Balansiniai dviratukai

Galvojom ką daryti su padovanotais pinigais vaikų gimtadienio proga ir visi nusprendėm, kad laikas persėsti ant rimtesnio transporto – nuo triračių paspirtukų bitutės ir boružėlės – ant medinių balansinių dviratukų. Kaip tik ilgai svarstėm – imt į parduotuvę jais prekiaut ar ne, kol išbandė mūsų pačių vaikai Dabar kai pagalvoju, pasielgėm pakankamai ekstremaliai, kad dar prieš parsivežant balansinius dviratukus pardavėm triračius paspirtukus, nes kaip vėliau sužinojau ne visi vaikai iškart nori važiuoti balansiniu, tokiu atveju būtumėm likę visai be ratų, o vaikai dieną labai daug laiko praleidžia lauke. O gal kaip tik suveikė pasirinkimo nebuvimo efektas… Pirmą kartą atsisėdę vaikai krito ir krito ir krito – kojos visos mėlynos net buvo. Bet kasdien vis pavažiuodavo, o ir kaskart sekėsi vis lengviau. Pora pasivažinėjimų Vingio parke ir nepraėjus net dviem savaitėm normaliai išlaiko lygsvarą, atsispiria ir važiuoja!

Medinių privalumas prieš metalinius – svoris, vienareikšmiškai! Medinis balansinis paspirtukas sveria vos 3-4 kg, tad pakelti net ir nedideliems vaikučiams nėra sunku. O pakelti ir panešti kartais reikia.

Surinkimo procesas su vaikais

Pirmas kartas – dar reikia eiti šalia ir gaudyti krentantį vaiką:

Vasarei tiesa sekėsi kur kas lengviau nei Vakariui. Ko gero todėl, kad jis mėgėjas greitai pamesti ką pradėjęs. O Vasarė sukandus dantis, bet padaro iki galo. O kadangi vaikai vienas į kitą labai lygiuojasi, tai nebuvo kur dėtis ir Vakariui O ir pajutęs, kad nuo intensyvios praktikos ir jam važiuoti darosi vis lengviau, dviratuko dabar taip greit į šalį nepadeda.

Beje, parduotuvėj mes turim du modelius:

Balansinis dviratukas Mini, skirtą mažesniems, smulkesniems vaikučiams (tokius mūsiškiai ir turi)

ir

Klasikinis balansinis dviratukas (mūsišiams jis per didelis net ir ant žemiausios padalos).