2010 m. rugsėjo 8 d.

Bėgte

Laikas pastaruoju metu bėgte bėga… Veiklos labai padaugėjo, laiko vaikams, aišku, lieka mažiau. Gaila, kad tiek daug neužfiksuota jų gyvenime, pvz pirmi Vakario žingsniai (pradėjo vaikščioti prieš 3 savaites ar daugiau, o vakar pabandė it bėgti… Vasarytė taip pat jau žengė savo pirmuosius žingsnelius, bet brolio dar nepaveja… Labai gražiai moka vienas su kitu žaisti, pvz ridenti kamuolį, skaityti vienas kitam knygą, žaisti kukū žaidimą, vienas kitą maitinti ar tiesiog glostyt vienas kitą ir bučiuoti. Aišku, ir patrankyti per galvą ar įkast vienas kitam irgi retkarčiais nepamiršta, nors, pastebėjau, dabar tai vyksta rečiau nei prieš kokį mėnesį, darosi vieningesni :) Beje, pastebėjau, kad su kitais vaikais žaist moka tikrai kaip vyresni vaikai, matyt dvynukų bruožas toks, nes kitaip nepratę, o ir vaikų skriaust neskriaudžia, kaip dažnai būna (na, tik soskes visiems atiminėja :)). Patys bando rengtis, valytis dantis, Vakaris išmoko ir galvą nusiplaut :) Ir šiaip tai raida dabar taip sparčiai vystosi, kad nespėji suvokt, kad kažką išmoko, o jau moka naujų “bajeriukų”. Taip pat labai gerai pradėjo vykdyt komandas, tuo itin džiugina tėvelį :) Sakai: “duok sesei atsigert” ir duoda, “duok broliui atsikąst” - duoda, “nunešk mamai” – nuneša, “įdėk servetėlę žiurkytėms” – nuneša ir įdeda ir taip toliau be galo. Kai gydytoja paklausė ar vykdo komandas, pagalvojau, kad vis tik labiau mes jų vykdom, nes jau yra “do” (duok), “ne ne ne” (ne tas), aaahhhh (kai noros nori garsiai rėkia ir rodo) :)

Tuo tarpu jiems manęs ko gero jau mažiau reikia, pasilikę su aukle tiek nezirzia, kiek būdami su manim, tad stengiuosi tuos tris pusdienius per savaitę maksimaliai išnaudoti. Na, sau laiko nelabai yra, nes…. Mamule devyndarbė patapau – namai, mokslai, šiuo metu kuriamas verslas, o dar ir minčių apie darbą atsiranda… Sukuosi kaip voverė rate. Žinant, koks namuose “nuostabus” internetas, varantis iš proto, tai išvis… Tai va toks ir rudenėlis mano. Tiesa ateinantį savaitgalį su Tomu dviese praleisime Paryžiuje pirmą kartą palikę vaikus ilgiau nei pusdieniui… Aišku, kaip tyčia abiems prasidėjo akių uždegimas, atsirado stiproka sloga ir kosti, o dar ir man ėmė skaudėti gerklę  :( Na, tikiuosi nepaisant to atsipalaiduot ir grįžt pravėdinta galva, aš pati nesusirgsiu, o vaikai pasveiks. Oras nusimato puikus, laukiu nesulaukiu :)paris

2 komentarai:

Auksyte rašė...

nu va, net ir LT neiseina tu dvieju meu vien tik vaikams skirti :) toks musu gyvenimas :)

Unknown rašė...

geras jausmas, kai vykdo komandas:)o jus kaip visada pries keliones susergat...sveikit iki romantiskojo Paryziaus. Mes planuojam kt metais kazkada :)

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.