Trys ikimokyklinio ugdymo programos

Ruošiuosi rytdienos kontroliniui, gal kas norite pasimokyti su manimi? :)

„Gera pradžia“ – tai tarptautinis vaikų ugdymo projektas dar žinomas „Step by Step“ pavadinimu.  Lietuvoje vykdomas nuo 1996 metų Atviros Lietuvos fondo. „Gera pradžia“ humanizmu, demokratija, atvirumu ir atsinaujinimu. Taikant iškiliausius pedagogikos ir psichologijos pasiekimus, įgyvendinamas į vaiką ir šeimą orientuotas ugdymas.
Programos esmė
Šios ugdymo programos modelis remiasi demokratijos ir filosofiniais principais:

• Laisvai rinktis ir priimti atsakomybę;
• Mokytis savarankiškai ir komandoje;
• Toleruoti ir gerbti kitokius nei tu.

Projektas „Gera pradžia“ propaguoja vaiko raidą atitinkantį mokymąsi ir ugdymą. Grupėse taikomi aktyvieji mokymo metodai, mokymasis bendraujant ir bendradarbiaujant, vaikai skatinami mąstyti, ieškoti ir atrasti. Kuriama aplinka leidžianti rinktis veiklą, priemones, užduoties atlikimo tempą ir kt. Kertinės sąvokos, kuriomis grindžiama „Geros pradžios“ ugdymo metodika: bendravimas; visuomeniškumas; rūpinimasis vienas kitu; tarpusavio ryšiai.

Visas dėmesys koncentruojamas į vaiką ir į jo šeimą. Vaikystė pripažįstama savaimine vertybe ir leidžiama ją išgyventi. Vaikui leidžiama būti tokiu, koks jis iš tikrųjų yra. Mokymas nevyksta pagal griežtai reglamentuotas programas, kuriose būtų numatytas pamokos ar užsiėmimo turinys. Čia vaikai patys siūlo užsiėmimų temas. Jei vaikas ryte pradeda pasakoti apie kažkada matytą reiškinį ir visi susidomėję klausosi, diena gali būti paskirta tos temos gvildenimui. Ir ši tema bus plėtojama tiek, kiek vaikams tas bus įdomu. Tai leidžia  laiku pastebėti, kuo vaikas domisi, kas jam geriau sekasi, kur būtina padėti. Galimybė vaikams savarankiškai apsispręsti ir pasirinkti apie ką kalbėti, ką veikti, kokias priemones naudoti, kaip rengtis yra vienas pagrindinių „Geros pradžios“ principų, siekiant ugdyti laisvą, nesuvaržytą asmenybę, kuriai būtų nuolat įdomu sužinoti ką nors naujo. Ugdymo metodikoje „Gera pradžia“ ypatingas vaidmuo tenka tėvams, kurie yra svarbiausi patarėjai, padedantys geriau pažinti kiekvieną vaiką. Tėvai „Geros pradžios“ darželiuose yra pilnaverčiai bendruomenės nariai. Jie kviečiami vaikams papasakoti apie savo profesiją bei pomėgius. Dažnai, tai padeda vaikams geriau suprasti vieną ar kitą nagrinėjamą temą bei vieni kitus.
Šaltinis: http://www.vaikudarzai.lt

Reggio Emilia – nedidukas miestelis Šiaurės Italijoje, garsėjantis inovatyviais švietimo srities pasiekimais. Čia kūrybingai bendradarbiaujant pedagogams ir tėvams išplėtota unikali tarptautinį pripažinimą pelniusi vaikų ugdymo sistema. Per daugiau nei 30 pastarųjų veiklos metų Reggio Emilia sistema rėmėsi pačių sudarytomis savitomis filosofinėmis ir pedagoginėmis prielaidomis, veiklos organizavimo metodais ir aplinkos projektavimo principais, kurie šiandienos pedagogams tapo naujų idėjų ir ugdymo procesų pagrindu. Reggio Emilia sistema žinoma visame pasaulyje.

Reggio Emilia sistemos įkvėpėjas yra pedagogas Loris Malaguzzi, teigiantis, kad vaikas turi mažiausiai šimtą kalbų. Tai – menas, muzika, šokis, konstravimas, rašymas, kalbėjimas, dainavimas, drama, šešėlių teatras... Pasak žymiojo pedagogo, kiekvienas vaikas yra unikalus, atviras, trokštantis žinių, kupinas smalsumo ir nuostabos, noro bendrauti ir pažinti. Jis mokosi vertinti save, pagrįsti savo nuomonę, kritiškai mąstyti, tačiau tuo pačiu ir kurti pilnaverčius ryšius su kitais ir bendrauti. Taigi, ugdymas orientuojamas į kiekvieną vaiką, susijusį su kitais vaikais, šeima, pedagogais, bendruomene ir mokykla.

Pagal Reggio Emilia sistemą, vaiko intelektualiniai gebėjimai turi būti ugdomi plėtojant jo išraišką, pažįstant simbolius, turtinant etikos, logikos ir vaizdinių „kalbas“. Todėl pedagogų misija – sukurti saviraišką ir pažinimą skatinančią aplinką, stebėti individualias vaiko galimybes bei kaupti jo patirtį. Kiekvienas pedagogas su viena grupe dirba trejus metus. Jis pažįsta grupės vaikų ugdymosi stilių ir užmezga artimus ir šiltus tarpusavio santykius. Vienai grupei skiriami du pedagogai. Jie yra partneriai, kurie kartu atidžiai stebi vaikus, bendrauja ir keičiasi idėjomis. Pedagogai taip pat yra tyrėjai. Jie stebi ir kelia hipotezes, kartu su tėvais siekia natūralaus vaiko vystymosi, galvoja apie užsiėmimus, o idėjos programai kyla stebint vaikus.

Ugdymo programa lanksti, papildoma naujomis idėjomis pagal vaikų poreikius, todėl leidžia mažyliams natūraliai vystytis. Dienos tvarkaraštis leidžia vaikams patiems nustatyti savo tempą, paliekama pakankamai laiko baigti užsiėmimus. Numatytas veiklas galima keisti, o užduotys gali kilti atsitiktinai. Vaikai išreiškia save įvairiausiais būdais, todėl grupėje naudojamos įvairiausios priemonės. Saviraiška integruota į visą ugdymosi procesą.

Projektinė veikla yra itin prasminga Reggio Emilia ugdymo sistemos dalis. Ji yra sąmoningai orientuota ieškoti atsakymų į klausimus, kurie gali iškilti vaikams, auklėtojams ir tėvams. Projekto tikslas – daugiau sužinoti apie tą temą, o ne išgirsti auklėtojo parengtus atsakymus. Tokia veikla didina vaikų pasitikėjimą savo intelektualiniais sugebėjimais ir sustiprina jų norą toliau ugdytis. Projektai suteikia vaikams galimybę tapti tyrėjais.

Vaiko patirties kaupimas – dokumentavimas – vienas iš pagrindinių Reggio Emilia sistemos elementų. Pedagogai nuolat stebi vaikus ir fiksuoja jų veiklą įvairias būdais – užrašais, fotografijomis, garso įrašais, filmuota vaizdo medžiaga. Dokumentavimas padeda pedagogui pažvelgti į savo ir vaikų darbą iš šalies, jį įvertinti, pastebėti klaidas ir pasiekimus ir taip kartu augti bei tobulėti. Kiekvieno vaiko kalbos, meno darbeliai, diskusijos, užduotys kaupiamos visus metus. Taip vaikai, pedagogai ir tėvai gali matyti mažylių gyvenime vykstančius pokyčius.

Reggio Emilia filosofijoje svarus tėvų vaidmuo. Šeima neatskiriama ugdymo proceso dalis, vaiko ir tėvų gerovė yra glaudžiai susijusios. Tėvai dalyvauja kasdienos užsiėmimuose, aptaria vaikų reikalus su pedagogais. Nuolatinis tėvų palaikymas padeda gerinti vaikų gerovę ir saugumą.

  Šiame veikti ir pažinti skatinančiame ugdymo procese be galo svarbus ir „trečiojo pedagogo“ – aplinkos – vaidmuo. Čia vyrauja tokia atmosfera, kad vaikai nuolat jaustų suaugusiųjų palaikymą, nebijotų daryti klaidų, rizikuotų atrasti naujus dalykus. Čia vaikai jaučiasi laisvi, nebijo patriukšmauti, daryti netvarką. Čia jie galėtų saugiai palikti savo nebaigtą darbą rytojui ar susirasti vietą, kuri juos geriausiai nuteikia darbui.

Be to, natūralus apšvietimas, harmoningos spalvos, patogios vietos ir kokybiškos priemonės – tokia ugdymo įstaigos aplinka ne tik primena namus, bet ir skatina kūrybą ir pažinimą. 

E. Markevičienė:

Saviraiška yra dominuojantis veiksnys Reggio Emilia sistemoje, todėl visi drauge ieškome priemonių ir kuriame sąlygas vaikų kūrybinei saviraiškai. Italijoje vaikai kuria dailės studijose, vadinamose „ateljė“, o mūsų darželiuose – grupėse. Čia yra dailės priemonės, molbertai. Vaikai kuria ir lauke, ir viduje. Vaikas turi galimybę kurti čia ir dabar, atsisėdęs ar net atsigulęs ant pievos. Dažnai darbai atliekami kolektyviai: tam specialiai padaroma daugiau erdvės, kad vaikai galėtų piešti tiesiog rankomis ant didelio popieriaus lapo ar audinio.

Mes kartais negalime suvokti, kiek daug vaikas turi gebėjimų pamatyti, išgirsti, pajusti, sukurti. Pavyzdžiui, krepšys, padarytas ir paprasto popierinio parduotuvės pirkinių maišelio. Tačiau nuspalvintas ir apklijuotas jis – tikras originalus meno kūrinys, kurį vaikas gali padovanoti savo mamai. Arba ant permatomos plėvelės padarytos aplikacijos, pagyvinančios mūsų kiemo erdvę.

Vaikų aplinkos priemonės yra sukurtos tėvų ir pedagogų rankomis. Prisideda ir verslo partneriai, atiduodantys vaikų ugdymo įstaigai tai, kas nebetinka gamybai. Tereikia susitikti su vietos verslininkais ir pasakyti: „Mielieji, liko siūlų – neišmeskite, liko medžiagų atraižų – neišmeskite, liko kreivų kamštelių ar brokuotų buteliukų – neišmeskite. Mes juos apipinsime, papuošime, ir iš to gims kūrinys. Tai, kas mums atrodo negražu, vaikui gali būti puikus impulsas kurti, nauja įdomi idėja.

Unikali priemonė – naudojami šviesos stalai. Stalo šviesa kuria ypatingą įspūdį, paryškina vaizdą, kūrinio detales galima stumdyti, laisvai taisyti savo kompoziciją. Mūsų darželyje apsilankiusios kolegės iš Didžiosios Britanijos labai nustebo, kad kiekvienoje grupėje turime šviesos stalus. Pasak jų, tai didelė prabanga. Manau, kad įvertinus, kiek vaikas patiria teigiamų emocijų, dirbdamas ant tokio šviesos stalo, 800 litų nėra tokie dideli pinigai.

Šaltinis: http://www.ikimokyklinis.lt

Visas straipsnis: http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/bendri-straipsniai/ikimokyklinis-ugdymas-kitaip-simtas-vaiko-kalbu-pagal-reggio-emilia-sistema/4746

  Egmonto projektas - bendra Atviros Lietuvos fondo ir Danijos Egmonto Peterseno fondo švietimo programa, veikianti nuo 1992 m.. Siekiant sisteminių pokyčių ikimokyklinio ugdymo srityje,  projektas padeda spartinti ikimokyklinio ugdymo reformą. Egmonto projektas siūlo diegti naujus veiklos modelius ir padeda juos įgyvendinti.

Egmonto projektas remiasi programos „Ikimokyklinio ugdymo gairės – programa pedagogams ir tėvams“ ir skandinavų pedagogikos principais.

Būdinga: integruotas ugdymas, individualizuotas, turi atitikti vaiko kultūros poreikius, be griežto ugdymo turinio ir formos, neautoritarinis, aplinka ne unifikuota, standartizuota ar struktūrizuota, šeima – ugdymo proceso partnerėui, o ne viena su kita konkuruojančios ir veikiančios sistemos, jų sąveika būtina visapusiškam vaiko ugdymui, ugdymas kontekstiškas. Daug dėmesio skiriama procesui, o ne rezultui. Didelis dėmesys kaip vaikui pereiti iš darželio į mokyklą.

Šaltinis: „Artyn vaiko. Knyga auklėtojoms, studentams, dėstytojams ir tėvams“ (1997 m., Vilnius)