Planavau parašyti išskirtinį jubiliejinį 100-ąjį dienoraščio įrašą, bet, atsikėliau ir pamačiau, kad mano vyras jau padirbėjo šiuo klausimu :) 100-asis įrašas tikrai ypatingas - juk ne kiekvienas vyras sugalvotų rašyti apie maitinimo kambarius :) Na, o man tenka garbė sukurpti 101-ąjį. Tikėjausi, kad šis įrašas bus parašytas dar 2009-ais, per pat naujuosius metus, dėl to taip įnirtingai "kepiau" blog'us gruodį :) Bet nepavyko (gal dėl to kad niekas nežinojo apie mano užmačias ir neužspaudė į kampą :)). Bet pavyko dabar. Simboliška tai, kad rytoj mes švenčiam 9 mėn gimtadienį arba 6 mėn koreguotą. Per visą šitą laiką nutiko oi kiek daug - daug ašarų išlieta, daug šypsenų išspausta, daug kartų keltasi naktį, daug nerimo ir nežinios patirta...
Bet mes apie gerus dalykus čia :) Svarbiausia, kad mažiukams viskas OK, auga sveikučiai. Lendam į miestą ar einam (taip pat ir kviečiamės) svečius tik labai retai, vis dar saugomės svetimų bacilų. Ko gero tik dėl to ir nesergam. Praeitą savaitę lankėmės Santariškėse, gavom eilinį skiepą, apžiūrėjo neurologė. Ir toliau beldžiam į medį ir spjaunam tris kartus per kairį petį - visas augimas kaip ir turi būti, jokių blogų dalykų smegenėlėse nesiranda. O tai svarbiausia. Beje, mažiukai auga kaip ir dažnas 6 mėn kūdikis - tik valgo košių gal daugiau (vaisių tyrelės, daržovienės, neseniai pradėjo ragauti kruopų) ir sveria mažiau :) Aišku, moka ir visą burnos turinį paimti ir... išspjauti (spjauna taip, kad neretai tenka ir man, ir jiems drabužius keisti, kėdutės maitinimo net neplaunam - nėra prasmės) arba sučiaupti lūpas taip, kad net jėga nepražiodinsi :) Vasarytė vartosi nuo nugaros ant pilvo, šliaužia kaip vėžiukas atbula (nors ir 2 m/min, bet ir tai labai jau neblogai), Vakaris verstis dar tik mokosi, užtat gražiai sėdi ir stovi. Abu daug kvatoja, o prajuokinti ypač moka tėtis (matyt pasitvirtina posakis, kad tėtis žaidimams, mama viskam kitam :))
Na, o visas naujienas mūsų kraunam į šį dienoraštį, kad po 10 metų (arba 20), nebūtų gėda vaikams prisipažint, kad neprisimenam, kada jie pradėjo sėdėti, vartytis ir kitų svarbiausių gyvenimo įvykių. Tai svarbiausia priežastis, dėl ko rašom šį dienoraštį. Taip pat kita svarbi priežastis ta, kad mūsų artimieji ir draugai žinotų, kaip mes gyvenam, juk dabar susitinkam ne taip ir dažnai :) Na ir dar dėl to, kad paįvairintumėm savo rutinišką kasdienybę. Taip pat dar sąžiningai pildom vaikų knygas "5 pirmieji metai" ir kraunam vaikų kraitelį - kiekvienas turi savo dėžę, kurioje sudėti primi drabužėliai, ligoninės išrašai ir kitos mielos smulkmenėlės. Tiesa, dar turi po nuotraukų albumą. Tai vat - auga vaikai su kraičiu :)
Na, o mūsų puslapį aplanko kasdien vidutiniškai apie 17 žmonių (kiek užsuka į blog'ą neskaičiavom, bet tikrai daugiau nei į puslapį) ;) Tik mūsų skaitytojai santūrūs ir mieliau savo komentarus palieka man skype, nei čia :P Tai vat nusprendžiau, kad pati sąžiningiausia ir uoliausia mūsų komentatorė (ir tuo pačiu ko gero skaitytoja) Asta nusipelnė gauti prizą - home made tiramisu :) Dėl priėmimo-perdavimo fakto susisieksim skype ;) Skanaus!
P.S. šis tiramisu jau apsigyveno mūsų skrandžiuose, jums bus pagamintas ir perduotas šviežut šviežutėlis
P.P.S. Toms mamytėms (ir tėveliams), kurie sako "oi, koks fainas jūsų blogas, norėčiau aš irgi tokį rašyt apie savo vaikutį, bet... neturiu laiko", atsakau - išjunkit TV, ir laiko tikrai atsiras!
