Persikėlinėju rudens nuotraukas… Su Majum, keletą mėnesių atgal.
2011 m. gruodžio 29 d.
Vaikai žaidė boboutes…
Na, visko jie prisigalvoja, gerai, kad auklė irgi per daug nestabdo ir padeda jiems pasiversti visokiais personažais. Šį kartą – mūsų vaikai tapo bobutėmis. Oj, kiek juoko buvo
Vitaminukas
Vakaris verkia. Aš klausiu, ką jam įdėt į burnytę, kad iš ten tyla būtų, Vakaris:
-Vitaminuką… (Labai mėgsta vitamino C žirnelius).
Citata
Labai noriu, kad vaikus suaugusieji laikytų , tuo kuo jie yra – žmonėmis. Kad nevežiotų jų į mokyklas. Kad neprimintų, jog reikia valgyti. Kad su mažiukais nekalbėtų, kaip kalbama su viščiukais. Kad nesakytų, jog vaikai nieko nesupranta. Kad pasiimtų vaikus prie mirštančios močiutės lovos. Kad kalbėtų su jais apie meilę ir tėvynę. Kad kalbėtų su jais apskritai.
Dar norėčiau, kad vaikai galėtų nusipirkti visas knygas, kurios jiems patinka. Kad vaikų niekas neskriaustų. Kad neliktų vaikus ginančių organizacijų, nes nieko nereikėtų ginti.
Kad vaikui papasakojus švenčiausią jam dalyką , mama nesakytų Tu „malačius“. Kad suaugusieji, neturintys ką pasakyti vaikams, nebijotų tylėti.
Sakote , daug noriu? Gal ... Bet man atrodo, kad vaikai-pati beteisiškiausia žmonijos dalis. Egipto faraonų ir Kubos cukranendrių plantacijų vergai turėjo daugiau teisių, negu jų dabar turi vaikai. Kartais galvoju: iš kur tokia begalinė vaikų kantrybė? Juos žemina, už juos galvoja, renkasi ir myli, jiems nurodinėja ką valgyti ir kaip čiaudėti, o jie šypsosi ir taikingai bando daryti, kas liepiama.
Savo knygoje aš rašau apie mažyčius meilės grūdelius, kuriuos gimdamas gauna kiekvienas vaikas, ir todėl jie myli savo tėvus. Nuostabus dalykas tie grūdeliai, tačiau anksčiau ar vėliau jų atsargos vaikui baigiasi. Norėčiau, kad tų grūdelių užtektų kuo ilgiau. Bet tada , ir mes, suaugusieji vaikus turime mylėti. Mylėti padoriai, o ne kažkokiomis meilės išėdomis.
Gendrutis Morkūnas „Švęsti kosmose ir tvarte“
2011 m. gruodžio 22 d.
Valdorfo lėlytė
Vakar gavom Valdorfinių lėlyčių, tų tikrųjų – be veidukų. Vasarytė pamačius jas labai susigraudino, emocijos liejosi per kraštus:
-Akytės! Kul akytės! Leikia piesti akytes! Mamyte, lėlytei nėla akycių! Piesk akytes!
Ašarėlė
Vakaris verkia, jam rieda ašarėlė, aš pirštu rodau į ją, sakau:
-Kas čia?
Vasarė pradeda juoktis:
-Snalglys cia bloliui bėga.
2011 m. gruodžio 12 d.
Puslapis
Šiandienos puslapis – atradimas
http://eilerastukaivaikams.blogspot.com/
ne tik eilėraštukai, bet ir pasakos, žaidimai ir t.t. Ir visi tokie mieli, atrinkti…
2011 m. gruodžio 8 d.
Kalėdiniai darbeliai
Nykštukas:
Eglutė – atvirutė:
Eglutė su žaisliukais:
Angeliukai (vaikams darbeliai, kuriuose naudojama rankyčių forma patinka labai!):
Besmegeniai:
Šiuos visus darbelius darė su aukle, su manim daryti toliau esantys:
Žaisliukas ant eglutės:
Eglutės su sagomis:
Beje, jei pastebėjot, su aukle daryti darbeliai pasikeitė šiek tiek nuo ankstesnių – paprašiau, kad jiems duotų daugiau laisvės tiek renkantis spalvas, tiek aplikuojant darbelius. Vaikui parodant viską – kur ką dėti, klijuoti ir tepti lavėja tik motorika. O kai vaikai patys ne tik daro, bet ir sugalvoja kur ką dėti, lavėja ir kūrybiškumas, mąstymas, tik iš tokių darbelių galima matyti vaiko raidą ir jos pokyčius. Žinau, tėveliai dažnai nori matyti “gražius” darbelius, bet man gražiau, kai vaikas pats padaro, o ne įvykdo kažkieno užduotį. Užduotims daryti yra pratybos, kurias, pasakysiu, maniškiai tikrai mėgsta…
Nepyk
Prieina Vasarė prie manęs:
-Mama, apyk (=nepyk), apyk mama.
Atsakau, kad nepykstu. Apsisuka ir abu laiptais bėgte į antrą aukštą, kas man labai nepatinka, kad jie ten vieni eina, nes ten mano darbo kambarys arba mėgsta dūkti ant laiptų. Vienu žodžiu mergina apsidraudė iš anksto, kad nesupykčiau
??? (bliamba)
vakaris eina ir:
-Bliamba, bliamba, bliamba. Ir žiūri į mane.
A reikšmingai ištempia,m gaunasi toks bliaaaamba.
Nu ok, galvoju, nieko. Už valandos pradėjo Vasarė zysti, aš supykau, liepiu eit į savo kambarį. Vakaris:
-Nu, bialmba. Bliamba, bliamba, bliamba bliamba, bliamba.
Praeina 10 minučių:
-Bliamba cia, bliamba cia, ir cia bliamba.
Nu gi turėjo ateit toks laikas, dabar svarbiausia nereaguot.
2011 m. gruodžio 5 d.
Advento kalendorius
Advento kalendorių šiemet sąžiningai padariau, nors ir keletą dienų vėluodama Vaikams sukurtas mitas, kad kalendorių padarė nykštukai, labai rimtai tiki, kaip ir tuo, kad kas vakarą siurprizą irgi atneša nykštukas. Vokelius nukabinam, vietoj jų kabinam Kalėdinius darbelius. Man pačiai šis variantas labai patiko!
O kas gi čia?
Va iš vieno vokelio ką ištraukė:
Daugiau: http://www.ekodiena.lt/zaismingas-advento-kalendorius/
Labai labai labai laukiu sniego ir Kalėdų!
2011 m. gruodžio 4 d.
Balsavimas
Na čia šį kartą rašau su tokiu prašymu. Taip jau nutiko, kad mūsų trečią vaiką (na va tą www.medinisarkliukas.lt) pastebėjo Ūkio ministerija ir pakvietė dalyvauti konkurse. Aš ir neatsisakiau, o po kelių savaičių paaiškėjo, kad esame nominuoti tarp trijų geriausių 2010 m. startavusių projektų, nominacija “Verslo pirmokas”. Sudėta tiek jėgų ir laiko, kad būtų dabar kvaila imti ir nepaprašyti prabalsuoti už mus… Spręs ne tik komisija, bet ir balsuotojai, o balsuoti galima čia:
http://verslas.delfi.lt/business/article.php?id=52468077
Iš anksto didelis ačiū