Apie Kalėdų senelį nr 2 galėtų nebent Tomas papasakot - “Debesėlių” Kalėdų šventė įamžinta jo mobiliuoju telefonu :) Na, o trečias, paskutinis “tikras” Kalėdų senelis atėjo Kūčių vakarą, po vakarienės, kai jau ruošėmės eiti miegoti…Šiemet Kalėdų senelis buvo “kūdas”, šio vaikai visai neišsigando, matyt iškart atpažino tikrą senelį labiausiai iš balso, o ir iš bendravimo – senelis neturėjo pakankamai laiko pasirepetuot, tai “skaldė” senelio Kęsto bajerius :) Na, bet vaikai maži, suprato tai suprato – iki kitų metų pamirš, kitąmet teks pasukti galvą, ką daryt, nes noriu, kad vaikai matytų “gyvą” Kalėdų senelį, man pačiai patys gražiausi prisiminimai iš vaikystės būtent apie tai…
Čia kaip mes laukėm prie lango :) Senelis atėjo be maišo, o į namus įėjo su maišu – argi ne stebuklas? :D :D :D
Vaikai jau žinojo, ko tikėtis, tad dovanų ištiestom rankom ėjo pasiimti :) Aišku, daugiausiai džiugesio buvo kai ištraukdavo dovanėlę Vasarei ar Vakariui, bet jie džiaugėsi ir dovanomis kitiems – padėjo atiduoti, padėjo išvynioti. Nu tokie geri nykštukai paglbininkai :)
Aišku, kalnas dovanų, aišku, daugiausiai vaikams… Šiemet gavo po medinį žaisliuką ateinančių metų simbolį kiškutį, lavinamąjį žaislą su burbulais, knygučių, megztinių, patalynės komplektą (džiaugsmingai sutikta dovana), bilietus į teatrą, sintezatorių (topų topas), pižamytes (reikalinga), tik popierinį namelį ko gero per anksti dovanojom – reikėjo pavasario gimtadienio palaukt, ale jei ką supakuosim, padėsim kad išlauktų savo, o tada jau trauksim! Visko net neišvardinsiu - dovanų daug, bet ir dovanotojų nemažai – seneliai, krikšto tėveliai, tėveliai, dėdės, tetos… Aišku, mums dovanos proporcingai mažėja :D :D :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.