Šitas įrašas ilgai laukė savo eilės. Kadangi nemažai mūsų skaitytojų ieško čia informacijos apie neišnešiotus mažylius, manau, kad nesuklysiu ją aprašydama ir tikiuosi, kad gal kažkam ji įkvėps stiprybės.
Atostogaudami Turkijoj susipažinom su viena moterimi iš Estijos, kuri taip pat turi neišnešiotą mažylį. O istorija jos tikrai verta dėmesio…
Jos berniukas gimė prieš 6 mėnesį, svėrė apie 1100 gr. Tiksliai gimimo savaitės nežinau, bet kadangi sakė, kad vaikas buvo pagal amžių labai didelis, tai spėju kad galėjo gimti 25-26 savaitę, nedaugiau. Vaikutis gimė silpnas, su daugybe problemų, kurių net visų neišvardinsiu. Subliuškę plaučiai – operacija, akių operacija. Gydytojai buvo netekę vilties, kad jis išgyvens ir siūlė vos kelių mėnesių mažylį atjungti nuo gyvybę palaikančių aparatų. Tėvai nepasidavė. Išleido juos namo gal pusės metų, namo vežėsi ir kvėpavimo aparatą, nes jis vis dar pamiršdavo kvėpuoti… Vaikas buvo toks silpnutis, kad jie nuolatos atsidurdavo ligoninėje – vėl ir vėl ir vėl. Pasakojo, kad namie pabūna savaitę – po to dvi ligoninėj. Grįžta, pabūna pora dienų, po to mėnesiui į ligoninę… Kaip mama pati sakė, ligoninėj praleido pusantrų metų. Būdamas metukų vaikas svėrė 5 kg, pats dar savarankiškai nė nesėdėjo. Pusantrų metukų jis susirgo plaučių uždegimu, komplikacijos buvo tokios rimtos, kad antrą kartą sulaukė gydytojų pasiūlymo atjungti vaiką nuo gyvybę palaikančio aparato… Po to viskas tik gerėjo – raida sparčiai ėmė vystytis savo bendraamžius. Tiesa, pasivijo jis ūgį, svorį ir raidą tik būdamas 4 metukų, tik kalba atsiliko. Kalbėt normaliai pradėjo 6 metukų, tačiau dabar vaikas yra visiškai sveikas, neturi rimtų raidos ir sveikatos sutrikimų…
Žaviuosi tos moters stiprybe. Kiekvienas atvejis, sunkesnis nei mūsų man prilygsta neįsivaizduojamam stebuklui…
1 komentaras:
I like it :)
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.