Prieš pusantro mėnesio pabandėm namuose su Tomu pastatyti “namelį” vaikams. Žinot, nostalgija savo vaikystei :) Bet jie mūsų švelniai tariant nei suprato, nei norėjo bandyt ten “pagyvent”. Na, o prieš keletą savaičių (o taip, jau tiek laiko praėjo) kambaryje mėtėsi išskalbta paklodė, galvoju gal reik vėl pabandyt. Ir ką jūs galvojat – ne tik kad suprato, patiko, bet ir padėjo man statyti :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.