Turkija

Kodėl ten? Iš tikrųjų mums nebuvo svarbu šalis, žinojom tik tiek, kad nenorim atostogaut Lietuvoje, nes kad ir kaip skaičiuotumėm, 10 dienų poilsis mums keturiems kainuoja tiek pat, kiek Turkijoj, Egipte, Kretoj ar panašiai… Aišku, žiūrėjom, kad būtų patogu – skrydžio trukmė, laikas, nes šį kartą skridom vieni, tai reiškia, kad net į WC nelabai išeina nueit, nes nebus kam vaiką palikti :) Taip pat labai svarbus momentas – klimatas. Lietuvoj oras toks permainingas, prognozės nepatikimos, o lietus toks dažnas svečias, kad nesinorėjo per atostogas nei mirkt po lietum, nei šalt, o ir prie jūros tik sėdėt ant smėlio tarp daugybės žmonių be maudynių, nes kojas gelia įkišt kažkaip neviliojo… Rinkomės šiek tiek labiau garantuotą orą :) Toliau – viešbutis. Pakankamai atidžiai su vaikais reikia rinktis, bet kažkaip ir neišlaidaudami jau ne pirmą kartą randam puikų variantą. Aišku, mes ne iš tų, kurie turi nerealius reikalavimus, tai kažkaip į ne kokius atsiliepimus žiūrim atlaidžiai. Kažkaip labiau vertinam kainos ir kokybės santykį, o ne mokėdami minimum, tikimės gaut maximum :)

Na tai išskridom anksti ryte, vaikai lėktuve daugiausiai pramiegojo, bet šiaip ar taip jau nusėdėt jiems buvo sudėtingiau, nei kai skridom į Egiptą, nors skrydis ir gerokai trumpesnis. Oras pasitaikė sakyčiau puikus, žinant, kad savaitę prieš išskrendant Turkijos pietuose buvo apie 40 pavėsį – pirmas dienas buvo apie 27, šiek tiek trumpai  palydavo, kuo mes labai džiaugėmės, nes nuplovė dulkes ir buvo taip gaivu! Vėliau oras ėmė šilti – po laipsnį, po laipsnį, kol gale atostogų vėl pasiekė 40 laipsnių pavėsį! Paskutinę dieną Vakaris gavo karščio smūgį – nors lauke buvom tikrai nedaug, bet to pakako, kad jam pakiltų temperatūra. Iš pradžių galvojom, kad jis tiesiog atkrito, bet kadangi temperatūra praėjo po paros, o ją lydėjo viduriavimas, pastarasis nuogąstavimas atkirto.

Viešbutis pirmas pora valandų man baisingai nepatiko. Atvykom po naktinio skrydžio, vaikai jau buvo pakankamai pikti, paėmė mūsų dokumentus pradėjo forminti. Mes laukiam laukiam, niekas nieko nesako, nes beveik niekas nekalba nei angliškai, nei rusiškai, kol išsiaiškinom, kad laukti reikės pora valandų, nes kambarys neparuoštas, užtruko apie pusvalandį :S Išėjom ieškot, kur ta jūra yra (pamiršau paminėti, kad viešbutį ėmėm per kelią su požemine perėja, bet dviejų viešbučių teritorijoje – pirmas viešbutis prie jūros, o mūsų tiesiai už jo). Kol radom kaip nusigauti iki jūros (aišku, paskui tik išsiaiškinom, kaip patekt iš vieno viešbučio į kitą neinant nei per šiukšlyną, nei per kelią), išvis nusivylėm. O dar karštis – mes vis dar buvom su “lietuviškais” drabužiais. Na, bet nusigavom prie jūros, radom, kur arbūzų pavalgyt ir po truputį emocijos nurimo… Tiesa, arbūzą mažiai pradėjo valgyt ne pirmą dieną – ragavo ragavo kol pajuto skonį, o paskui jau kirtom visi per pusryčius, pietus ir vakarienę. Skonis jų tikrai kitoks, nei lietuviškų ;)

   O paskui viskas ėjosi tik geryn ir geryn – džiaugėmės, kad gyvenam antrame viešbutyje, o ne pirmame, nes turėjom daugybę progų nors šiek tiek pajudėti – valgyt eidavom į viešbutį prie jūros :) Taip pat mūsų viešbutis buvo daug ramesnis – jokių akcijų atrakcijų jame nevyko, kas norėjo “tūso”, galėjo eiti į pirmąjį viešbutį. O vaizdas per langą – kalnai tiesiai prieš nosį! Čia fotografuota iš balkono:

Taip pat baseinai – prie mūsų viešbučio buvo trys baseinai suaugusiems ir du vaikams, o pirmame – po vieną ir jūra. Jūra, tiesa, mūsiškiams šį kartą sukėlė šoką tiesiogine prasme – pirmas kelias dienas vos nueidavom, prasidėdavo klyksmai. Jau nekalbu apie kažkokias maudynes. Pasirodo, jie siaubingai bijojo bangų (nors jos tokios mažytės, bet tas dužimas į krantą jiems siaubingai nepatiko). Jūrą prisijaukinom ir joje išsimaudėm tik gal kokią trečią dieną. Beje, vanduo šiltut šiltutėlis. Manyčiau, buvo kokie 25 laipsniai tai tikrai.

Na, bet vienas dalykas prie jūros vaikams tai tikrai patiko – krantas ten buvo ne smėliukas, o akmenukai. Dėl to šiek tiek nerimavom, bet paskui įžvelgėm daugiau privalumų, nei trūkumų :)

Na, prie jūros tik nueidavom pabūti valandžiukę, daugiau laiko vis tik praleidom prie baseino šalia viešbučio, kur turkštis vaikam itin patiko. Maudėsi vaikai minimum po keletą kartų per dieną, dažniau po 3-4.

Daug laiko praleidom  tiesiog kiemely, pavėsyje po palmėmis, supantis sūpynėse ar hamake:

Na, o šiaip tai mums pavyko neišmušti vaikų ritmo, miegojo nemažai, valgė dar daugiau (ypač Vasarė – kirto viską iš mano lėkštės dideliais kiekiais :)). Dar audžiu mintį keletą įrašų apie mūsų poilsį parašyti, bet šiam kartui – jau pakankamai :)