Jei paskaitėte blogo įrašą Tailandas vs Balis, daugeliui vis tiek turėjo kilti klausimų. Tad apie viską nuo pradžių: jau gerą pusmetį (na gerai, beveik metus laiko) garsiai svajojom apie gyvenimo pokyčius. Svajojom gal ne pats teisingiausias pasakymas, reiktų pasakyti SVAJOJAU. Ir daug apie tai kalbėjau. Atrodė, kad esamomis aplinkybėmis tai neįmanoma – daug priežiūros ir įsitraukimo reikalaujantis verslas, didelė paskola būstui, Tomo darbas, vaikų darželis, iki mokyklos nedaug laiko likę, finansai – vardinti ir vardinti sąrašą galima būtų kol sau nepasakiau STOP. “Nieko nėra neįmanoma” – šitas man buvo kalama į galvą daugybės mokymų ar koučinimo metu. O ir Tomo požiūris į mano FIX idėją “pakeliaukim” pradėjo keistis. Beliko imtis priemonių.
Pirmas dalykas ką padariau, tai pasikeičiau savo kompiuterio darbalaukį i sau pasakiau – kitus metus aš gyvensiu čia. Be streso, be nuolatinio galvojimo kaip uždirbti daugiau ir “gyventi geriau”. Darbalaukis mano toks:
Antras dalykas – pradėjome ne tik galvoti, bet ir imtis veiksmų dėl verslo pardavimo. Tai nebuvo trumpas procesas, užtat labai įdomi patirtis! Žinojau, kad reikia šiek tiek palaukti ir reikalingi žmonės atsiras. Taip ir buvo – mūsų šeimai Kalėdinė dovana buvo verslo pardavimo sutarties pasirašymas. O tada viskas tapo aišku – mes išvykstame ir tai nebe svajonė, o realybė! Paleidžiam viską, ką turėjom susikūrę ir priimam naujus gyvenimo iššūkius ir galimybes. O jų yra apstu visur! Pasaulis didelis, bet tuo pačiu ir mažas – 10 valandų lėktuve ir tu esi kitam pasaulio kraštelyje. O XXI amžius suteikia tokias galimybes, kad gali dirbti iš bet kur ir netgi tobulėti, mokytis, “lankyti” seminarus ir kursus. Socialiniai tinklai padeda ne tik kad tavęs nepamiršti, bet ir dažniau apie tave pagalvoti – tad galima bus bet kada grįžti ir nereiks visko pradėti nuo 0.
Vaikai… Iki mokyklos liko 1,5 metų – pakankamai laiko, kad galėtumėm gerai pažinti kitą pasaulio pusę. Pakankamai laiko, kad išmoktų anglų kalbą. Pakankamai laiko, kad sustiprėtų imunitetas ir tiek daug nesirgtų čia, Lietuvoje, kur klimatas jiems nėra tinkamas. O Tailandas toks patogus susitiekimo prasme, kad, tikime, draugai ir artimieji ten lankysis pas mus ne rečiau, nei namuose.
Nesakau, kad esu kaip karžygė bebaimė – bet su manimi yra toks niuansas, kad aš ir Lietuvoje jaudinuosi gerokai per daug Labiausiai bijau gyvačių ir egzotinių ligų, o visa kita tiek pat pavojinga, kaip ir gyventi Lietuvoj.
Tad iki susitikimo Tailande, iki mūsų kelionės liko 16 dienų! Ir atsiminkite, kad svajonės pildosi,
Tik svarbu labai norėti,Pasistengti ir tikėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.