Apie neišnešiotukus

Rašiau darbelį apie neišnešiotukų kalbos vystymąsi, gal kam bus įdomių ar  naudingų faktų čia.

Neišnešiotu laikomas toks naujagimis, kuris gimė praėjus mažiau kaip 37 savaitėmis (259 dienomis) nuo nėštumo pradžios. Kadangi tokiu būdu nustatyti naujagimio gestacinį amžių ne visada įmanoma, plačiai naudojamas gimimo svorio kriterijus. PSO 1977 m. rekomendavo į nacionalinę perinatalinę statistiką įtraukti naujagimius nuo 500 g gimimo svorio, pateikiant duomenis tokiais intervalais: 500-999, 1000-1499, 1500-1999, 2000-2499 ir t.t. Lietuvoje naujagimiai pradėti registruoti ir gydyti, vadovaujantis šiais kriterijais, nuo 1991 m. (Pužas, 2010).

Naujagimiai, kurių gimimo svoris mažesnis nei 1500 g, vadinami labai mažo gimimo svorio naujagimiais (Pužas, 2010), o gimę 22-31 savaitę – labai mažos gestacijos (Vezbergienė, Grigelionienė, 2003). Šaltiniuose pastebima, kad tobulėnjant akušerinėms bei naujagimių gydymo technologijoms, vis daugiau labai mažo svorio ir gestacijos naujagimių išgyvena. Tokių naujagimių per metus gimsta apie 1%.

Dėl organų nebrandumo šiems naujagimiams dažnai pasireiškia įvairių ligų, atsiranda komplikacijų. Neišnešiotų naujagimių imuninė sistema nesubrendusi, todėl jie neatsparūs infekcijoms. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad neišnešiotų naujagimių prisitaikymo prie pasikietusios aplinkos procesas ilgesnis ir sunkesnis nei išnešiotų vaikų. (Pužas, 2010)

Pilvelienė (2003) teigia, kad labai mažo gimimo svorio naujagimiams pasireiškia neišnešiotumo nulemti sveikatos sutrikimai. Itin pažeidžiami naujagimiai, kurių svoris mažesnis, nei 1000 g. Neišnešioti naujagimiai gimsta morfologiškai bei fukciškai nesubrendę. Pagal tyrimą tokiems naujagimiams (iki 1000 g) statistiškai dažniau pasireiškė kvėpavimo sutrikimo sindromas, lėtinė plaučių liga, širdies funkcijos nepakankamumas, sepsis, apnėjos, intrakrajininės kraujosruvos, retinopatija nei 1000-1499 g gimimo svorio naujagimiams.

Vezbergienė ir Grigelionienė (2003) pastebėjo, kad išgyvenusiems neišnešiotiems naujagimiams gresia įvairaus sunkumo vystymosi sutrikimai. Kuo mažesnis naujagimių gestacijos amžius ir svoris, tuo daugiau diagnozuota raidos sutrikimų. Diagnozuoti sunkūs sutrikimai:

• Spastiniai motorinės raidos sutrikimai
• Protinis atsilikimas
• Epilepsija
• Sunkūs regėjimo sutrikimai

Lengvo laipsnio sutrikimai:

· Mokymosi sutrikimai dėl riboto intelekto

· Dėmesio sutrikimai (su hiperaktyvumu ar be jo)

· Lengvos neurologinės disfunkcijos (koordinacijos, pusiausvyros)

Kitame šaltinyje (Buinauskienė, 2004) randami duomenys rodo, kad vaikams, gimusiems 23-24 savaitę ir svėrusiems 500-600 g vaikystėje buvo nustatyta pažinimo, psichomotorinės raidos sutrikimai bei mokymosi sunkumai. Šių vaikų raidai reikšminga ne tik sveikatos priežiūros specialistų darbo kokybė, bet ir tėvų/šeimos bei visuomenės, taip pat ir jų pačių indėlis.

Naujagimio smegenis gali paveikti tokie veiksniai, kaip medikamentai, deguonis, fizioterapija, daugiavaisis nėštumas, temperatūros pokyčiai ir taip toliau.

Na, o mūsų neišnešiotukams, gimusiems 27 savaitę ir svėrusiems 760 bei 920 g rytoj bus du metukai! Skausmas pasimiršęs, raida nevėluoja, jokių atsilikimų, o ir kalba vystosi normaliai. Tfu tfu tfu….