Vaikų kalba pastarosiomis savaitėmis vystosi sparčiais žingsniais, o čia keletos savaičių senumo Vakario naktinis “pasikalbėjimas” su manimi:
-Tėteeeee, tėteeee, tėteeeeee!
-Vakari, tėtis miega.
-Ah. Mamaaaa, mamaaaa, mamaaaa!
-Vakari, geriau miegokim.
Tylu, užmigo :)
Praeitą savaitę man prasidėjo praktika darželyje (šį kartą atlieku praktiką su specialiųjų poreikių vaikais – visi turi kažkokių sutrikimų: kalbos, raidos, protinį ar autistukai, bet visi vaikučiai labai mieli), iš auklėtojos penktadienį nusižiūrėjau vieną darbelį ir grįžus pabandžiau su mažiais padaryti. Maniškiai vis dar su darbeliais sunkiai koncentruojasi, jiems labiau tinka lengvesni. Na, bet kadangi yra kitos veiklos (pvz. žaisti su smėliu, vandeniu, žaisti virtuvę), kur susikoncentruoti gali labai ilgai, tai visiškai nestresuoju dėl menkos koncentracijos, o ieškau lengvesnių darbelių.
“Margintiems kiaušiniams” pireiks – dviejų vatos tamponėlių (man pasisekė, namuose buvo ne apvalūs, o ovalūs – kiaušinio formos), klijų (naudojau lipalą), bambuko ar kitokios lazdelės (virtuvinis iešmelis), dažų. Vieną pusę vatos aptepm klijais, dedam pagaliuką (stengtis beveik per visą kiaušinio ilgį), jį prilipinam prie vatos taip, kad smailusis galas pasislėptų kiaušinyje, ant viršaus klijuojam antrą vatos tamponėlį. Palaukiam kol klijai sudžius ir galima tokius kiaušinukus “marginti” dažais.
Sveikinam visus visus su Velykom! Su prisikėlimo, su gamtos atsibudimo švente… Šiemet Velykos labai vėlai vyko, užtat oras buvo nuostabus :) Vaikams ši šventė asocijavosi matyt su zuikiais (=“cuika”), o ne kiek su kaiušiniais. Kitąmet matyt daugiau dėmesio reiks skirti kiaušinių dažymui kartu, šiemet kiaušiniai daug emocijų nekėlė.
Juk antras gimtadienis turi būti švenčiamas du kartus, ar ne? Tiek pernai, tiek šiemet vieną kartą šventėm su draugais, kitą – su seneliais. Šį kartą vaišinomės sušiais (vaikai šį kartą neatsisakė irgi užkąsti), teta Viktorija iškepė saldžiausią pasaulyje tortą (įsivaizduojat, jam reikia 1 kg cukraus!!!), o svarbiausia, kad ant torto vėl buvo žvakutės :)
Vis svarstėm kada geriausia būtų atšvęsti vaikų gimtadienį (o kadangi švenčiam namie, tai baliai turi būti du – su draugais ir su seneliais), tai vis tik nusprendėm su draugais susitikti per tikrą vaikų gimimo dieną (antradienį), o su seneliais – atšvęsti per Velykas. Viena gimimo dienos šventė jau įvyko :)
Planas buvo toks – rytą pabūti keturiese (Tomas pasiėmė tėvadienį, nors vis tiek dirbo :)), po pietukų susitikti su visais šalia mūsų namų esančiuose gamtininkų namuose, pažiūrėti gyvūnėlius ir toliau šventę tęsti namuose.
Panašiai ir buvo – rytą praleidom keturiese – pusryčiavom, važiavom šerti ančių (nors tiesa, jos ko gero dabar peri, tai šėrėm vieną antiną ir daug balandžių, žvirblių, varnų), po to – kavinukėj užkandom.
Per pietus Tomas išlėkė į darbą, o aš vaikus sumigdžius plušau iš peties – pyragai, užkandėlės ir panašiai…
Gamtininkų namuose susitikom su draugais ir ėjom lankyti gyvūnėlių. Gaila, kad didesni jau buvo uždaryti narvuose, geriausia ten eiti dieną. Na, bet šį bei tą pavyko pamatyti.
Baseinas su saldžiais kukurūzais nebuvo įtrauktas į programą, bet vaikų suorganizuotas ko gero buvo vakaro vinis :) 
Vaikų kambary vyko tūselis. Nuotraukoj nėra tik mažosios Augustės, bet galit įsivaizduoti, kaip namuose buvo tiršta :)
Smiltė:
Na ir į dienos pabaigą jubiliatai ir jų chebrytė atrodė maždaug taip:
Vaikų viena mėgstamiausių dainelių “Mano batai buvo du”, skaičius – neabejotinai du (sako “diu”). O vakar atšventėm dvigubą antrąjį gimtadienį!
Atrodo, kad dar visai neseniai jie buvo tokie mažučiai, trapučiai, atrodo, kad ką tik kovojom dėl jų gyvybės… Kiek prikentėta, kiek priverkta dėl šitų vaikų. Ir va – auga stiprūs, sveiki, linksmi, guvūs dvimečiai, sparčiai augantys ir tobulėjantys. Kiekvieną dieną išmoksta kažką naujo, kiekvieną dieną mus nustebina savo naujais pasiekimais, pradžiugina savo šypsenomis, švelnumu. Nieko nėra saldžiau kai Vakaris mane kiekvieną vakarą prieš miegelį apkabina, glosto galvą ir sako “mamy, mamy” = mamyte). Nieko nėra gražiau, kai paklausus Vasarės “ar myli brolį” linksi galvyte, pribėga, apkabina brolį, pradeda glostyti ir bučiuoti… O kaip nueina šiurpas per kūną, kai jie pamatę į kiemą įvažiuojančią tėčio mašiną lekia rėkdami “tėte, tėte, tėte!” ir puola vos ne po važiuojančios mašinos ratais! Arba koks pasididžiavimo jausmas apima, kai šie mažiukai patys atsineša savo lėkštes su kotletais, padeda į savo kėdutes, patys pavalgo ir patys nusineša lėkštes su dar didesniu pasididžiavimo jausmu savo akyse, o kiekvienas mūsų pasitikėjimas jų jėgomis didina jų pasitikėjimą po kelis kartus!
Auga tie mūsų kleckiukai, auga, kartu stebindami mus ir patys save kasdieną!
Rašiau darbelį apie neišnešiotukų kalbos vystymąsi, gal kam bus įdomių ar naudingų faktų čia.
Neišnešiotu laikomas toks naujagimis, kuris gimė praėjus mažiau kaip 37 savaitėmis (259 dienomis) nuo nėštumo pradžios. Kadangi tokiu būdu nustatyti naujagimio gestacinį amžių ne visada įmanoma, plačiai naudojamas gimimo svorio kriterijus. PSO 1977 m. rekomendavo į nacionalinę perinatalinę statistiką įtraukti naujagimius nuo 500 g gimimo svorio, pateikiant duomenis tokiais intervalais: 500-999, 1000-1499, 1500-1999, 2000-2499 ir t.t. Lietuvoje naujagimiai pradėti registruoti ir gydyti, vadovaujantis šiais kriterijais, nuo 1991 m. (Pužas, 2010).
Naujagimiai, kurių gimimo svoris mažesnis nei 1500 g, vadinami labai mažo gimimo svorio naujagimiais (Pužas, 2010), o gimę 22-31 savaitę – labai mažos gestacijos (Vezbergienė, Grigelionienė, 2003). Šaltiniuose pastebima, kad tobulėnjant akušerinėms bei naujagimių gydymo technologijoms, vis daugiau labai mažo svorio ir gestacijos naujagimių išgyvena. Tokių naujagimių per metus gimsta apie 1%.
Dėl organų nebrandumo šiems naujagimiams dažnai pasireiškia įvairių ligų, atsiranda komplikacijų. Neišnešiotų naujagimių imuninė sistema nesubrendusi, todėl jie neatsparūs infekcijoms. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad neišnešiotų naujagimių prisitaikymo prie pasikietusios aplinkos procesas ilgesnis ir sunkesnis nei išnešiotų vaikų. (Pužas, 2010)
Pilvelienė (2003) teigia, kad labai mažo gimimo svorio naujagimiams pasireiškia neišnešiotumo nulemti sveikatos sutrikimai. Itin pažeidžiami naujagimiai, kurių svoris mažesnis, nei 1000 g. Neišnešioti naujagimiai gimsta morfologiškai bei fukciškai nesubrendę. Pagal tyrimą tokiems naujagimiams (iki 1000 g) statistiškai dažniau pasireiškė kvėpavimo sutrikimo sindromas, lėtinė plaučių liga, širdies funkcijos nepakankamumas, sepsis, apnėjos, intrakrajininės kraujosruvos, retinopatija nei 1000-1499 g gimimo svorio naujagimiams.
Vezbergienė ir Grigelionienė (2003) pastebėjo, kad išgyvenusiems neišnešiotiems naujagimiams gresia įvairaus sunkumo vystymosi sutrikimai. Kuo mažesnis naujagimių gestacijos amžius ir svoris, tuo daugiau diagnozuota raidos sutrikimų. Diagnozuoti sunkūs sutrikimai:
Lengvo laipsnio sutrikimai:
· Mokymosi sutrikimai dėl riboto intelekto
· Dėmesio sutrikimai (su hiperaktyvumu ar be jo)
· Lengvos neurologinės disfunkcijos (koordinacijos, pusiausvyros)
Kitame šaltinyje (Buinauskienė, 2004) randami duomenys rodo, kad vaikams, gimusiems 23-24 savaitę ir svėrusiems 500-600 g vaikystėje buvo nustatyta pažinimo, psichomotorinės raidos sutrikimai bei mokymosi sunkumai. Šių vaikų raidai reikšminga ne tik sveikatos priežiūros specialistų darbo kokybė, bet ir tėvų/šeimos bei visuomenės, taip pat ir jų pačių indėlis.
Naujagimio smegenis gali paveikti tokie veiksniai, kaip medikamentai, deguonis, fizioterapija, daugiavaisis nėštumas, temperatūros pokyčiai ir taip toliau.
Na, o mūsų neišnešiotukams, gimusiems 27 savaitę ir svėrusiems 760 bei 920 g rytoj bus du metukai! Skausmas pasimiršęs, raida nevėluoja, jokių atsilikimų, o ir kalba vystosi normaliai. Tfu tfu tfu….
Minkė minkė vaikai naminį plastiliną, klijavo klijavo ir va kokį dalyką su močiute sugalvojo – pasidarė po žiedą ir laikroduką. Papuošalas nors ir laikinas, bet labai smagus, net krykštė mažieji iš laimės. Aš irgi buvau priversta tokius papuošalus užsidėti ;)
Jau kurį laiką stebiu vaikų kalbą (rašau darbą), šiandien suvedžiau rezultatus, tai vienareikšmiškai dažniausiai vartojami žodžiai yra šie:
Vakaris:
1. Kas sia? 2. Tepa (=kepa) 3. Tėtė 4 , 5. Mama, sesė
Vasarė (šių žodžių užfiksavai po lygiai):
Ka sia? Mama, atiū (=ačiū), kaka, apapa, niamu niam.
Žodynas plečiasi sparčiai, užrašiau apie 100 žodžių kuriuos sako, bet tikrai ne visus (paskutinę savaitę ko gero sprogo žodyno burbulas – stengiasi įvardinti viską, nors ir savaip). Na, dabar reikia šiek tiek laiko, kad matyčiau tolimesnį kalbos vystymąsi, tik tuomet bus galima pasakyti, ar kalba vystosi normaliai, ar yra vėlavimų dėl to, kad dvynukai (dvynukų kalba vystosi lėčiau), ar yra problemų dėl didelio neišnešiotumo. Šiai dienai problemos tikrai nėra, kalba tiek, keik dažnas dvimetis.
Kelionę po vandens parkus tęsėm Impulse. Tiesa, ten buvom prieš kokias tris savaites, įspūdžiai jau primiršti, bet tikiuosi, bus naudinga.
Kas man patiko ir kas ne: yra nemokamos gelbėjimosi liemenės vaikams. Tikrai kokybiškos, saugios. Vaikų baseinas su čiuožykla maždaug mums iki kelių, tiesa, vanduo man rodos galėtų būti kokiu laipsniu šiltesnis ir vandens 10 cm mažiau. Nors aišku, orientuotasi ten į keturmečius, o ne į dvimečius. Pakankamas pirčių pasirinkimas, net daugiau nei Wichy nusipirkus abonementą be pirčių. Labai slidi danga, bet čia visuose baseinuose taip, galėtų kokius guminius takus patiest. Suaugusiems – nusileidimo takas ir keli baseinai, džiakuzi.
Reziumė – su mažesniais vaikais geriau į čia, nei į Wichy, Impulse gaunasi pigiau keturiems, nors, atkreipkit dėmesį, reikia mokėti ir už bet kokio amžiaus vaiką!
Hmm, jau prieš pusantros savaitės jame buvom, o tik dabar ištaikiau minutėlę apie jį prašyt. Nelengvas laikas – parduotuvė, o ir sesija prasidėjo! Mokytis nesunku, patinka, tik kad tęsiasi kursinis darbas neužbaigtas, o šią savaitę pridavimas, tai uch, linksma.
Tai apie “Gandro dovana” (www.staloteatras.lt). Na nežinau, nežinau… Ne mano skoniui, ir ne Tomo. Vaikams, tiesa, visai patiko, nors Vasarytė pradžioje norėjo kitiems keliems vaikučiams palaikyti kompaniją ir eiti už durų, nes…. buvo šiek tiek jiems baisoka vienoj vietoj. Čia spektaklis, kai reikia labai įjungti vaizduotę, kartais, kai vaikas paklausia “Ka se” nežinai ką pasakyti, nes pats nesupranti :) Na, bet žiūrovų – pilna salė susirinko, o tai šį tą reiškia, ar ne? Beje, prieš spektaklį vaikai pirmą kartą ištarė žodį teatras (“į teatą”), tai vien dėl to buvo verta!
