Prieš pora mėnesių teko susipažinti su žurnalo ”Mažylis” redaktore. Įsikalbėjome apie šį bei tą, radom bendrų taškų ir štai, šio mėnesio numeryje galite paskaityti straipsnį apie mus, apie mūsų mažiukus, apie jų gimimą. Kalbėti nebuvo sunku, buvo sunkiau perskaityti ką žurnalistė parašė. Pamenu, kai mūsiškiai paskubėjo į šį pasaulį buvo labai sunku gauti informacijos, palaikymo visiškai nebuvo, siurbdavau pati visą informaciją ką tik pavyko gauti tiek lietuvių tiek anglų kalbomis. Šiandien informacijos jau daugiau, bet vis tiek, didžiausias palaikymas yra tuomet, kada gali pamatyti tokius coliukus, kada gali matyti, kaip jie auga… Aš vis galvoju, reikia apie tai kalbėti ar ne, nes vis tik nuomonė neišnešiotukų klausimu Lietuvoje yra labai dviprasmiša (paskaitykite komentarus čia), bet apsispręsti nebuvo labai sunku…
Žinoma, daug kas pasimiršę, atrodo, kad ne prieš tris metus visa tai įvyko, o prieš kokius penkis, bet vis dar kai kurie įspūdžiai labai ryškūs…
Straipsnį patalpinome čia: http://www.kupeciai.lt/Kupeciai.pdf
1 komentaras:
Eina sau, kokia istorija. Net nebūčiau pagalvojus, kad jūsų vaikai - neišnešiotukai. Taip sparčiai auga, anksti pradėjo šnekėti, darbelius įvairiausius daryti! Kaip džiaugiuosi, kad esant tokiam informacijos stygiui, vis dėlto pavyko tuos pirmus mėnesius gyventi kokybiškai: glausti kūdikius oda prie odos, maitinti savo pienu, netgi prisipratinti žįsti! Argi tai nebuvo vieni svarbiausių veiksnių jūsų vaikų išgyvenimui ir sėkmingam gyvenimui? Būtinai būtinai apie tai rašykite, kalbėkite. Jūsų patirtis vertinga ne tik neišnešiotukų ir dvynukų mamoms.
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.