Praeitą savaitę man Tomas padovanojo naują telefoną. Sekančią dieną jau turėjau progą išbandyti telefono fotoaparatą, deja, ne pačioj geriausioj ar įdomiausioj vietoj - ligoninėje…
Praeitą savaitę Vakaris pradėjo viduriuoti, po kelių dienų Vasarė vemti… Užkilo temperatūra, skysčių beveik vaikai negėrė, dingo jėgos, todėl atsidūrėm ligoninėj… Diagnozę jau buvau numačius – rotas. Deja, kaip vėliau paaiškėjo, tai ne vienintelė bėda, užklupusi Vasarytę – jai rado itin aukštą CRB, kuris rodo stiprų uždegimą. Pakabino lašelinę, kuri Vakariui lašėjo 12 valandų, o Vasarytei net 17, kitą dieną temperatūros jau nebuvo, vaikai pakankamai greit atsigavo. Bet priežastis Vasarės blogo kraujo tyrimo ir neišlindo. Tiesa, Santariškėse sugebėjo per tris dienas apžiūrėti trijų sričių specialistai, Vasarės sveikata taisėsi ir mes penktadienį bandėm išsiprašyti namo. Nesėkmingai – gydytoja pradėjo mus parinti, kad gali kažkas rimto atsitikti, atkalbinėjo nuo važiavimo namo. Sutikom pabūti dar vieną dieną. Situacija nepasikeitė – Vasarei temperatūra nekilo, nuotaika puiki, tiesa, vis dar šiek tiek viduriavo, bet Roto pasekmės jau tokios yra… Šiandien susikrovėm daiktus ir išvažiavom – pasakėm, kad laukti kad kas nors atsitiktų galim ir namie, jei ką grįšim. Tai va dabar laukiam pirmadienio, pasiimam dar vienus tyrimus, pasidarom kraują ir bus matyt kas čia laukia toliau. Bet labai tikiuosi, kad jai gerėja ir paslaptingas virusas/bakterija raukiasi iš mažylės organizmo.
O čia keletas nuotraukų iš ligoninės. Pirma diena liūdniausia:
Po dienos jau smagiau – ir apetitas grįžo, ir nuotaika, ir savi bajeriukai:
5 komentarai:
Pas mus kažkas panašaus buvo, tik Simonas atsipirko pilvo skausmu ir temperatūra, o Urtė vėmimu vieną dieną ir šiek tiek temperatūra. Laikykitės! Tikiu, kad viskas bus gerai!:)
Laikykitės!
Angelo pernai prieš pat Užgavėnes (pas mus karnavalas švenčiamas) gulėjo ligoninėj dėl Roto viruso ir jam lašelinę statė.
Sveikatytės jums. Tikiuosi VAsarės tyrimai buvo geri ;) Mes praeitą savaitę per plauką išvengėm ligoninės...
Rotas kaip atsiranda, taip ir greit baigiasi :) dėl jo visai nepergyvenu, ir ta lašelinė kabanti tai man streso nekelia, labiau stresavau, kai kraują pylė, o tai teko patirt per abu vaikus net 5 kartus...
nu jo, kai man tokios patirties neteko patirt, tai laselines man atrodo ojoji kaip baisu, bet cia turbut susije su prisiminimu, kai drauge su pusantru metu dukryte gulejo, vaika isveze krauja paimt ar nezinau kokiu tikslu, drauge salia sedejo zliumbe, o vaikas klyke per visa ligonines koridoriu :( suprantu, akd kartais tiesiog reikia ir stiprybes duodama su kaupu...
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.