Jaukiai ir šiltai, nekišant nosies iš namų jas taip ir praleidom. Durys neužsidarė, po jų visi sergam, o Tomas YPAČ. Gaila, kad per savo atostogas taip, planavau visokių įdomybių kartu paveikt, o dabar slaugytoja/aukle/namų šeimininke reik dirbt :)
Beje, Vakaris pradėjo maivytis YPATINGAI, ypač kai fotografuoju :) Ir dar dūsauja kai paprašau papozuot :))) Na ir būgnų (t.y. saldainių dėžučių) koncertas:
Apie Kalėdų senelį nr 2 galėtų nebent Tomas papasakot - “Debesėlių” Kalėdų šventė įamžinta jo mobiliuoju telefonu :) Na, o trečias, paskutinis “tikras” Kalėdų senelis atėjo Kūčių vakarą, po vakarienės, kai jau ruošėmės eiti miegoti…Šiemet Kalėdų senelis buvo “kūdas”, šio vaikai visai neišsigando, matyt iškart atpažino tikrą senelį labiausiai iš balso, o ir iš bendravimo – senelis neturėjo pakankamai laiko pasirepetuot, tai “skaldė” senelio Kęsto bajerius :) Na, bet vaikai maži, suprato tai suprato – iki kitų metų pamirš, kitąmet teks pasukti galvą, ką daryt, nes noriu, kad vaikai matytų “gyvą” Kalėdų senelį, man pačiai patys gražiausi prisiminimai iš vaikystės būtent apie tai…
Aišku, kalnas dovanų, aišku, daugiausiai vaikams… Šiemet gavo po medinį žaisliuką ateinančių metų simbolį kiškutį, lavinamąjį žaislą su burbulais, knygučių, megztinių, patalynės komplektą (džiaugsmingai sutikta dovana), bilietus į teatrą, sintezatorių (topų topas), pižamytes (reikalinga), tik popierinį namelį ko gero per anksti dovanojom – reikėjo pavasario gimtadienio palaukt, ale jei ką supakuosim, padėsim kad išlauktų savo, o tada jau trauksim! Visko net neišvardinsiu - dovanų daug, bet ir dovanotojų nemažai – seneliai, krikšto tėveliai, tėveliai, dėdės, tetos… Aišku, mums dovanos proporcingai mažėja :D :D :D
Aha, nemažai jų šiemet atėjo :) Pirmasis senelis ir dovanos – savaitė prieš Kalėdas kieme. Visiems vaikučiams padovanojo knygelių. Tradiciškai šiemet kaip ir pernai kartu su vaikais dovanų gavau ir aš :) Vaikams tai buvo pirmas susidūrimas su seneliu, iš pradžių verkė, bijojo, visą laiką praleido ant rankų, tačiau jose jautėsi kur kas geriau. Dovanas, tiesa, pasiėmė patys.
Eglė stovi po mūsų langais, vaišės – daugiausiai mano keptos :) Kaimynai, neturintys vaikų, tiesa, bendruomeniškumo jausmo šiemet, kaip ir pernai, neparodė ir šiame pasibuvime neapsilankė… Va ir mažos bendruomenės “draugystė”.
Šiemet ant eglutės kabojo ne tik pernai metais mano ir Tomo gaminti žaisliukai, bet ir šiųmetiniai vaikų! Prieš pora savaičių “Debesėliuose” vaikai “gamino” savo Kalėdinius žaisliukus – piešė, visaip tepliojo juos… Rezultatas čia:
Aiškėja vaikų rolės ir pomėgiai. Vasarė – būsima grožio karalienė, Vakaris – virėjas! Aha, per dieną gali daugybę kartų išsiimti puodus, keptuves, dangčius, samčius, mikserius, kitą virtuvės techniką. Ir kepa, verda, vėl kepa, vėl verda – bulves, morkas, svogūnus, obuolius… Žodžiu viską, ką tik randa. Vasarei užtenka ateit ir pažiūrėt ką brolis daro, “paragaut” ar skanu ir vėl savais reikalais… Tiesa, abu prieš Kalėdas gavo prijuostes, tai vaikščiojo ir panelė kelias dienas nenusiimdama, bet tik dėl to, kad panašu į suknelę :)
Sveikinam visus visus – didelius ir mažus, jaunus ir senus! Linkim, kad ateinantys metai būtų kur kas geresni, nei buvusieji!
Šiemet mūsų namuose vyksta desperatiškas pasiruošimas Kalėdoms – gerai, kad bent jau dovanas perkam internetu, tai nereikia paklaikusiu veidu po prekybcentrius važinėt. Nors pakanka to “paklaikiškumo” ir namuose – medinisarkliukas.lt įsibėgėjo prieš Kalėdas itin sparčiai - darbo į valias; man iki praeito pirmadienio buvo praktika darželyje (čia atskiros temos pasakojimas), penktadienį – praktikos pristatymas… Uch, sukuosi kaip voverė, o dar Tomui – Kalėdiniai baliai ir vakarėliai kas antrą dieną :) Įsivaizduojat, prie viso to mano vyras visas nelaimingas – VALGYT NAMUOSE NĖRA! Na, bet praeitą savaitę sėdom prie derybų stalo ir susitarėm kas, kada ir ką gamins. Savaitgalį galų gale susitvarkėm “amžiną bordaką”, išsivalėm dulkes iš pakampių, prisikepėm pyragų ir sausainių bei pasipuošėm eglutę. Planavau kepti sausainius ir kabinti ant eglutės, bet šį kartą galutinai nusprendžiau – daugiau jokių imbierinių sausainių – man jie tiesiog nesigauna… Na, skonis gal ir nieko (bent jau Vasarytė kerta nesustodama), tačiau išvaizda jų tai tikrai ne kokia… Taip ant eglutės atsidūrė mediniai angeliukai. Ir visai nebloga idėja, nes įtariu, kad vaikai sausainukus jau būtų nuvalgę…
Na, o kol mamytė sausainius kepa – vaikai puodą nuo tešlos laižo :) Bent jau man tai tokie nuostabūs prisiminimai iš vaikystės likę – pamenu, kaip močiutė kepdavo pyragus, o mes visi susėdę išlaižydavom “patį skanumyną”
Mūsų panelė nežinia iš kur (:P) išmoko visokių moteriškų gudrybių – šiuo metu jos pomėgis – teptis kremu – žandukus, rankytės, o galiausiai lūpytes. Kartais deda kaukę plaukams. Na nesu aš iš tų, kur dažosi ar skiria perdėtą dėmesį išvaizdai, bet panelei mūsų užteko vieno kito karto, kad tą mėgdžiotų nuolatos! Ir nesvarbu – kremas, varškė, jogurtas ar tiesiog paišymo dažai… Auklė kaskart po meninių užsiėmimų turi visą galvą išplauti :) Negi “fifa” auga? Nes ne tik veido grožio procedūros merginą užvaldė, bet ir… drabužiai. Aiškiai parodo, ką nori rengtis. Dažniausiai tai būna suknelės arba kas nors rausvo :P Ne į mamą tai jau tikrai.
Varškės kaukė plaukams:
Negaliu nepriskirti prie “darbelių”. Nors iš tikrųjų, čia tikras darbas! Čia tokie didelio mąsto “darbeliai”. Kartais piešia ir valo, o kartais piešia, nebevalo:
Čia va dar vienas renginukas, į kurį mums, deja, nepvyks nueti. Bet gal kas susidomės :)
Jau kuris laikas vežimas namuose tik vietą užėmė, dulkes rinko ir tapo mūsų “lentyna” – grįžus pamėgom sukrauti į jį daiktus – krepšius, rankinuką, pirštines… O vaikai kai atšalo kategoriškai atsisakė eiti į lauką. Net kai kur nors važiuojam, kai susiruošiam atidarom jiems duris, kad išeitų, tačiau jie stovi koridoriuj ir laukia kol paimsim ant rankų :) Tai problemos sprendimas buvo toks (planavom laukt Kalėdų, bet ši dovana pasiankstino):
Iki Kalėdų beliko trys savaitės ir kažkaip jau norisi tos Kalėdų dvasios namuose. Šiandien išsišveitėm namus ir aš išsitraukiau pernai metų mūsų kalėdinius papuošimus. Ir štai – namuose jau kvepia Kalėdomis! Gaila, kad orkaitė neatsidaro (stebuklingai užsitrenkė), šį vakarą namai kvepėtų ne tik karštu vynu, bet ir imbieriniais sausainėliais…
Pernai metų eglutės žaisliukai iškeliavo ant sienų ir spintelių, žvakutės ant stalo, grilijandos – ant langų:
