Pirmasis nuoširdus “myliu”

Jei paklausiam, ar myli mus, vaikai sako “taip”, jei paklausiam, ką myli, išvardina “mamą, tėtę, sesę, brolį”. Bet pirmasis nuoširdus “myliu” buvo skirtas ne mums, o seneliui… Žiūrėjom su vaikais nuotraukas iš Emilijos krikštynų, buvo viena, antra, trečia nuotrauka su mano tėčiu, vaikai net klykė iš laimės jį matydami, o ties kokia penkta nuotrauka Vakaris sušuko “Aš myliu šitą!” ir dūrė pirštu į senelio nuotrauką

Nėra nė dienos, kai vaikai neprisimintų savo senelių (vienas “su lazda”, kitas “su ūsais”) ir močiučių, visuomet labai laukia kada susitiks. Tik mano mamą buvo primiršę, nes ji keturis mėnesius buvo išvykusi į Vokietiją, tačiau dabar grįžo ir su kaupu atsigriebs iki kito karto…