Mūsų vaikų žaislai

Galvoj kirba viena idėja po kitos, kuo norėčiau su jumis pasidalinti, deja, laiko trūkumas kamuoja ir mane – vis tik ir su vaikais esu, ir dirbu tuo pačiu, o darbo vis daugėja… Nesiskundžiu, kaip tik ieškom galimybių kaip pakeisti esamą situaciją ir ko gero jau radom, o kol yra taip, kaip yra, reikia pasitenkinti betvarke namuose ir makaronais kas vakarą :)

Šiandien rankos priėjo parašyti apie šiuo metu mėgstamiausius vaikų žaislus, kurių, tiesa, šiuo metu padaugėję mūsų namuose, bet ir toliau laikomės savo – geriau mažiau, bet kokybiškų ir net ir prastas medinis žaislas žymiai sveikiau vaikui ir aplinkai nei plastmasinis, jokių žaislų su filmukų herojais ir vengiam stereotipinių lyčių atžvilgiu (ryškiai ružavų lėlių vežimų ir žydrų mašinyčių). Manyje susiformavusį požiūrį į žaislus patvirtino ir praeitą sesiją lankytos “Žaislų ir žaidimų” paskaitos universitete.

Anksčiau turėtus vežimus pakeitėm į nuotraukoj esantį Vasarei, o Vakariui raudoną (batsiuvys be batų sako, tai mūsų vaikas vis dar laukia šio vežimo, nes tik gaunam, visi išparduoti būna :P)

 

Gimimo dienos proga gavo dovanų paspirtukus – boružėlę ir bitutę.  Jei ką domina, rašykit, išduosiu kur galima įsigyti ;) Na ir šiuo metu prasidėjęs dėlionių, lavinamųjų žaidimų, kaladėlių ir stalo žaidimų bumas. Stalo žaidimus apie spalvas gavome gimtadienio proga (kol kas taisyklių labai nesilaikom, tiesiog ieškom konkrečių paveikslėlių arba renkam visas korteles tam tikros spalvos). Kaladėlės ir vežimas viename – traukiami žaislai pradėjo dominti irgi visai prieš antrąjį gimtadienį, kaip ir kaladėlės (vis stato “namą”). Dėlionė su  burbulais – padovanota per Kalėdas, bet anksčiau buvo daugiau mėtymo žaislas (vaikai mėto, mama renka iš pakampių), o dabar tai vienas mėgiamiausių žaislų (ne tik mausto, bet jau dėlioja ir pagal spalvas, bando skaičiuoti kiek kokių yra). Aišku, reikia laiku užkelt į viršų, nes pažaidę nevengia ir pamėtyti burbulus. Medinės dėlionės su kabukais – skolintos iš draugų arba pirktos iš vieno mūsų gamintojo (bet ne lietuviškos, vežtos iš Lenkijos). Dar vienas žaislas, kurį turim jau labai seniai, bet anksčiau sumaudavo tik apskritimus – figūrinės kaladėlės. Sąmoningai ėmėm nedažytas, tikėdamiesi patys nudažyt, bet…  gėda :) reik prisiruošti, nes tik maustymas jų greit nebetenkins, reiks dėliot ir pagal spalvas. Tiesa, šias kaladėles panaudoja ir “namui” statyti (iš kaladėlių visuomet stato “namą”) :) Prie “einamų” užsiėmimų pridėčiau dar ir knygeles (jau susikoncentruoja ir ties klausymu, ne tik ties paveikslėliais), bei darbeliai. Tiesiog piešti nebelabai patinka, bet darbelius daryti tikrai mėgsta. Jų prisikaupė visa galybė, reiks aprašyti prie progos.