šventasis saugotų), muilas (kad švari būtų), pieštukas (kad rašyt ir skaityt mokėtų), cukraus gabaliukas (kad saldumo gyvenime netruktų), pinigėlis (kad pinigų nestigtų).

Skaitėm senelių įsipareigojimus ir pasižadėjimus (aišku, apie kuriuos jie iš anksto nieko nežinojo).

Kiekvienas surašėm savo palinkėjimus Emilijai, juos sudėjom į butelį, uždarėm, užvaškavom ir įteikėm tėvam, kad saugotų iki Emilijos 16-ojo gimtadienio, o per 16-ąjį gimtadienį Emilija įpareigota jį sudaužyti ir perskaityti visus palinkėjimus.

Visi svečiai traukė savo pasižadėjimus – kas ką išmokys Emiliją ir kodėl (niekur neberandu to failiuko, tai ir pavyzdžių negaliu įdėti).

Krikšto mamos torto valgymas.

Įteikėm krikštynų laikraštuką (kurį baigėm su Tomu daryti krikštynų rytą, tad ir klaidų dėl to neišvengėm).

Kas liko suplanuota, bet pamiršta ir neįvykdyta – bažnyčioje uždegti visiems po žvakutę už Emiliją, bei dangaus žibintas, ant kurio svečiai turėjo užrašyti vieną žodį-palinkėjimą ir paleisti sutemus į dangų… Tiesa, mums ir oras būtų pamaišęs.

Dekoracijas (pvz tortas, butelis) rinkau pagal Emilijos suknelę – balta plius švelni violetinė.

Na, čia mano toks scenarijus buvo sugalvotas – sakyčiau neperkrautos krikštynos užduotimis ir veikla, bet ir ne visai tuščios…

Tiesa, galvą sukom dėl dovanų – man visokie šaukštai ir panašūs dalykai nepatinka, nes nematau jokios prasmės kišt pinigus į tai, kas turi savybę dulkėti, tad Emilijai dovanojom fotosesiją, kas bus didesnis atsiminimas nei kažkoks brangus dulkantis suvenyras, krikštynų visus reikmenis (žvakė, krikšto skraistę), na, aišku, tortas, ir vežimėlį-karutį (juk turi būti ir tieisoginio džiaugsmo bei naudos vaikui iš to )

Savaitgalio prisiminimai–Emilijos krikštynos

Prieš tris savaites pakrikštijom mano brolio dukrytę Emiliją (10 mėn.). Krikštynos buvo gražios, oras pusiau geras, viskas nuostabu! Fotoreportažiukas čia, o scenarijų gal irgi kada įmesiu ir pasidalinsiu su jumis, krikšto mamai reikėjo pasukti galvą, bet kadangi patirties turėjau iš pernai metų, ilgai netrukau pasiruošti

Su krikšto tėveliais

Su tėveliais:

Senelis su visais savo anūkais

Pusbroliukai:

Emilija:

Na ir neformalioji dalis prie ežero. Tariam žodį:

Ką myli?

Klausiam Vakario, ką jis myli. Atsakymas buvo ne itin tikėtas 

-Tėtę, mamą, Indę (Indrę), Domą, sesę…

Domas ir Indrė – mūsų draugai, kuriuos vaikai matė kelis kartus,o paskutinį kartą – prieš savaitę sodyboj prie ežero Indrė Vakarį apžavėjo iškart, o Domas matyt todėl, kad turi sodybą prie ežero

Nu ok, klausimų daugiau nekilo…

Rūšiavimo žaidimas

www.ekodiena.lt rubrikai “Žaislų dirbtuvės” šį kartą darėm rūšiavimo žaidimą. Kaip bebūtų keista mano pagalbininkas buvo Vakaris, nors pastaruosius kelis kartus atsisakydavo ir padėt daryti, ir žaisti…

http://www.ekodiena.lt/rusiavimo-zaislas/

Mamos ir… vienas tėtis :)

Vakar dalyvavom Bug 2 hug kolekcijos pristatyme. Žurnalistai, fotografai ir… va kas gavosi!

http://www.15min.lt/gallery/zmones/Zinomos-mamos-sutiko-vaikisku-rubeliu-kolekcija-19175?p=1

Žr. straipsnio pavadinimą ir nuotrauką

Kūrybiškumui ribų nėra

Šiuo metu vaikų kūrybiškumas liejasi per kraštus (nors gerai pagalvojus ar kada buvo kitaip?). Va, kad ir pavyzdžiui į baseinuką su vandeniu sugalvojo sulipti su savo paspirtukais boružėle ir bitute  

Mažieji vaiduokliai su dviratukais