Ačiū už sveikinimus visiems :)

O va kolegos tai pavarė iš vis nerealiai  (čia iškarpa iš šiandieninio 15min laikraščio) :D Ačiū!!!! 

lIntensyvusis savaitgalis

Cha, ir nuo ko čia pradėt? Ai, nuo penktadienio – buvom pasveikint Tomo mamą su gimtadieniu ir suvalgyt pačią sočiausią vakarienę. Kitaip sakant taip apsivalgom tik svečiuose :D Vakar – muzikos pamokėlė ir ramuma tyluma, na o šiandien tiesiogine to žodžio prasme nusivarėm nuo kojų – dieną dalyvavom “Kūdikių varžybose”. Vakaris dalyvavo daug, Vasarė buvo brolio talismane ir, beje, labai sėkminga, o dar ir šiek tiek pati paropojo :D Po to lėkte lėkėm namo, valgėm, persirenginėjom ir į mūsų mielų kaimynėlių Luknės ir Upės krikštynas! Va kiek visko! Emocijų, kaip ir įvykių per akis, tuo labiau,  kad ropliukų varžybose Vakariui pavyko iškovoti antrą vietą :D

Daugiau šiandien iš manęs nesitikėkit, pabandysiu viską išsamiau aprašyti “ryt poryt šiom dienom”, o šiandien galite pasižiūrėti kolegos Juliaus nuotraukas iš varžybų (peržiūrėjus foto atrodo, kad Vasarė buvo viena pagrindinių dalyvių :D :D :D)

http://www.15min.lt/gallery/show/Kudikiu-lenktynes-Vilniuje-11503

http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/renginiai/greiciausias-kudikis-ropojo-link-sauskelniu-29-101179

Gamtininkų namai

Prieš pora gerų savaičių (laikas bėga taip greitai, kad tik šiandien supratau koks šis įrašas užsisenėjęs) svečiavosi Dovydas su Gabija. Buvom išėję pasivaikščiot po Pavilnių parką, nuėjom iki gamtininkų namų. Vasarytei ir Vakarėliui pamatyti gyvūnai jau paliko įspūdį, o Dovydui labiausiai patiko didelis, lojantis šuo (matyt todėl, kad jų namuose auga haskis).  Sukorėm ne vieną ir ne du kilometrus.  Tikrai nuostabu, gyventi tokioje vietoje, kur iki miško – vos keletas žingsnių, o ir gamtininkų namuose vaikams kuo toliau, tuo labiau, manau, patiks ir tikrai užsuksim dar ne kartą.

Tik viena detalė, tiems, kurie sugalvos apsilankyti – saugokitės personalo moteriškių, dirbančių ten ko gero jau ne antrą ir trečią dešimtmetį! Jos tikrai labai nemandagios – mums galima sakyti, kad nuskilo, nes tik aprėkė, kad nuėjom per arti šuns (o kai paklausėm, kodėl nėra lentelės su įspėjimu – išrėžė “nu dabar čia viską ir rašysim, jūs ką - nesuprantat, kad prie šuns eiti NEGALIMA” :D), o dar geriau - matėm, kaip vienam vaikui, apsilankiusiam su ekskursija daužė per nagus, kuris prilietė paukščio narvą… Be komentarų, ar ne?

Keletas nuotraukyčių (tik kokybė prastoka – fotografuota telefonu).

Kai išeinu viena…

Vakar ruošiausi į spektaklį “Vietų nėra”  ir galvoju, kad mano apranga kai einu viena totaliai skiriasi nuo to kai einu kur nors su vaikais. Kuo? Kai einu viena rengiuosi dažniausiai suknelę (kurios nepasikelsi maitindama) ir kuri neatsisega ties krūtine – vienu žodžiu su vaikais eidama aprangą renkuosi patogią maitinti. Ir kai einu viena seguosi ilgus, kabančius auskarus (stebiuosi mamomis arba jų vaikais, kai mama gali suderinti tokius auskarus ir mažus vaikus :D).

Burbulai burbuliukai burbulėliai

Pūtėm vakar burbulus – aš su vaikais ir kaimynė su Lukne ir Upe. Tomas paskutinę minutę “pasiplovė” į Siemens’ą krepšinio žiūrėti… Oj, ir žmonių buvo, ir burbulų – mažų, didelių ir laaaabai didelių. Gaila, kad įamžint sunkiai ką pavyko, nes “pagaut gerą kadrą” čia reikėjo kaip minimum gero fotoaparato, o ne mažos mažos “muilinytės”.

mūsų namuose angelai gyvena...

Simonai labai labai patinka angelai, kurie kraustosi pas mus gyveti :) dalis kolekcijos sukabintos ant sienos, kita dalis gyvena ant spintelių, lentynų, paveiksluose ant sienų.

Pasiruošimas ropliukų lenktynėms

Ateinantį sekmadienį dalyvausime ropliukų lenktynėse, todėl intensyviai ruošiamės šioms varžyboms :)
Norinčius palaikyti Kupečių komandą (šį kartą dalyvis Vakaris) prašome atvykti 2010 05 30 d., 12 val. Vilniuje, PC Panorama.

Pirmasis apsipirkimas su Vasare

Pirmasis apsipirkimas parduotuvėje su dukrele.

Įspūdžiai:

• Vasarė sėdėjo nešyklėje - nepatogu buvo dėti pirkinius į vėžimą;
• Daug džiaugsmo renkantis prekes ir sąrašiuke žymint kas jau nupirkta;
• Vasarės kojos mindavo oro dviratuką ir karts nuo karto pataikydavo žemiau pilvo :);
• Tikrai lengviau apsipirkinėti, nei su Simonos pusseseryte Dalyte - vėžimas nebuvo apsivertęs nei karto;
• Ypatingai daug dėmesio iš moterų :)))

Išvada: važiuosiu apsipirkitėti dar ne kartą - juk smagiau, nei vienam :)

Botanikos sode

Vakar susiruošėm į VU botanikos sodą Kairėnuose. Pastaruoju metu gyvenam tikrai intensyviai. Tomas besiruošdamas sako “man atrodo grįžtam į savo vėžias” ar kažką panašaus. Sakau “į gyvenimą kokį gyvenom prieš vaikams gimstant?”. Sako “jo”. Ir tas tiesa, ir tas labai jaučiasi – beveik kas vakarą kažkur išlendam, savaitgaliais lekiam… Man smagu. Aišku, kitaip viskas nei ankščiau buvo, bet… Tiesa, jau dažniau išlekiu ir viena “pasitūsint” – praeitą savaitę su draugėmis buvau spektaklyje “Ša, kalba mamos”, penktadienį – tūsas Tamstoje (sunku buvo šeštadienį keltis, bet tokia jau tų malonumų kaina :P). Trumpas reportažiukas iš sodo:

Piknikas. Šita moteriškė pilnais žandais sumuštinių – ne aš :P Gaminomės savo maistą, kad labiau būtų panašu į pikniką, bet ten yra ir kavinė praalkusiems. Tomas pietus gyrė gyrė, sakė, kad neskaniai pagaminu tik kartą per pusę metų :)

Niam niam – Vakaris praalko

Japonų sode

Prie vaisingumo skulptūros. Bet manau, kad jam ten tikrai nereikėtų stovėti :P

Alyvos

Antras piknikas – pietavo vaikai. Ko gero čia buvo tas kartas iš pusės metų, kai pagaminu neskaniai, nes vaikai tik po kokius du šaukštus paragavo ir į jokius kompromisus daugiau nėjo :) Nors ar yra daug vaikų, kurie mėgtų kepenėles ir špinatus? :) :) :)

Ilsimės…

Na, ir keletas nuotraukų pasigrožėti gamtos stebuklais, akis ten tikrai yra kur paganyti: gamtos muziejus (jame nebuvom užėję, nes norėjosi grynam ore daugiau pabūti), rododendrynas (mano mylimos gėlės), šaltinėlis, krioklys, rožynas, japoniškas sodas, savaiminės floros takas, dvaro pastatai (XVI a. statytas, priklausęs Sapiegoms, Lopacinskiams, Tiškevičiams), tvenkiniai

Kažkas panašaus į “sekretus”, kuriuos vaikystėj mes darydavom

Gėlynai

Krioklys

Japonų parkelis

 

Beje, sode galime ir šventes švęsti, galima pasiimti ekskursiją, kartais vyksta renginiai. Beje, šis sekmadienis buvo labiausiai panašus į šeimos sekmadienius per pastaruosius keletą mėnesių :)

Miške

Na, ne grybaut ir uogaut į mišką traukėm, o pas Vasarės krikšto tėvelius. Oj, kad įsitaisė didelį didelį namą pačiam miško vidurį, kad net baltai pavydu! Namas vidury miško tiesiogine šio žodžio prasme – su briedžiais gyvena, stirnom, kiškiais, mėlynėm ir grybais :) Iš pradžių pas juos važiuosim žemuogiaut, po to mėlynių rinkt, po to grybų :P Įkurtuvės":

BBQ

 

Tepu tepu su tėveliu Vakaris

Vasarė su krikšto tėveliu

Labai jau norėjo ten įlįst – laimės pilnos kelnės…

Lesa kaip paukščiukai – labai mėgsta kviečius su medum

Saulė terasoje

Kai tik labiau pašviečia saulytė terasoje, mes kaipmat išsikraustom ten :) Nėra nieko geriau už šaltus šaltibarščius karštą dieną terasoje, tikrai… Penktadienį pietauti tiesą pasakius buvo net ir per karšta (kaip tikra lietuvė čia aš apie orą – per karšta, per šalta, per daug lietaus ir t.t. ir pan.). Vaikai, ašiku, valgymo mūsų tikrai nepalengvino – vis nenusėdi ramiai – eina, lipa, bando mano vazonus išravėt, tai pas kaimynus persikelt…

Ančiukų lenktynės

Pirmadienį visi į Burbulaitorių (ar jau nusipirkot burbulų?), o čia dar vienas renginys į kurį kviečiu prisijungti prie mūsų. Dalyvausim, jei tik ORAS BUS GERAS (topinė fazė :)) ir jei nebus per geras (tokiu atveju trauksim kur nors toliau visam savaitgaliui :))
Tai labdaros renginys, kurio metu plaukdami Vilnele tarpusavyje varžysis guminiai ančiukai. Trijų pirmųjų finišą pasiekusių ančiukų savininkų laukia prizai. Visos renginio metu surinktos lėšos bus skiriamos vaikų namų auklėtinių lyderystės ir bendravimo įgūdžių skatinimui, organizuojant jiems įvairius mokymus.
Birželio 6 d, 12 val Belmonte.

http://www.anciukulenktynes.lt/
Tai ir graži socialinė idėja, ir puikus būdas praleisti sekmadienį:)

Vasaros atidarymas Dzūkijoje

Penktadienį ekspromtu sugalvojom, kad reik savaitgalį praleisti KUR NORS, bet NE NAMUOSE. Orą pranašavo neaiškų (lis-nelis-karšta-vėsu), tad mano siūlymas buvo Druskininkai/Birštonas. Tomo pasiūlymas buvo “pigesnis” – važiuojam į Alytų ir Daugus. Aišku, jo paslėpta mintis – žvejyba :) Na, kadangi daug skaičiuot nereikia – trys dienos Druskininkuose mums paprastai atsieja panašiai kaip pusei šeimos pailsėt Turkijoj/Bulgarijoj/Egipte/ar dar kur nors savaitę, tai susikrovėm daiktus ir patraukėm pirmiausiai į Alytų pas mano tėvus, o šeštadienį į Daugus pas mano krikšto mamą.

Na, aišku, pirmiausiai MES žvejojom. Daug žvejojom. Tomas praktiškai dvi dienas prie ežero arba tvenkinio prastovėjo. Nenuostabu, kad per savaitgalį man pailsėti nepavyko :P Beje, niekaip nesuprantu kas žvejyboj yra blogiau – kad nekimba, ar kad kimba, bet mažos žuvys :)

Čia vaikai su laimikiu. Labai smagu buvo gaudyt žuvytes kibire ir ištrauktas liesti. Koks patyrimas! Vakaris žuvytei ir bučkius davė (iki šiol bučiuoja tik mane ir žaislus).

Vaikai nuo buvimo gamtoj tiesiog “kaifavo” – žolytę tai glostė, tai ragavo. Emocijų buvo per akis :)

Labai patiko sūpuotis ant pripučiamo čiužinio. Vasarei dar atrakcija buvo nulipt-užlipt. Beje, Vasarė pastaruoju metu išmoko prisilaikydama lovytėj šokinėti – tiek juoko būna mažajai panelei, kad net mus tris užkrečia.

Nuo to laiko, kai Vakaris pradėjo “sėdėt” ant puodo, jis (puodas) visuomet su mumis :)

Senelis – pagalbininkas. Ramiai net paskaityt negali :)

Čia linksmybės karutyje su teta Sigita.

Ir su mano krikšto mama.

Vakare vaikus užmigdėm naktinio miegelio, kaip priklauso prieš 9, o patys paguldę juos vežime nuėjom į pirtį :) Tomas ir ežere išsimaudė. Vienu žodžiu – tikras vasaros atidarymas.

Sekmadienį papusryčiavom po obelim.

Po to – pietavom pas mano mamą.  Smagu basom po pievą ropinėti Vika – visiška vaikų favoritė, kai ji ateina, abu nuo rankų nenulipa ir slankioja iš paskos tiesdami rankas, kad tik ji paimtų juos. Kai ji ateina, nei manęs, net nei Tomo nereikia…

Tai va toks tas mūsų vasaros atidarymas buvo… Pabaigai – keletas Daugų ežero nuotraukyčių:

Šiurpuliukai

Žinot, pastaruoju metu man per kūną dažnai nueina šiurpuliukai – Vasarytė išmoko nulipt (prieš savaitę išmoko)  ir užlipt (šitą jau seniai išmoko) ant palangių ir kitų daiktų, kur pasiekia užlipti, o vakar buvom Dauguose pas mano krikšto mamą, tai mergina užsikorė ant keturių laiptukų. Pati, be pagalbos. Kai pamačiau tai net nutirpau. Nutirpau ir šiandien – pastaruoju metu ji kuo toliau tuo dažniau pastovi pasileidus, bet taip pati savarankiškai drąsiai šiandien besilaikydama patraukė kojytes toliau ir…tiesiog stovėjo į nieką nesiremdama. O aš tuo tarpu likau akis išpūtus. Negi tuoj pradės eiti?

Beje, atsirado ir dar viena jos "keistenybė" - nenuilstanti, nuolat judanti maža strakalytė kartais ima ir sugalvoja... pailsėti. Tuomet tiesiog gulasi ant grindų ir guli. Nebūtų juokinga ir keista, bet kai tai nutinka taip retai, tai tikrai verta įamžinti :)

Nuotraukoje įsitaisius ant skalbinių krūvos (merliuką jei galėtų tampytųsi visur su savim. Kai džiaunu skalbinius, tai iš blūdo pirmiausiai visus merliukus išsitraukia :))

Vakarienė Trakuose

Esant vakarykščiam labai permainingam orui (Simona su vaikais tris kartus ruošėsi eiti į lauką pasivaikščioti, bet vis užklupdavo lietus), spontaniškai išsiruošėme pavakarieniauti į Trakus. Važiuojant gavom ir lietaus ir perkūnijos, bet Trakuose buvo labai sviežias, šiltas ir ramus oras. Keletas akimirtų iš trumputės išvykos:

Mini fotosesija :)



Pasisveikinti su mumis atplaukė gulbė


Po pasivaikščiojimo reikia ir pavalgyti

Burbuliatorius

Bandysim ir mes šį kartą sudalyvauti – 24 d., pirmadienį, 18.30 val Lukiškių a. pūsim burbulus. Kas kartu? :)

Info: www.laimikis.lt

Puodas

GImtadienio proga gavome dovanų naktipuodžius (man vis labiau norisi sakyti š..puodžius, būtų ir reikšmė artimesnė tikrajai paskirčiai). Iškart pradėjom sodinti, apimti entuziazmo. O dar draugai kai papasakojo apie “naujoko sėkmę” pradedantiesiems, tai entuziazmas išvis didelis apėmė. Tik pirmus kartus tai labiau panašėjo net ne į nesėkmę, o į visišką fiasko. Su Vakariu viskas vyko taip – tik pasodini, vaikas tiek įsitempia, kad net nejuda, ir, aišku, nesupranta ką čia dabar reikia veikti, o  nukėlus nuo puodo tiek pridaro vonioj kartų ant žemės, kad visos grindys būna šlapios ir ne tik ;) Pasodinus Vasarytę iškart supratau, kad ji tiesiog per mažo užpakaliuko ant to puodo sėdėti :)

Bet nenuleidau rankų, ir vis Vakarį bandžiau pasodinti rytais ir vakarais, kol vaikinas ėmė ir atsipalaidavo :) O atsipalaidavęs “reikalus” pradėjo ant puodo daryti. Ryte, vakare ir kartą per dieną. Aišku, sauskelnes ir toliau “gadino”, bet ir tai jau šioks toks rezultatas pasiektas. Na, o šiandien per pietus Vakaris tapo irzlus, niekaip nesupratau kas čia jam atsitiko. Galvojau, valgyt nori, bet prieš maitinat nusinešiau į tualetą, vaikas net atsiduso kai pamatė puodą. Sauskelnytė buvo sausa, nors keista jau senokai, o tik atsisėdęs ėmė ir pasiusiojo :) Tai vat, šiandien sugadinta tik viena sauskelnė per visą dieną, ir tai, turiu pripažinti, tik dėl to, kad po vieno miegelio jo tiesiog nepasodinom ant puodo! Tikėkimės, kad tai nelaikinas pasiekimas, mums pavyks labiau išgirsti ką vaikas “sako” ir sauskelnių pavyks atsisakyti per šią vasarą (toks būtų tikslas).