2011 m. liepos 18 d.

Kirpykloje

Šeštadienį mes pirmą kartą su vaikais buvome kirpykloje. Užkniso lendantys plaukai į akis, kvailos šukuosenos, ypač Vasarei, nes per vasarą jos plaukučiai stipriai labai paaugo. O vakaris irgi toks "be šukuosenos" buvo :)
Pirmas kartas visuomet man rodos kelia nerimą, tad vežėmės Vasarės lėlytę, Vakario zuikį, dėl visa ko nupirkom vaikams po čiulpinuką. Tuo labiau, kad buvom ne vaikų kirpykloje, kas dabar madinga, o paprastoje. Tiesą pasakius buvom toje kirpykloje, kurioje mane visuomet mama kirpdavo nuo pat mažytės. Gaila, kad mano pirmoji kirpėja nedirbo tomis dienomis - būtų labai simboliškas apsilankymas.
Kaip viskas vyko? Puikiai! Tik Vasarytė vienu metu šiek tiek susigraudino, bet stengėsi iš paskutiniųjų, o Vakaris tai tiesiog mėgavosi... Kirpėja klausia, ar neišsigąs mašinėlės, sakau pabandykit, bet neturėtų, nes ten kur burzgia, jam labai įdomu, vis lekia į lauką išgirdęs praskrendantį lėktuvą ar važiuojantį traukinį. Ir ką - aprodė jam kirpėja mašinėlę, jis paklausė "kas čia", pasakėm kad čia toks lėktuvas-žirklės, kurios apskris jo galvą ir to užteko :)
Ir dar - apie kirpyklas. Aš iš principo prieš vaikiškas kirpyklas, aišku, su tam tikromis išlygomis, kai vaiko į paprastą kėdę tikrai nepasodinsi, o už pratinimąsi kirptis paprastoje kirpykloje. Nes atpratinimas po to gali būti sudėtingesnis nei pratinimas nuo pat mažumės. Ir, beje, keletas momentų, kurie padės vaikams ir tėveliams išvengti streso kirpykloje:
  • prieš einant į kirpyklą su vaikais apie tai kalbėtis. Apie tai, kas yra kirpykla, kad mama ir tėtis irgi eina į kirpyklą, pažaisti žaidimą apie kirpyklą (imituoti kirpimą), parodyti nuotraukų iš kirpyklos. Vaikus labiausiai gąsdina nežinojimas.
  • kirpėjos pasirinkimas. Mes nesirinkom kirpėjos, mums ją rekomendavo mano senoji kirpėja. Kirpėja vienareikšmiškai turi būti švelni, maloni, kantri, jaučianti vaiką. Jei ne - bus šakės taip sakant :)
  • atėjus į kirpyklą pirmiausiai ją apžiūrėti, o ne iškart sėsti į kėdę. Taip pat rekomenduoju leisti vaikams pačiupinėti žirkles, šukas ar kitas priemones, kad vaikas susipažintų su jomis.
  • pasiimti "linksmintojų" - mylimą žaisliuką, lėlytę, žaidimą ar dar ką nors. Mums pagelbėjo ir čiulpinukai, nors juos valgyti ir nėra patogu (aplimpa plaukais).
  • vaiką girti. Na, čia reik pasistengti pagal situaciją.
  • grįžus - įvykio nepamiršti, nes kirpimasis greit taps rutina!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.