Šeštadienį lankėmės lėlių teatre. Vyko mūsų partnerio “Žaliojo kodo” renginys, kurį vainikavo spektaklis vaikams “Bitė Maja”. Tai buvo antras spektaklis kurį mes “Lėlių teatre” žiūrėjom, kur vaidina ne žmonės, o lėlės. Ir tiesą pasakius padariau išvadą, kad man vis tik smagiau žiūrėti į vaidinančius žmones, o ne lėles. Dėl vaikų irgi taip manau. Nors šio spektaklio blogiausia vieta buvo jo rodymo laikas – prasidėjo maždaug 14.30, o tai reiškė, kad vaikai tą dieną buvo be pietų miego, o tai nežadėjo ramaus pažiūrėjimo. Vakaris pakankamai ramiai “ištraukė” – na, mūsų sūnus turi labai daug pomėgių ir jį sudominti nėra sunku. Be to jam išbūti dieną be miegelio irgi nėra taip sudėtinga kaip Vasarytei – jai buvo sunkiau. Bet išbuvom. Gal dėl Vasarės malimosi, o gal dėl to kad pastaruoju metu pati labai prastai jaučiuosi ir visą savaitgalį buvo stipriai užgultos ausys papasakot daug apie spektaklį negaliu – garsas man buvo per mažas, tai ir ne viską girdėjau Kitaip tariant kaltos aplinkybės.
Bet kadangi spektaklis rodomas nuo 1984 m. (!!!!), turiu įtarimą kad jis geresnis, nei man tąkart pasirodė. Pati idėja – graži, bitė Maja skraido ir bando pažinti pasaulį – sutinka vikšrą, uodą, mėšlavabalį… Spektaklyje vaidino tik keli aktoriai, bet kiekvienas įkūnijo po daugybę personažų – nuostabu, kad įmanoma taip pakeisti balso toną, kad net neįtarsi, kad kalba vienas ir tas pats asmuo
Beje, kas dar nebuvot, būtinai užsukit į “Lėlės teatre” esantį “Lėlių muziejų” – tikrai yra kur akis paganyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.