Gruzija su vaikais. Slidinėjimas Gruzijoje

Kalėdų senelis šiemet buvo dosnus – gavome dovanų kelionę į Gruziją visai šeimynai ir ne tik – dar ir seneliui bei Vasarės krikšto tėveliams. Buvom išvykę kelioms dienoms – išskridom trečiadienį, grįžom sekmadienį.Patogus skrydis Vilnius-Kutaisi ir Kutaisi-Vilnius, tiesa, dėl įvykių Ukrainoje kiek pailgėjęs – užtruko 3,5 val.

Skrydis buvo nesudėtingas, supratau, kad mūsų vaikai yra labi išauklėti ir kultūringi – palyginti su kitais lėktuve buvusiais vaikais Kadangi kėlėmės 3 nakties, lėktuve pamiegojo, todėl atvykome visai geros nuotaikos. Oro uoste pasiėmėm taksi ir kita mūsų stotelė – Bakurianis. 

 

Slidinėti pasirinkome Bakuriani kurortą dėl kelių priežasčių:

• yra arčiau oro uosto nei garsusis Gudauri, keliaujant su vaikais tas svarbu – kelionė 3 ar 5 valandas po skrydžio lėktuvu sudaro nemažą skirutmą.
• Gudauri mažiau pramogų vaikams, nei Bakuriani.
• Gudauri yra brangiau nei Bakuriani.

Iš pramogų galėčiau paminėti: keltuvas rogėms, rogių su vairu ir stabdžiais nuoma – čia ir buvo kelias dienas vaikų džiuagsmas, sniego motociklo nuoma, keturračių nuoma,

Tiesa, kitą kartą slidinėti į Gruziją vykčiau be vaikų ir rinkčiausi Gudauri vis tik. Nors tiesą pasakius ko gero slidinėjimui Gruzijos nesirinkčiau – dar ne dabar. Servisas prastas, o kainos nėra labai mažos. Jie jau save įsivaizduoja viena koja Europos sąjungoje, bet oj, kaip dar toli. Tarkime, trasose buvome vienintelė kompanija slidinėjanti su šalmais – kai paklausė Tomas dėl šalmo nuomos, jam buvo atsakyta, kad šalmo nereikia, nes “galva ir taip kieta”  

Tiesa, atskirdome sausio 14 dieną – kai Gruzijoje švenčia naujus metus, tai antrą kartą teko atšvęsti naujuosius Nors tiesą pasakius buvom tokie nusikalę po ilgos dienos, kad fejerverkų paklausėme iš lovų

Šeštadienį išvykome iš Bakurianio, aplankėme Prometėjo urvą – stalaktitų ir stalagmitų olą, atidaryta vos prieš keturis metus turistams. Viskas sutvarkyta, gražu, švaru, pirmą kartą visoj kelionė pasijutau, kaip Europoj. Įspūdžiai begaliniai, vaikams irgi labai patiko.

Kutaisi centras taip pat labi gražus, sutvarkytas, o fontanas ko gero gražesnis už Trevio fontaną Romoje.

Gruzinai įdomi tauta, vieni draugiški, nes tokia kultūra, kiti stengiasi tokiais būti, kad užsidirbtų, kad mums nelabai patiko. bet apsukrių taksistų yra ir Vilniuje…

Labiau už slidinėjimą Gruziją norėčiau pamatyti vasaros gale / rudenį, kai gausus vaisių derlius, viskas žalia, žydi, prie jūros ir į kalnus…

O Gruzija gali būti tokia:

arba tokia:

Čia galima ir visai šiuolaikiškai paslidinėti:

Trasos Bakurianyje, Didveli kalnas:

Bet galima rasti ir štai tokių vaizdų ant šalia esančio kalno:

Vila, kurioje mes gyvenome (septyniese):

Truputėlį veiklos važiuojant:

Pasivaikščiojimas prie Prometėjo urvų:

Už mėnesio ten jau viskas žydės ir žaliuos, pirmosios gėlytės, kaip pas mus žibutės:

Stalaktitai – stalagmitai – prometėjo uola. Po kelionės Vakaris sako: “mano burna kaip uola, o dantys kaip stalaktitai ir stalagmitai” – gamtos pamoka nenuėjo veltui:

Čia šiek tiek Europos:

Čia šiek tiek sovietinio palikimo – degalinė:

Kutaisio centras:

Skrendam namo: