Šilta saulė mus išgynė pusryčiauti į terasą… Ko gero nėra geresnio laiko, nei pusryčiai ir vakarienė terasoje (pietauti ten per karšta), skubam šį “gėrį” išnaudoti, kol orai nesubjuro(nors Tomą tai reikėjo ilgokai įtikinėti, kad ten valgyti yra “gėris”, bet, man rodos, jis jau tuo irgi patikėjo :))
O po pietų atidarėme maudynių sezoną! Nors Vakaris tai galėtų maudytis bet kokiu oru, man atrodo, tik pamato vandenį, ir bėga tekinas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.