Kol dar įspūdžiai neišsitrynė… Mano nuomonė tokia - Fantastiškas miestas su fantastiškomis kainomis :) Tie 150 Lt už lėktuvo bilietą – visiškas niekutis, palyginus su tuo, kokios kosminės ten kainos. Reiktų gerai pagalvot kur brangiau – Londone ar Paryžiuj. O ir trys dienos pasibūti mažoka (manyčiau, kad Paryžiuj reiktų praleis savaitėlę, ypač, jei patinka vaikščioti po muziejus), bet jau mes nerimavom dėl vaikų. Tai buvo pirmas kartas ne tik kai taip ilgai paliekam, bet apskritai, nesam nakčiai palikę :) Na, ir toliau manau, kad pora dienų per metus atskirai nuo vaikų visiškai pakanka, o tiek keliaut, tiek laiką reikia leisti su vaikais, jei jau jų turi :)
Atvykom į Paryžių jau vėlokai, išsinuomotam bute buvom apie 21.30 jų laiku (Lietuvoje 22.30), vos pasidėję daiktus lėkėm ieškot kur pavalgyt. Na, paieškos baigėsi tuo, kad atsisėdom kažkokiam populiariam restorane, kur kainos pritaikytos tik vietiniams - vakarienė kainavo 64 Eur dviem, ačiū dievui tokių klaidų daugiau nedarėm, nes būtumėm bankrutavę :), bet vieta ir tai, kas vyko tame skverelyje buvo verta tos kainos. Mes papuolėm į kažkokius šokius, kur susirenka vietiniai (beje, pasipuošę, su šokių apranga ir batais) ir… šoka. Tiesiog gatvėj. Vaizdas buvo užburiantis, nes šoko tikrai ne pradedantieji…Gaila, kad nuotraukos neitin kokybiškos, tik vienas kadras vertas parodyti viešai…
Vieta, kur apsistojom buvo visiškai nereali – iki Pompidou centro nė minutės nėra, iki Luvro max 10, iki Senos kokios 5… O ir kaina, palygint su vieta, buvo itin nedidelė. Aišku, kambaryje be lovos, dušo, wc ir mini virtuvėlės nieko daugiau nėra, bet juk ne ilsėtis važiavom, o kuo daugiau pamatyti.
Pusryčiai miesto centre.Kol pusryčiavom susirinko toks nemažas pulkelis balandžių Mane žavėjo įvairūs fontanai fontanėliai, esantys visame mieste:Prie garsiosios Notre Damo (Motinos širdies) katedros Spynelės ar tiesiog kaspinėliai, kaip meilės įrodymas meilės mieste :) Galėtų varžytis su Užupio tiltais.
Liuksemburgo sodai – visiškai nereali oazė mieste. Kas ilsisi, kas pietauja, kas miega, kas žaidžia, kas skaito, kas laivelius plukdo, kas sportuoja… O tokių vaizdelių, kur porelės sėdi – apstu visam mieste :)
Mūsų akį traukė ir vaikų aukštelės – pačiam centre jų pilna, geresnės yra mokamos, bet užtat vaikams veiklos pasirinkimas milžiniškas. Ir, svarbiausia, saugu – teritorija aptverta, yra prižiūrėtojai.
Prie šios ponios Tomas mane privertė prisėst ir apsimest, kad esu baisiai pavargus. Antrą dieną apsimetinėt nebereikėjo, nes atstumai tikrai ne vaikiški :) Na ir dar keletas mano silpnybių – knygynėliai, kurių visur pilna (gerai, kad čia Prancūzija, o ne UK, nes būčiau vėl pinigų išleidus)… …ir sendaikčių turgeliai, kur jau pirmame “sumedžiojau” nerealias megztas vienodas kelnytes vaikams su vyšniomis :) Pakeiliui į Eifilio bokštą – Dome bažnyčia ir superiniai Invalides sodai šalia
Na ir miesto simbolis, į kurį per klaidelę (atsistojom ne toj eilėj) teko lipti laiptais, kas mus ir pražudė :D Atgal jau ieškojom traukinio, nes kojas vos vilkom, bet tikrai buvo verta. Į trečia aukštą nepakilom (aš esu buvus ankščiau, o Tomui, pasak jo, “užteko ir vaizdų iš antro aukšto”). Polsis pusiaukelėje…
… ir fantastiški vaizdai Viena iš nedaugelio nuotraukų kartu. Keliaujant dviese jau taip būna :) Šitą nuotrauką pavadinčiau “lojalus darbdaviam”, ar kaip, Tomai? :) Pirma diena ėmė ir greit prabėgo, tęsinys netrukus :)
4 komentarai:
Ech, smagu, gražu ir gera jums buvo :)
O kaip vaikučiai jus pasitiko grįžusius, buvo nesupykę ant jūsų, kad be jų keliavot?
Pyko pyko, ir dar kaip :) tris dienas skandalus kėlė, bet pskui apsiramino :)
Smagi kelionė, gera atspūsti nuo namų :) O kas dėl Luvro tai galima į jį patekti ir be eilių, tik reikia eiti ne per pagrindinį įėjimą, o pro šone esantį viešbutį.
Nu va, kitą kartą žinosim (kai jau atvarysim savaotei, tai teks ir ten apsilankyti)
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.