Žalgiris

Kalėdų senelis šiemet dosnus buvo – visiems vyrams padovanojo bilietus į Žalgirį – seneliams, tėčiui, Pauliui ir Vakariui. Paskui pagalvojom, kad Vasarę irgi būtų protinga išleisti kartu, nes man nebūtų su ja vakare po darbo kaip grįžti namo, o ji susidomėjimą šiokį tokį ir rodė. Galiausiai susirgo Tomo brolis Paulius, tai laisvas bilietas atiteko man – taip visi ir išvažiavom. Su vaikais krepšinis… tai kaip čia pasakius. Pirmas 10 minučių sėdi išsižioję ir nejuda. Paskui “grįžta” į save. Trys kėliniai – viskas OK. Ketvirtas – blogai – malasi, zuja, pasidaro nebeįdomu. Nors įspūdžiai begaliniai, vis tik geriau krepšinį žiūrėti su jais namuose Bet kita vertus, ne visi vaikai tokie aktyvūs kaip mums Dievas juos davė… Labiausiai iš viso krepšinio patiko – Žalgirio simbolis Žalgirinis ir Vilkyškių katė. O Lavrinovičius (kažkuris) Vakariui ranką spaudė