2010 m. sausio 26 d.

Prisišnekėjau

Praeitą savaitę prisigyriau, kad nesergam - o vat sekančią dieną ėmė ir užpuolė slogos abu vaikiukus... Po to atslinko kosulys... Ir be jokios priežasties - nei lauke sušalom, nei namie skersvėjų, nei sergančių svečių neturėjom. Na, bet ligos jau po truputį traukiasi, kartu su šalčiais!
Prisišnekėjau ir pasakius kad Vakaris nesivarto - vartosi, dar ir kaip vartosi, ir sėdi vienas pats savarankiškai, ir stovi pasirėmęs, ir baranką graužt pradėjo :) Taip ir būna - kai nieko tai nieko, o kai ką nors tai viską iškart :)
Na o vakar turėjom pirmą BUM - Vasarė miegojo miegojo ir... iškrito iš lovos :) Atrodo prieš kelias minutes tikrinau - buvo lovos viduryje, tik išėjau iš kambario ir... Gerai, kad rimtų pasekmių nėra (tik šiandien išryškėjęs guzas) ir dar gerai kad lova labai žema iš kurios krito - kokie 10-15 cm

3 komentarai:

Unknown rašė...

koks didelis jau burbulas!Malacius, su baronka jau :) Labai patogu 'uzkisti' siuo maistu, kai zysti pradeda :)))) As dabar duodu duoniukus be gliuteino ir Selgos sausainius arba obuoli nulupu :)

Rima rašė...

Taaaaaaip, dabar jau pats laikas pagalvoti ir apie apsaugos priemones kritimui susvelninti. Labai tiktu ledo ritulio vartininko apsaugos uniforma. Kazikodel mazi vaikai stengiasi nukristi ant galvos.Hmmm gal cia koks fizikos desnis, juk sumustinis irgi krenta sviestu i apacia:) Sekmingu kritimu !:)

Simona rašė...

:) yra tokios "kepures", kai vaikai pradeda slaiziot, vaiksciot, jos tikrai primena ledo rutulininku kur po salmu dedasi :) gal reiks ir mums apie tokia pagalvot, ypac Vasarei :)

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.