Dar vienas žaidimas smulkiajai motorikai

Aš vis galvoju tai kiek tų žaislų reikia vaikams? Mes apsiribojam minimaliu žaislų kiekiu, juk daug žaidimų galima pasidaryti patiems, o kartais ir daryti nereikia, kaip, pvz, šis – flomasterių dangtelių uždenginėjimas. Vasarytė išsitraukė senus nepiešiančius flomasterius ir kokias 5 minutes (jai tai siaubingai daug!) ramiausiai sau uždėdavo ir nuimdavo kamštelius. Jei dangteliai spalvoti, tai dar ir puikus spalvų skyrimo žaidimas.

Pasaka apie Joninių naktį

Seniai seniai, kai miškuose knibždėjo laumės ir miškiniai, žmonės naktimis bijodavo eiti į mišką.

Visi žinojo: jei sutiksi laumę – namo nebesugrįši.

Bet vasarą, kai naktys pačios trumpiausios, žmonės sveikina dieną, kad ji nugalėjo naktį.

Tąnakt jie ligi aušros kūrena laužus.

Kartą šventės metu įsilinksminę jaunuoliai susilažino, kad nakčia nueis į mišką.

Pats pirmasis į mišką išėjo Jonas. Ėjo kelią pasišviesdamas žibintu, dairėsi į šalis, bet aplinkui buvo ramu.

Jis jau suko atgalios, tik staiga žibintas užgeso. Joną apgaubė tamsa, žiūri – papartyne žiburėlis švyti.

Prislinko Jonas artyn ir mato – laumė kažko ieško ir verkia, savo deimantines ašarėles po papartyną barsto.

- Ko verki laumuže? – paklausė Jonas.

- Savo gražiąsias šukas pamečiau...

- Tuoj padėsiu, - pasisiūlė Jonas ir ėmė ieškoti.

Po kiek laiko jis linksmai sušuko:

- Radau.

- Ačiū, Jonai, Kaip tau atsidėkoti?

- Padovanok man savo deimantinę ašarėlę.

- Gerai imk, o žmonėms pasakyk, kad tai paparčio žiedas.

Kai paryčiui Jonas sugrįžo prie laužo ir parodė saujoje žėrintį deimantėlį, visi aiktelėjo iš nuostabos

ir norėjo kuo greičiau lėkti į mišką paparčio žiedo ieškoti. Tačiau Jonas sustabdė:

- Papartis tik vieną kartą metuose žydi...

Dabar žmonės tą dieną kai pražysta paparčio žiedas, Joninėmis vadina.

Dar vienas žaidimas

Išpylė Vakaris degtukus. Vietoj “nelaimės” (gi nelaimė, ar ne?) pasiūliau juos sudėti atgal į dėžutę. Va koks geras lavinamasis žaidimas smulkiajai motorikai. Tik, aišku, žaidžiamas su priežiūra – viena, kad neatsikąstų, antra, kad neuždegtų (Vakaris gi auga kepėjas – visą žiemą “kepė” keptuvėj", o visą vasarą “kepa” šašlykinėj, tad degtuką pabandyt uždegt jam būtų viena laimė). Augam, tobulėjam ir iš neigiamų dalykų darom teigiamus.

Joninių žibintas

Ekodienos rubrikai šį kartą darėm Joninių žibintą. Šiek tiek abejojau, bet gavosi tikrai labai gražiai, reiks išbandyti kaip dega!

http://www.ekodiena.lt/uzburiancio-joniniu-zibinto-gaminimas/

Atostogos….

Atostogos, kai:

…pusryčiams valgom žemuoges

…priešpiečiams braškes su pienu

….pietums šaltibarščius

….po pietų – porcija ledų (viena visiems)

….vakarienei kepam mėsą lauke

….o senelis dar iš spintos ištraukia po saldainiuką kiekvienam

….ir kartą per dieną dar valgom vakarykščio medaus su agurkais

(meniu nesikeičia – toks pats kiekvieną dieną)

….kai basi vaikai laksto po žolę

…kai basi braidžioja po balas

….kai nuogi laksto po kiemą

….kai galvą reikia plauti du kartus per dieną (prieš pietų ir nakties miegą), nes smėlis iš jos byra vos palenkus galvą

…kai katinas vaikšto pakampėmis

… kai pučia kasdien burbulus

…kai stalo žaidimus žaidžia ne kambary, o po obelimi

…kai užmiega abu vienoj lovoj su visom murzinom lėlėm ir pliušiniais gyvūnais

…ir taip be galo… skaityti viską nuo pradžių…

    

Žaidimas valgant

Šiandien sugalvojom nebrangų lavinamąjį žaidimą. Kainuos tiek – kiek jums kainuoja nusipirkt braškių, pieno ir cukraus. Tai ir labai skanus bei sotus žaidimas, kas be ko :) Pasidarom šaltos braškių ir mėlynių (yop, jau yra) “sriubos” su pienu ir cukrum, susėdam visi ratu ir valdom iš vieno dubenėlio visi ratu. Kiekvieną kartą klausiam – kas dabar valgys? Vaikai atsako. Po kelių ratų ties kažkuriuo žmogum pakeičiam pusę ir vėl kiekvieną kartą klausiam – kam dabar eilė valgyt? Mūsiškiai dar neįvardija “aš” ir “mano”, todėl kiekvieną kartą valgydami sakom: “valgau aš”, “mano eilė valgyti”, “valgo tėtis”, klausiam vaiko “kas dabar valgo?” kol gaunam atsakymą “aš”. Smagiausia vieta ta, kai vaikai vis nekantraudami sako “aš” arba save įvardija “buolia”, “sesė” nesulaukę savo eilės – skanios tos braškės ir mėlynės su pienu :)

Puodas

Vis neprisiruošiau parašyti kaip mums lengvai ir nesudėtingai pavyko atpratinti vaikus nuo sauskelnių (Vakarį maždaug per mėnesį, Vasarę per pora – neblogai, ar ne?). Ko gero geresnės progos nėra nei dabar – prieš kokį mėnesį istoriją papasakojom “Mamyčių klubui”, svarbiausi momentai buvo nufilmuoti, o laidą parodė šį savaitgalį. Galite pažiūrėti čia:

http://tv.mamyciuklubas.lt/ziurek-laida/mamyciu-klubas-2011-m-birzelio-18-d

Atradimas

Negaliu nepasidalint nauju atradimu – užsienio mamyčių blogais! Nežinau kodėl, bet anksčiau man angliški bloga “nelipo, nors tu ką. Vis praversdavau, bet ir vėl užversdavau, nebuvo noro sugrįžti. Reikėjo gerų metų, kol juos atradau. Atradau ne šiandien, o jau kuris laikas, bet tik prieš keletą dienų įsikėliau į  puslapį tuos, kurie man pasirodė labiausiai artimi (dešiniam šone ieškokit). Kol kas juos dar “jaukinuosi”, bandau “pažinti” tas šeimas. O taip!, lietuvių mamų blogerių šeimas galima sakyti “pažįstu jau visai neblogai, nepaslaptis mano artimiesiems, kad pirmiausiai iš ryto perskaitau ne naujienų puslapius, o visus naujus mamų įrašus :) O jei kada neperskaitau, tai tik vos radus progą tą padarau! Ir man jie be konkurencijos 15minučių, delfiui ar lietuvos rytui :) Dar šiandien pagalvojau, kad nuostabus dalykas blogas yra, net negalėjau prieš pradėdama rašyt įsivaizduot, kiek jo dėka surasiu pažįstamų, bendraminčių ir draugų! O kiek idėjų juose!

Kamuoliukai

 Medinio arkliuko ir Ekodienos rubrikai “Žaislų dirbtuvės” darėm  kamuoliukus. Tai tikrai labai greitai pagaminamas darbelis ir, svarbiausia, suteikiantis vaikui daug džiaugsmo!

Naktiniai pašnekesiai

Naktiniai pašnekesiai įdomėja. Šiąnakt Vakaris atsisėda lovytėj ir sako:

-Mama, mama.

-Vakari, ko nori?

-Legų (=ledų).

:)))))