Vakar pirmą kartą su mažiukais pabuvojom muzikos užsiėmime. Apie muzikavimo naudą mažuliukams ir dar negimusiems leliukams buvom girdėję kol laukiausi. Ir tuo metu klausėm nemažai klasikinės muzikos, lopšinių. Klausom ir dabar. Na, o plačiau apie muzikos terapiją ir naudą būtent neišnešiotukams sužinojom kol gulėjom Santariškėse, kai Vasarytė dalyvavo trumpalaikiam muzikos terapijos tyrime. Mažiukams paaugus pradėjau ieškoti informacijos apie įvairias muzikavimo grupeles. Jų yra labai nemažai, bet ypač sužavėjo Menų terapijos centre vykstantys užsiėmimai. Apsilankėm ir tikrai nė trupučio nepasigailėjom! Dirba labai šaunios specialistės, kurios lengvai randa priėjimą prie vaikiukų, grupelės mažos – vakar buvom tik trise – mūsiškiai ir Smiltė, kitą savaitę prisijungs dar 1 arba 2 mažiukai. O vaikams kiek emocijų! Ne tik klausėm dainų, muzikos, žaidėm žaidimus, šokom, bet ir patys mažiai “grojo” akmenukais, metalofonu, barškučiais, mušė būgnelį, žaidė su įvairiom skarytėm, balionais. Vasarė visą laiką iš laimės spirgėjo ir net pradėjo dainuoti :) Taip taip, visokie aaaaeee į taktą ir taip toliau. Ir tie oaaaeee nesibaigė vakar visą dieną ir net šiandien :) Po užsiėmimo tik išgirsta muziką arba ką dainuojant, iškart aaaaoaaa :) O mes, aišku, matydami jos naują “hobį” nepatingėjom ir dainų traukt, ir muzikos paleist groti :) Vakaris buvo santūresnis, kaip ir visuomet, tačiau labai smalsus, praktiškai visą laiką išsižiojęs prasėdėjo :) Užtat “atrado save” mušant būgnelį – tas tai jam patinka, namuose irgi visur kala – į stalą, langą ar man per veidą :) Užsiėmimai paprastai trunka pusę valandos, na, nebent mažiukams patinka tai būna ilgėliau. Tai mes užtrukom valandą :) Keletas nuotraukų (tik keletas, nes nebuvo kada fotkint :)):
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.